Režimas
Režimas - tai vadovas ir kiti žmonės, kurie vadovauja suverenios valstybės vyriausybei.
Yra daugybė režimų rūšių. Jie gali pasiekti valdžią įvairiais būdais. Priklausomai nuo laiko, vietos ir vietos pilietinių sąlygų, pavyzdžiui, rinkimų sistemos, jie gali prarasti valdžią įvairiais būdais. Iki XX a. dažniausias būdas režimui prarasti valdžią buvo perversmas, invazija arba revoliucija. Vėliau naudoti šiuos metodus tapo labai pavojinga ir sudėtinga. Taikiai pakeisti režimą paprastai galima per rinkimus - šiuo metodu dabar naudojasi daugiau nei pusė Žemės gyventojų. Jis vadinamas atstovaujamąja demokratija. Tokie režimai dažnai vadinami administracijomis, kad būtų aišku, jog jie nėra diktatoriai, ir kadangi vykdomoji valdžia neturi visos valdžios pati - ji gali ja dalytis su įstatymų leidžiamąja valdžia. Taip pat teisminė valdžia yra atskira. Teismai paprastai nelaikomi režimo dalimi.
Tačiau kai kurie dalykai nesikeičia, nesvarbu, kaip režimas pasiekė valdžią:
- Kad režimas išliktų valdžioje, jam reikia žmonių, nepriklausančių režimui ir vyriausybei, pagalbos - tai gali būti kariuomenė arba politinė partija.
- Kariuomenė ir policija paklūsta režimo įsakymams ir gali žudyti žmones. Jei jie to nedarytų, būtų galima pakeisti režimą jėga.
- Prekybą ir mokesčius nustato režimas, kuris gali atimti pinigus.
- Santykiuose su kitomis šalimis režimas kalba visos šalies vardu.
Kai daugelis režimų derasi Jungtinėse Tautose ar Pasaulio prekybos organizacijoje, visai nesvarbu, kaip kiekvienas režimas įgijo valdžią. Svarbu tik tai, kad jie gali susitarti ir priversti visus savo šalyje elgtis taip, kaip nurodyta susitarime.
Kai kas nors nori, kad kitoje šalyje pasikeistų režimas, paprastai to nepavyksta pasiekti jokiomis kitomis priemonėmis, išskyrus smurtą ar kišimąsi į rinkimus. Tai įprasta, jei režimui grasina kitas režimas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra režimas?
A: Režimas - tai vadovas ir kiti žmonės, valdantys suverenios valstybės vyriausybę.
K: Kaip režimai gali pasiekti valdžią?
A: Priklausomai nuo laiko ir vietos, režimai gali įgyti valdžią įvairiais būdais, pavyzdžiui, per rinkimus arba jėga, pavyzdžiui, perversmu, invazija ar revoliucija.
K: Kas yra atstovaujamoji demokratija?
A.: Atstovaujamoji demokratija yra tokia, kai valdžią dalijasi vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia, o teisminė valdžia yra atskirta nuo režimo. Šiuo metu ja naudojasi daugiau nei pusė Žemės gyventojų.
K: Ko reikia režimui, kad jis išliktų valdžioje?
A: Kad režimas išliktų valdžioje, jam reikia pagalbos iš žmonių, esančių už jo ir jo vyriausybės ribų - tai gali būti kariuomenė arba politinė partija. Kariuomenė ir policija paklūsta režimo įsakymams, o tai leidžia jiems išlaikyti piliečių kontrolę.
Klausimas: Kaip kitos šalys sąveikauja su kitų šalių režimais?
A: Kai daugelis režimų derasi tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose arba Pasaulio prekybos organizacijoje, nesvarbu, kaip kiekvienas iš jų pasiekė savo valdžią - svarbu tik tai, kad jie gali susitarti dėl sąlygų, kurių turi laikytis visi jų šalyje.
K: Ar gali kas nors pakeisti kitos šalies režimą nenaudodamas smurto ir nesikišdamas į jos rinkimus?
Atsakymas: Apskritai ne - jei kas nors nori pakeisti kitos šalies režimą, paprastai turi griebtis smurto arba kištis į jos rinkimų procesą. Taip dažnai nutinka, kai vienas režimas grasina kitam.
