Têt (Tet) — didžiausia Rūsijono upė ir Têt slėnis Prancūzijoje
Atraskite Têt — didžiausią Rūsijono upę ir vaizdingą Têt slėnį (Vallée de la Têt) Prancūzijoje: gamta, kultūra ir istorija vienoje įspūdingo regiono pasakoje.
Koordinatės: 42°43′02″N 3°02′27″E / 42.7173°N 3.0408°E / 42.7173; 3.0408
Tėtė (katalonų kalba Tet) - didžiausia upė Rūsijone, pietryčių Prancūzijoje. Upės suformuotam slėniui - Tėt slėniui (pranc. Vallée de la Têt) - Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerija suteikė meno ir istorijos regiono (pranc. Pays d'Art et d'Histoire) vardą.
Santrauka
Tėtė kyla Pirenėjų kalnuose, teka iš vakarų į rytus ir įteka į Viduržemio jūrą ties Perpignanu. Tai svarbi regiono upė tiek natūralios aplinkos, tiek žmonių ūkinės veiklos požiūriu: slėnyje išsivystė žemės ūkis, gyvenvietės ir turizmas, o upė formuoja savitą kraštovaizdį nuo aukštikalnių iki jūros pakrantės.
Geografija ir hidrologija
Upės ištakos yra aukštai Pirenėjų grandinėje – netoli ežerų ir aukštikalnių, kuriuose sniegas pavasarį ir vasarą maitina upės srovę. Tėtė yra apie 115 km ilgio (apie), o jos baseino plotas siekia maždaug apie 1 500–1 600 km². Viršutinėje vaga yra siaura ir uolėta, žemynupys tampa platesnis ir lėtesnis, susidaro derlingas Tėt slėnio lygumos ruožas, kuriame vystosi sodininkystė ir daržininkystė.
Žmonių veikla ir infrastruktūra
- Miestai ir gyvenvietės: svarbiausios upės pakrantės gyvenvietės – Prades, Ille-sur-Têt ir Perpignanas. Šios vietovės turi istorinių, kultūrinių ir ekonominių ryšių su upės vaidmeniu regione.
- Vandens panaudojimas: Tėtė tiekia vandenį laistymui, kai kuriais ruožais naudojama ir hidroenergijai; viršutiniuose ruožuose yra užtvankų ir reguliavimo rezervuarų, kurie padeda valdyti potvynius ir užtikrinti vandens tiekimą vasaros sezonu.
- Ūkinė veikla: slėnyje dominuoja daržininkystė, vaisių auginimas ir vynuogininkystė – derlingos lygumos ir švelnus klimatas prie Viduržemio jūros sudaro palankias sąlygas intensyviai žemdirbystei.
Erdvės, gamta ir paveldas
Tėtės aukštupys driekiasi per kalnų kraštovaizdį, kuriame vyrauja Pyrenejų fauna ir flora (pvz., upių žuvys, tokios kaip upinės lašišos ir upinės rainelės viršutiniuose ruožuose). Slėnio apatinėje dalyje klimatui būdingas Viduržemio jūros poveikis – švelnios žiemos ir karštos vasaros. Regionas turi daug saugomų teritorijų ir gamtinio paveldo vietų.
Be natūralios įvairovės, slėnis ir jo miesteliai pasižymi turtingu kultūriniu paveldu: netoli upės yra gynybiniai ir religiniai statiniai, pavyzdžiui, senoviniai miesteliai ir tvirtovės. Ypač žinomos gamtinės formacijos prie Ille-sur-Têt – Orgues d'Ille-sur-Têt – erozijos suformuoti stulpai ir organinės formos uolienos, pritraukiančios lankytojus.
Turizmas ir laisvalaikis
Tėt slėnis yra populiarus tarp gamtos mylėtojų: siūlomi žygiai Pirenėjų šlaituose, upės vaga tinkama kai kurioms vandens sporto šakoms (pvz., kajakai ir slalomas kai kuriose vietose), žvejyba ir vietinis kulinarinis turizmas – šviežių daržovių, vynuogių ir tradicinių produktų degustacijos. Istoriniai miesteliai ir architektūrinės vertybės prideda kultūrinės reikšmės.
Potvyniai ir apsauga
Tėtė, kaip ir kitos Viduržemio regiono upės, gali sukelti staigius potvynius, ypač gausių liūčių metu. Dėl to vystyta infrastruktūra – užtvankos, tvenkiniai, reguliavimo įrenginiai ir krantinės – skiriama potvynių rizikos mažinimui ir miestų apsaugai. Taip pat vyksta darbai, siekiant derinti hidrotechniką su ekologine apsauga, kad išsaugotų upės biologinę įvairovę.
Išvados
Tėtė yra ne tik geografinis regiono orientyras, bet ir gyvybiškai svarbi ekosistema bei ekonominis veiksnys Rūsijone. Jos slėnis – Têt slėnis – turi tiek gamtinių, tiek kultūrinių vertybių, dėl kurių jis pripažintas ir skatinamas kaip meno bei istorijos regionas (Pays d'Art et d'Histoire).
Geografija
Tėtės upės ilgis - 115,8 km (72,0 mylios). Jos ištakos yra Karlito (Pic Carlit) kalno šiaurės rytuose, 2405 m aukštyje, Angustrino-Viljono-des-Eskaldo (Angoustrine-Villeneuve-des-Escaldes) savivaldybėje.
Ji kerta Pirėnų ir Rytų departamentą (Šiaurės Katalonija) iš vakarų į rytus ir baigiasi Viduržemio jūroje, netoli Perpinjano (kataloniškai Perpinyà).
Intakai
Tėtė turi 43 intakus, kai kurie iš jų:
- Dešinieji intakai:
- Riberola (arba Torrent de la Valleta), 10,3 km.
- Carança, 15,3 km.
- Mantet (arba Rivière du Ressac, Ruisseau d'El Callau), 18,5 km.
- Rotja, 23,3 km.
- Kadis, 19,2 km, teka nuo Le Canigou kalno.
- Lentillà, 24 km.
- Lliscou, 11,8 km.
- Boulès (arba Bolès), 34,5 km.
- Basse, 11,6 km.
- Kairieji intakai
- Castellane, 27 km.
- Caillan, 20,9 km.
Miestai palei upę
Kai kurie palei upę esantys miestai ir miesteliai, skliausteliuose nurodant katalonišką pavadinimą, yra šie:
- Mont-Louis (Mont-Lluis)
- Oletė (Oleta)
- Villefranche-de-Conflent (Vilafranca de Conflent)
- Prades (Prada de Conflent)
- Perpinjanas (Perpinyà)
Galerija
·
Têt upė netoli Villefranche-de-Conflent
·
Frozen Têt netoli Bolquère
·
Têt upė Perpinjane
·
Têt upė Perpinjane
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra sėklidės?
A: Têt yra didžiausia upė Rūsijone, pietryčių Prancūzijoje.
K: Kas yra Tėt slėnis?
A: Têt slėnis - tai pietryčių Prancūzijoje esantis Têt upės suformuotas regionas.
K: Kokia Tė slėnio reikšmė?
A: Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerija pavadino Têt slėnį meno ir istorijos regionu.
K: Ką reiškia būti pavadintam meno ir istorijos regionu?
A: Meno ir istorijos regiono vardas reiškia, kad vietovė pripažinta dėl savo kultūrinės ir istorinės reikšmės.
K: Ar Tėt teka per kurią nors konkrečią šalį?
A: Tėtė teka per pietryčių Prancūziją.
K.: Ar Têt yra vienintelė upė Rusijone?
Atsakymas: Ne, Têt nėra vienintelė upė Ruisijone.
K: Kas pavadino Têt slėnį meno ir istorijos regionu?
A: Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerija pavadino Têt slėnį meno ir istorijos regionu.
Ieškoti