Somos mūšis vyko Pirmojo pasaulinio karo metais. 1916 m. liepos 1 d. prasidėjęs mūšis baigėsi 1916 m. lapkričio 18 d. Mūšis pavadintas Prancūzijos Somos upės, prie kurios vyko mūšis, vardu. Tai buvo viena didžiausių ir žiauriausių kovinių operacijų Vakarų fronte: priešininkai stengėsi nutrūkti fronto linijas, sumušti priešo pajėgas ir sumažinti spaudimą Verdenui.

Mūšio eiga ir taktika

Prieš prasidedant puolimui, sąjungininkai surengė ilgiausią iki tol naudojamą artilerijos apšaudymą — britai ir prancūzai penkias dienas intensyviai bombardavo vokiečių pozicijas, tikėdamiesi sunaikinti jų tranšėjas ir barikadas. Tačiau bombardavimas nepasiekė visų tikslų: daug vokiečių pozicijų išliko, o gilios ir gerai įtvirtintos tranšėjas, kuriose kareiviai galėjo slėptis, apsaugojo puolėjus nuo pražūtingų smūgių. Liepos 1 d. 7.30 val. ryto britų generolai įsakė britų kareiviams išeiti iš savo tranšėjų ir judėti vokiečių tranšėjų link; tačiau manevras susidūrė su mirtina kulkosvaidžių ir artilerijos ugnimi. Dėl to tradiciniai pėstininkų metodai, tokie kaip atakos su bajonetu, tapo neefektyvūs.

Per mūšį taip pat buvo išbandytos naujos technologijos ir taktikos: rugsėjo 15 d. Somme mūšyje pirmą kartą kovinėje operacijoje panaudoti tankai, kurie turėjo pranašumų pralaužiant barikadas ir šarvuotų taškų neutralizavime, nors ir neretai strigo dėl techninių problemų ar judėjimo ribotumo. Taip pat vystėsi artilerijos taktikos — sunkioji artilerija liko dominuojančia kovos jėga, o „creeping barrage“ (kurianti ugnies sieną prieš puolimą) tapo svarbia pažanga, nors jos koordinavimas su pėstininkais buvo sudėtingas.

Nuostoliai ir pirmosios dienos tragedija

Pirmąją dieną britų kariuomenė patyrė 57 470 nuostolių, iš kurių 19 240 žuvo. Prancūzijos kariuomenė patyrė 1 590 nuostolių, o vokiečių kariuomenė neteko 10 000–12 000 vyrų. Sąjungininkai planavo pulti kartu, tačiau prancūzai buvo užsiėmę Verdeno mūšiu, todėl pagrindiniai puolėjai buvo britai. Mūšio kaina ir nedideli laimėjimai kėlė sielvartą ir ginčus Didžiojoje Britanijoje. Vokiečių ir prancūzų raštijoje pirmoji Somos mūšio diena buvo tik išnaša prie masinių 1914–1915 m. nuostolių ir Verdeno mūšio.

Bendrai per Somos mūšį žuvo, buvo sužeista arba dingo be žinios šimtai tūkstančių karių. Istoriniai skaičiavimai skiriasi: dažnai minima apie 1,0–1,2 mln. nukentėjusių abiejų pusių (įskaitant britų, prancūzų ir vokiečių aukas). Šis mūšis dažnai laikomas vienu iš kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių, ypač Didžiosios Britanijos požiūriu, nes britų armija patyrė itin skaudžių nuostolių pirmaisiais puolimo etapais.

Priežastys ir techninės priežastys

Apie šią katastrofą parašytos ištisos knygos, tačiau vis dar diskutuojama, kodėl ji įvyko su tokiomis aukomis. Viena priežasčių buvo pervertintas artilerijos efektyvumas ir netinkamas duomenų apie vokiečių įtvirtinimus įvertinimas: labai aišku, kad artilerijos pabūklai nepavyko pasiekti savo tikslo kai kuriose vietose — daug sienų, gynybinių taškų ir betoninių būstinių išliko, o vokiečiai turėjo gilias tranšejas bei rezervines linijas. Ten, kur išliko pakankamai vokiečių kulkosvaidininkų, palaikomų jų artilerijos, britų puolimas nepavyko ir buvo daug aukų. Rezultatą lėmė gynybinių ginklų efektyvumas ir atakų koordinavimo trūkumai. Tokioje aplinkoje kareivis su bajonetu buvo pasenęs, o pėstininkų junginiai — priversti mokytis naujų metodų.

Pasekmės ir istorinė reikšmė

Somme mūšis pakeitė karo suvokimą: akivaizdėjo, kad tradicinės mėgintos taktikos nebeatitinka techninio karo realijų. Kovos pamokos paskatino tolesnį taktinių priemonių ir ginkluotės vystymą — geresnį artilerijos ir pėstininkų koordinavimą, tankų ir stovinčios-logistikos plėtrą bei naujus priešininko atakos planavimo metodus. Politiniu požiūriu mūšis sukėlė spaudimą kariuomenės vadovybei ir padidino pilietinį susirūpinimą dėl karo kainos, ypač Didžiojoje Britanijoje, kur augo kritikų gretos prieš kariūnus ir vyriausybę.

Atminimas

Somme mūšio vietovėse Prancūzijoje stovi keli memorialai ir kapinės, įskaitant garsųjį Thiepval Memorial, skirtą Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos kareiviams, kurių kūnai nebuvo rasti. Mūšis minimas kaip priminimas apie Pirmojo pasaulinio karo tragediją, apie modernios industrinės karo prigimtį ir apie tūkstančių šeimų netektis.

Apibendrinant, Somos mūšis yra sudėtingas istorinis įvykis: jis atskleidė tiek technologines, tiek taktines karo ydas, paliko gilų žaizdą daugeliuose kraštuose ir tapo svarbiu etapu karybos istorijoje bei kolektyvinėje atmintyje.