Indo–Gangos lyguma: apibrėžimas ir geografinė apžvalga
Indo–Gangos lyguma: išsami apibrėžtis ir geografinė apžvalga apie Gangos deltą, Himalajus, Taro dykumą ir milžinišką gyventojų tankumą regione.
Gangos lyguma - tai didelė lygios žemės erdvė, kurią sudaro Gango upė šiaurinėje Indijos dalyje ir Himalajų pasienyje. Tai svarbi Indijos, Nepalo ir Bangladešo šalių dalis. Apie 700 000 kvadratinių kilometrų arba 270 000 kvadratinių mylių plote gyvena apie 1 mlrd. žmonių (maždaug kas septintas šiandien gyvenantis žmogus).
Jos vakarinį pakraštį sudaro Taro dykuma, šiaurinį - aukščiausi Žemės kalnai Himalajai, rytinį - Bangladešo Gango delta, didžiausia pasaulyje upės delta, o pietinį - Vindhjos kalnai, Satpuros kalnagūbris ir Čota Nagpuro plynaukštė vidurio Indijoje.
Geografinės savybės
Gangos (Indo–Gangos) lyguma – platus žemumos ruožas po Himalajų viršūnėmis, kurį sudaro šimtmečių metu nuostabiomis uolomis ir ledynų tirpsmo vandens suneštos bei atneštos nuosėdos. Paviršius paprastai labai lygus, altitudė dažniausiai svyruoja nuo jūros lygio iki kelių šimtų metrų. Lygumos sluoksnis yra giliai užpildytas naująja aluvija, kurios storis kai kur siekia keliasdešimt metrų.
Pagrindinės upės ir drenažas
Šią lygumą formuoja ne tik pati Ganga, bet ir daug intakų bei gretimų upių tinklas. Svarbiausios upės ir intakai apima:
- Ganga ir jos intakai: Yamuna, Ghaghara (Gogra), Gandak, Kosi;
- Iš rytų – Brahmaputra (Bangladeše susilieja su Ganga formuodama didžiąją deltą);
- Kitos vietinės upės – Son, Damodar ir kt., kurios įneša derlingų nuosėdų.
Klimatas ir vandens režimas
Regionui būdingas tropinis monsuninis klimatas: karščio ir sausros periodai pavasarį–vasarą keičiasi intensyvių vasaros lietų sezonu (monsunu), kuris atneša daugiausia kritulių. Dėl to lyguma patiria kasmetinius potvynius ir sezoninį vandens lygio svyravimą. Upės turi platus floodplain zonas, o intensyvus nuosėdų kaupimasis nuolat keičia upių vagas.
Žemės ūkis ir ekonominė reikšmė
Gangos lyguma yra Indijos subkontinento viena svarbiausių žemės ūkio zonų dėl derlingų aluvinių dirvožemių ir vandens prieinamumo. Čia auginami pagrindiniai maisto produktai:
- ryžiai (ypač Rytų lygumoje ir deltoje);
- kviečiai (ypač Vakaruose ir centrinėse dalyse);
- cukranendrių, cukrinių runkelių, įvairių ankštinių, daržovių ir vaisių kultūros;
- Bangladešo pakrantėje – jutos ir sūrioms atsparios pasėlių sistemos.
Be ūkininkavimo, regionas yra industriniai ir transporto centrai: geležinkeliai, keliai ir upių laivyba sutelkia prekybą tarp šiaurinių ir pietinių Indijos sričių bei pakrančių miestų.
Gyventojai ir miestai
Gangos lygumoje – viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio teritorijų. Čia įsikūrę didžiuliai miestai ir metropoliniai regionai, kurie formuoja politinį, kultūrinį ir ekonominį subkontinento centrą. Žymūs miestai regione: New Delhi, Kolkata (Kalkuta), Patna, Lucknow, Kanpur, Varanasi ir Bangladešo sostinė Dhaka (deltos zonoje).
Aplinkos iššūkiai
Regionas susiduria su keliais svarbiais aplinkos ir tvarumo klausimais:
- periodiniai potvyniai ir erozija – ypač intakų slėniuose ir deltos teritorijose;
- vandens tarša – pramonės, žemės ūkio ir miesto nuotekos stipriai užteršia upes;
- gręžinių ir drenažo intensyvumas – vyksta gruntinio vandens lygio pažeminimas ir jodo/arseno užterštumo problemos kai kuriose dalyse (ypač Bangladeše);
- dirvožemio sūringėjimas ir praradimas derlingumo dėl netinkamo drėkinimo ir žemės naudojimo;
- urbanizacija ir žemės panaudojimo pokyčiai, nykstančios natūralios pievos ir drėgmenos.
Vadyba ir plėtra
Siekiant sumažinti potvynių žalą ir užtikrinti maisto saugumą, daugelyje regionų įrenginėjami dambos, užtvankos, kanalai ir modernios drėkinimo sistemos. Tačiau inžineriniai sprendimai turi būti suderinti su aplinkosauga ir ilgalaike ekosistemų tvaruma – pavyzdžiui, upių vagų natūralūs poslinkiai ir deltų dinamika priverčia ieškoti integruotų sprendimų.
Svarba
Gangos lyguma yra ne tik geografinis ir agrarinis centras, bet ir kultūrinis ir istorinis Indijos subkontinento stuburas. Jos platus derlingas reljefas, vandens ištekliai ir gyventojų koncentracija lemia regiono svarbą pasaulinei maisto gamybai, demografijai ir kultūriniam paveldui.
Indijos, Bangladešo ir Nepalo šiaurinės Gango lygumos. Gango upė teka lygumos viduryje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Gangos lyguma?
A: Gango lyguma - tai didelė lygios žemės erdvė, kurią sudaro Gango upė šiaurinėje Indijos dalyje ir Himalajų pasienyje esančios teritorijos.
K: Kokioms šalims priklauso Gango lyguma?
A: Gango lyguma yra svarbi Indijos, Nepalo ir Bangladešo šalių dalis.
K: Kokio dydžio yra Gango lygumos?
A: Gango lygumos plotas yra apie 700 000 kvadratinių kilometrų arba 270 000 kvadratinių mylių.
K: Kiek žmonių gyvena Gango lygumoje?
Atsakymas: Gangetinėse lygumose gyvena maždaug milijardas žmonių, t. y. maždaug kas septintas šiandien gyvenantis žmogus.
K: Kokios yra geografinės Gango lygumos ribos?
Atsakymas: Vakarinis Gangos lygumos pakraštys yra Taro dykuma, šiaurinis - Himalajų kalnai, aukščiausi kalnai Žemėje, rytinis - Bangladešo Gango delta, didžiausia pasaulyje upės delta, o pietinis pakraštys - Vindhjos kalnai, Satpuros kalnagūbris ir Čota Nagpuro plynaukštė vidurio Indijoje.
Klausimas: Kodėl Gangos lyguma yra svarbi teritorija?
A: Šioje teritorijoje yra derlingų žemdirbystės plotų, pakankamai vandens ir palankus klimatas. Ji taip pat žinoma kaip civilizacijos lopšys.
K: Kas yra civilizacijos lopšys?
A: Civilizacijos lopšiu vadinami regionai, kuriuose, kaip manoma, atsirado civilizacija. Vienas iš tokių regionų yra Gangos lyguma.
Ieškoti