Nivė (baskų Errobi) — Prancūzijos upė Pirėnų Atlanto regione, Adūro intakas
Koordinatės: 43°02′40″N 1°28′27″W / 43.04444°N 1.47417°W / 43.04444; -1.47417
Nivė (baskų kalba Errobi, okitaniškai Niva) - upė Prancūzijoje, tekanti per Pirėnų Atlanto departamentą, Niuveliakvitanijos regione. Upė prasideda Pirėnuose ir yra Adūro upės kairysis intakas.
Bendras aprašymas
Nivė (prancūziškai Nive) yra kalnų upė Prancūzijos šiaurvakarių Pirėnų regione, tekanti Labourd ir Basse-Navarre dalyse ir įteka į Adūrą Bayono (Bayonne) mieste. Upės pavadinimas baskų kalboje — Errobi, kuris vietinių aiškinimų teigimu reiškia „didžioji upė“ arba kilęs iš vietinių toponiminių šaknų; okitaniškai upė žinoma kaip Niva.
Eiga, intakai ir miestai
Nivė susiformuoja iš kelių Pirėnų šaltinių ir kalnų sraunių, kurių viena svarbiausių atšakų yra Nive de Béhérobie. Upė teka žemyn per siauras slėnių vagas, vėliau paplėsdama į žemupį prieš susiliedama su Adūru Bayono prieigose.
- Pagrindinės gyvenvietės ir miestai: upė prateka arba teka netoli tokių vietovių kaip Saint-Jean-Pied-de-Port, Bidarray, Cambo-les-Bains, Ustaritz ir Bayonne.
- Pagrindiniai intakai: Nivė turi kelias kalnų atšakas ir mažesnius intakus; svarbiausios atšakos kilusios iš pietinių Pirėnų šlaitų.
Hidrologija, ilgis ir baseinas
Vidutinės ir aukštutinės Nivės atkarpos pasižymi greita tėkme ir didesniais sezoniniais svyravimais; lietaus ir sniego tirpsmo sezono metu upė gali stipriai padidėti. Ilgis ir baseino plotas įvairiuose šaltiniuose nurodomi skirtingai, tačiau Nivė yra vidutinio dydžio regioninė upė, reikšminga vietos hidrologijai ir ekosistemai.
Ekologija ir naudojimas
Nivės vandenys yra svarbūs žuvininkystei — upėje gausu upinių lašišų, upėtakių ir kitų žuvų, todėl ji traukia žvejus ir yra svarbi vietinei biologinei įvairovei. Be to, upė naudojama laisvalaikio pramogoms: kanojų maršrutams, rekreacijai ir turizmui, ypač vasaros mėnesiais.
Taip pat Nivė susiduria su įprastomis regioninėmis problemomis: tarša, vandens reguliavimas, pakrančių urbanizacija ir potvynių rizika. Vietinės institucijos ir aplinkosaugos organizacijos dirba prie vandens kokybės gerinimo ir natūralios vagos apsaugos.
Kultūrinė ir istorinė reikšmė
Nivė ir jos slėniai yra svarbi Baskų kultūros dalis — pakrantės ir upių slėniai aprūpino gyventojus vandeniu, žuvimi ir ryšiais tarp kalnų ir jūros. Upė taip pat įeina į vietinius legendų ir tradicijų sluoksnius, o jos krantai yra išsidėstę senosios gyvenvietės, tilteliai ir malūnai, liudijantys istorinius žmogaus ir upės santykius.
Pastabos apie apsaugą
Siekiant išlaikyti Nivės ekologinę būklę, būtinos integruotos priemonės: vandens kokybės monitoringo stiprinimas, natūralių pakrančių apsauga, tinkama žuvų migruojančių kelių priežiūra bei sąmoningo turizmo skatinimas. Vietinės bendruomenės ir regiono valdžios institucijos bendradarbiauja sprendžiant šiuos klausimus.
Jei pageidaujate, galiu pridėti detalesnę informaciją apie upės ilgį, baseino plotą, konkrečius intakus arba istorinę kroniką — praneškite, kurios temos pageidaujate išplėsti.
Geografija
Nivės upės ilgis - 79,3 km (49,3 mylios), o baseino plotas - apie 1030 km2 (398 kv. mylios).
Vidutinis metinis upės debitas (vandens kiekis, pratekantis per upės atkarpą per laiko vienetą) yra 30,00 m3/s ties Cambo-les-Bains, Pirėnų Atlanto departamente.
|
Vidutinis mėnesio nuotėkis (m3/s) Cambo-les-Bains (1967-2017 m.) |
Kursas
Nivė susidaro iš trijų mažų upių, esančių Sen Žanas-Pjė-de-Porte:
- Nive de Béhérobie (pagrindinė srovė)
- Laurhibaras - 28,1 km;
- Nive d'Arnéguy - 20,8 km;.
Nivė teka per Estérençuby (Nive de Béhérobie), Saint-Jean-Pied-de-Port, Bidarray, Cambo-les-Bains, Ustaritz, Villefranque ir Bayonne miestus, kur įteka į Adour upę.
Į Adūro upę įteka Bayonne mieste, kairiajame jos krante, 3 m aukštyje ir apie 10 km nuo Biskajos įlankos (Atlanto vandenyno).
Pagrindiniai intakai
Kairieji intakai:
| Dešinieji intakai:
|
Galerija
·
Nivė Itxassou vietovėje
·
Saint-Jean-Pied-de-Port (Nive de Béhérobie)
·
Bidarray, Noblia tiltas per Nive
·
Ustaricas, tiltas per Nivę