Žulis Vernas (1828 m. vasario 8 d. - 1905 m. kovo 24 d.) - prancūzų rašytojas. Jis buvo vienas pirmųjų mokslinės fantastikos autorių. Kelios iš jo knygų: "Kelionė į Žemės centrą" (1864 m.), "Nuo Žemės iki Mėnulio" (1865 m.), "Dvidešimt tūkstančių lygų po vandeniu" (1870 m.), "Aplink pasaulį per aštuoniasdešimt dienų" (1873 m.).

Biografija trumpai

Žulis Vernas gimė 1828 m. vasario 8 d. Nantėje (Prancūzija). Iš pradžių studijavo teisę, o vėliau persikėlė į Paryžių, kur užsiėmė rašymu: kūrė pjeses, libreto tekstus ir kelionių apsakymus. Svarbi jo karjeros dalis – ilgametis bendradarbiavimas su leidėju Pierre-Jules Hetzel, kuris leido Vernui publikuoti daugumą jo knygų serijoje „Voyages extraordinaires“ (liet. „Neįprastos kelionės“). Daugelyje savo kūrinių Vernas vaizdavo pasaulio tyrinėjimus, mokslinius išradimus ir nuotykius, o vėlesniais metais gyveno Prancūzijos miestuose ir mirė 1905 m. kovo 24 d.

Rašymo stilius ir temos

Verno kūryboje susilieja nuotykių literatūra ir domėjimasis mokslo naujovėmis. Jis garsėjo:

  • Išsamiais techniniais aprašymais – dažnai remdavosi tuo metu žinomomis mokslo žiniomis ir jas pritaikydavo pasakojimams;
  • Tyrinėjimų ir kelionių tematika – knygose pasirodo pasaulio gelmės, vandenyno dugnas, dangaus erdvės ar nutolusios salos;
  • Optimistišku požiūriu į techniką – daug jo kūrinių rodo tikėjimą žmogaus išradingumu ir pažanga;
  • Moralinėmis ir socialinėmis užuominomis – nors daugelyje tekstų jaučiami XIX a. Europos vertybių pėdsakai, Vernas dažnai nagrinėja žmogaus atsakomybę, drąsą ir solidarumą.

Svarbiausi kūriniai ir įtaka

Verno romanai tapo tarptautiniais bestseleriais ir buvo išversti daugeliu kalbų. Jo įtaka moderniajai mokslinei fantastikai yra milžiniška: daugelis vėlesnių autorių, kino kūrėjų ir inžinierių nuolat mini Verną kaip įkvėpimo šaltinį. Jo idėjos – povandeniniai laivai, balionai, kosminės kelionės – kartais buvo įgyvendintos vėlesniais technologijų etapais, tad Vernas dažnai minimas kaip vienas iš rašytojų, „numanusių“ ateities išradimus.

Adaptacijos ir populiarioji kultūra

Verno kūriniai yra dažnai ekranizuojami: kino, televizijos ir teatro adaptacijų atsirado šimtai. Taip pat jo romanai virto komiksais, žaidimais ir įkvėpė daugybę mokslo-pasakojimo projektų. Jo herojai ir siužetiniai sprendimai išliko populiarūs tarp įvairaus amžiaus skaitytojų.

Kontroversijos ir redagavimai

Nors daugelis Verną vertina už vaizduotę ir mokslinį smalsumą, jo kūriniuose kartais atsispindi XIX a. kolonijinės ir etnocentriškos nuostatos, kurios šiandien vertinamos kritiškai. Be to, dalis Vernui priskiriamų vėlesnių kūrinių buvo redaguoti arba perrašyti jo sūnaus Michelio Verne, todėl kai kurie romanai išlaisvina diskusijas apie originalumą ir autoriaus intencijas.

Paveldo ženklai

Žulio Verno palikimas saugomas muziejuose ir memorialuose Prancūzijoje bei kitose šalyse. Jo vardu pavadintos gatvės, mokyklos ir literatūrinės premijos. Kūriniai tebėra leidžiami, vertinami ir skaitomi visame pasaulyje, o jo idėjos toliau įkvepia naujas kartas.

Rekomenduojami skaitytojui

  • Kelionė į Žemės centrą – nuotykinis roman asmeniškai pažinčiai su Verno stiliumi;
  • Nuo Žemės iki Mėnulio – apie ambicingą bandymą pasiekti kosmosą;
  • Dvidešimt tūkstančių lygų po vandeniu – povandeninių tyrinėjimų ir kapitonų mitų klasika;
  • Aplink pasaulį per aštuoniasdešimt dienų – įtemptas ir šmaikštus nuotykis apie laiką ir nuotykius;
  • Paslapčių sala (L'Île mystérieuse) – nuotykių ir išlikimo istorija, susieta su kitais Vernui būdingais motyvais.

Apibendrinant: Žulis Vernas – viena iš kertinių figūrų mokslinės fantastikos istorijoje. Jo kūriniai sujungia nuotykių žanrą ir mokslo smalsumą, o jų įtaka jaučia­si iki šiol.