Jules Verne

Gyvenimas

Jis gimė Nanto mieste, Prancūzijoje. Jo tėvas buvo teisininkas, todėl Verne'as iš pradžių taip pat norėjo studijuoti teisę. Būdamas devyniolikos jis pradėjo rašyti ilgus literatūros kūrinius, tačiau tėvas norėjo, kad jis užsidirbtų pinigų kaip advokatas, o ne kaip rašytojas. 1847 m. tėvas išsiuntė jį į Paryžių pradėti studijuoti teisės.

1848 m. Jules'is Verne'as, viešėdamas namuose, įsimylėjo, tačiau merginos tėvai nenorėjo, kad ji už jo ištekėtų. Ž. Vernas patyrė depresiją, kai sužinojo, kad mergina ištekėjo už kito - turtingo, vyresnio vyro. Savo apsakymuose Žulis Vernas dažnai rašo apie moteris, ištekėjusias už nemylimų žmonių.

Grįžęs į Paryžių, jis pamatė, kad Paryžius atsidūrė ant revoliucijos slenksčio: 1848 m. Prancūzijos revoliucija nuvertė karalių, o Liudvikas Napoleonas Bonapartas buvo išrinktas pirmuoju Prancūzijos Respublikos prezidentu. (Respublika - tai šalis, kurioje nėra karaliaus ar karalienės, o yra prezidentas.)

Verne'as iki 1851 m. studijavo teisę, tačiau visą laiką rašė ir susitikinėjo su kitais rašytojais ir menininkais.

Galiausiai 1852 m. jis nusprendė atsisakyti advokato darbo ir tapti profesionaliu rašytoju. Jo tėvas buvo labai nepatenkintas šiuo sprendimu, tačiau Vernas buvo užsispyręs ir tvirtas, todėl tęsė savo planus. Verne'as išvyko į Paryžių ir bandė rasti sėkmę. Iš pradžių jis nesulaukė jokios šlovės. Ilgainiui jis tapo mokslo gerbėju, o kartu išgarsėjo savo rašymais. Meilė mokslui ir rašymui paskatino jį rašyti apsakymus ir romanus, kurie dabar vadinami "moksline fantastika". Daugelis žmonių sako, kad Žulis Vernas buvo mokslinės fantastikos žanro kūrėjas.

Verne'as gyveno, kad rašytų. Jis parašė daug istorijų. Tarp jų buvo grožinės literatūros romanų, teatro kūrinių ir kitų romanų. 1886 m. jo jaunas sūnėnas Gastonas, sirgęs paranoja, šovė Vernui į koją. Po to Vernas nuolat šlubavo koja. Tai galėjo lemti tamsesnį jo rašymo stilių tuo laikotarpiu.

1857 m. sausį Vernas su tėvo palaiminimu vedė Aimée du Fraysse de Viane. 1861 m. rugpjūtį jiems gimė sūnus. Jis rašė iki pat mirties. 1905 m. kovo 24 d. Verne'as, sirgęs diabetu, mirė savo namuose Amjeno mieste, Prancūzijoje.

Jules Verne ir išradimai

Jules'is Verne'as rašė apie daugybę dalykų, kurie neegzistavo jam gyvam esant. Kai kurie iš šių dalykų vėliau tapo tikrais. Ž. Vernas toli gražu nebuvo mokslininkas, tačiau jo aistra technologijoms ir tuo metu pasiekta pažanga padėjo įdiegti daugelį būsimų išradimų, kurie ilgainiui tapo įprastais mūsų kasdienio gyvenimo elementais.

Elektrinis povandeninis laivas

Filme "Dvidešimt tūkstančių lygų po vandeniu" kapitonas Nemo ir jo elektrinis povandeninis laivas buvo šiuolaikinis stebuklas. Tuo metu elektra buvo labai nauja ir niekada nebuvo naudojama povandeniniam laivui maitinti.

Naujienos per radiją ir televiziją

1889 m. straipsnyje "2889 metais" Žulis Vernas aprašė alternatyvą laikraščiams:

"Vietoj to, kad būtų spausdinama, "Žemės kronika" kiekvieną rytą kalbama prenumeratoriams, kurie iš įdomių pokalbių su žurnalistais, valstybės veikėjais ir mokslininkais sužino dienos naujienas."

Associated Press duomenimis, pirmoji naujienų laida pasirodė tik 1920 m. - praėjus beveik 30 metų po to, kai Vernas ją įsivaizdavo.

Mėnulio moduliai

Jules Verne'as rašė apie "sviedinius" knygoje "Iš Žemės į Mėnulį". Šie sviediniai būtų gabenę žmones į Mėnulį. Vernas įsivaizdavo didelį ginklą, kuris priverstų modulį pakilti į Mėnulį. Šiandien kosminiai moduliai į kosmosą siunčiami raketų viršūnėse, kurios priverčia modulį atsidurti už gravitacijos ribų.

Muzikos grotuvai ir holografai

Filme "Karpatų pilis" kai kurie kaimo gyventojai bijo pilies, iš kurios girdi balsus ir mato figūras. Susidomėjęs lankytojas nusprendžia pažiūrėti, kas vyksta, ir sužino, kad jie girdi tik įrašytus garsus ir holografinius vaizdus.