Kušnono upė (prancūziškas tarimas: [kwenɔ̃]) yra nedidelė, bet istoriškai reikšminga upė šiaurės vakarų Prancūzijoje. Ji prasideda Majeno departamente (šiaurės vakarų Prancūzijoje) ir teka link didelės potvynių bei atoslūgių įlankos, kur susidaro žiočių ties Mon Sen Mišeliu.
Geografija ir tėkmė
Kušnono vaga kerta lygumų ir užliejamų teritorijų ruožus, todėl upė natūraliai keitėsi ir kartais persikėlė iš vienos vagos į kitą. Paskutiniu savo ruožu ji žymi istorinę ribą: jos vagoje eina siena tarp buvusių Normandijos ir Bretanės hercogysčių. Dėl potvynių ir smėlio nuosėdų upės žiotys formuoja sudėtingą estuarinę zoną, kur vandens lygiai keičiasi labai greitai ir kur susiformuoja plataus ploto sūrumo bei gėlavandenių ekotonai.
Istorija ir posakis
Per istoriją Kušnono tėkmė kartais keitėsi tarp dviejų pagrindinių vagų — viena vagoje upė ėjo į šiaurę nuo Mon Sen Mišelio, kita — į pietus. Kai galiausiai Kušnono tėkmė nusistovėjo pietinėje vagoje ir kalnas atsidūrė Normandijos pusėje, atsirado žinomas posakis: "Kušnono beprotybė perkėlė Sen Mišelį į Normandiją" (pranc. le couesnon en sa folie mit le Mont en Normandie). Šis posakis atspindi tiek gamtinių jėgų kaitą, tiek regioninę konkurenciją dėl simboliškai svarbaus Mon Sen Mišelio.
Administracinė riba
Nors upė kartais žymėjo istorinę ribą, šiandien administracinė riba, skirianti minėtus du regionus, nepriklauso tiesiogiai nuo upės tėkmės. Faktinė administracinė riba yra nutolusi — ji yra maždaug už šešių kilometrų į vakarus nuo kalno, todėl Mon Sen Mišelis administracine prasme lieka Normandijoje.
Ekologija ir žmogaus įtaka
Kušnono žiotys ir jį supantys sūrumo-perėjimo pelkynai bei sėjynių zonos yra svarbios paukščių stebėjimo, žiemojimo ir perėjimo stotys. Vietinės pievos ir sūrių marshų buveinės palaiko daug įvairių žinduolių, paukščių ir vandensbestuburių. Tačiau žmogaus veikla — užtvankos, pylimai ir kiti hidrotechnikos darbai — prisidėjo prie nuosėdų kaupimosi įlankoje ir keitė natūralias tėkmės sąlygas.
Mon Sen Mišelio apsauga ir vandens režimo valdymas
Dėl pakrančių uždumblėjimo ir pradėjusių kauptis nuosėdų buvo imtasi įvairių priemonių, skirtų sumažinti smėlio bei dumblų kaupimąsi ir atkurti įlankos dinamiką. Per pastaruosius dešimtmečius įgyvendinti projektai apima prieigos kelių ir užtvarų pertvarkymą bei hidraulinius valdymo darbus, kurių tikslas – užtikrinti, kad Mont Saint-Michel išliktų gerai matomas ir, kiek įmanoma, būtų išsaugotas kaip salos reliktas potvynių metu. Tokie darbai taip pat orientuoti į natūralaus sūrumo režimo palaikymą bei buveinių apsaugą.
Reikšmė šiandien
Kušnono upė tebėra svarbi tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu: ji formuoja Mont Saint-Michel įlankos kraštovaizdį, daro įtaką potvynių režimui ir yra dalis regiono istorijos bei legendų. Vietiniai bendruomenių interesai, apsaugos reikalavimai ir turizmas lemia, kad Kušnono valdymas išlieka nuolat svarstomu ir reguliuojamu klausimu.
