Carolus Linnaeus: binominės nomenklatūros kūrėjas ir taksonomijos tėvas

Carolus Linnaeus (1707 m. gegužės 23 d. - 1778 m. sausio 10 d.) – švedų botanikas, gydytojas ir zoologas, sukūręs binominę nomenklatūrą. Pagal šią sistemą kiekvienai gyvūnų ir augalų rūšiai suteikiamas pavadinimas, susidedantis iš dviejų lotyniškų žodžių – genties ir rūšies. Šią sistemą pradėjo naudoti viso pasaulio biologai, todėl jis vadinamas "šiuolaikinės taksonomijos tėvu". Jis buvo geras kalbininkas ir garsus savo laiku. Švedijos karalius suteikė jam kilmingojo titulą.

Biografija ir karjera

Linnaeus gimė 1707 m. gegužės 23 d. Švedijoje. Studijavo Uppsala universitete, vėliau keliavo po Europą, susipažino su garsiais vokiečių ir olandų botanistais ir 1735 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. 1730–1732 m. jis keliavo po Švedijos laukus ir 1732 m. surengė ekspediciją į Laplandiją, kuri suteikė daug medžiagos jo vėlesniems darbams. Nuo 1741 m. Linnaeus buvo Uppsala universiteto profesorius. 1761 m. jam buvo suteiktas kilmingasis titulas (vėliau jis naudojo vardą Carl von Linné).

Pagrindiniai darbai

• Systema Naturae (pirmoji redakcija 1735 m., reikšmingesnės redakcijos vėlesnės — ypač 10-oji redakcija 1758 m.) – pasiūlė sisteminę gyvųjų organizmų klasifikaciją.
• Species Plantarum (1753 m.) – svarbiausias veikalas botaninei nomenklatūrai; jis pirmą kartą sistemingai taikė binominę pavadinimų sistemą augalams.
• Philosophia Botanica (1751 m.) ir Genera Plantarum – teorinės ir diagnostinės botanikos darbai.

Binominė nomenklatūra ir klasifikacija

Linnaeus pasiūlė paprastą ir praktišką pavadinimų sistemą: kiekvienai rūšiai priskirti du lotyniški žodžiai – genties (kapitalizuotas) ir rūšies (mažosiomis raidėmis). Ši tvarka (pvz., Homo sapiens) leidžia vienareikšmiškai identifikuoti rūšis ir užtikrina tarptautinį supratimą. Svarbūs nomenklatūros etalonai yra Linnaeus darbai:

• Species Plantarum (1753) laikomas botanikos pavadinimų pradžia.
• Systema Naturae 10-oji redakcija (1758) laikoma zoologijos pavadinimų pradžia.

Linnaeus taip pat padėjo pagrindus hierarchinei sistemai (karalystė, skyrius/kilmė, klasė, rūšių grupės, gentis, rūšis), kurią vėliau išplėtė ir modificavo. Savo augalų klasifikacijoje jis naudojo vadinamąją „seksualinę sistemą“ – pagal žiedo organų skaičių ir išsidėstymą, kuri buvo patogi praktiniam atpažinimui, bet laikoma dirbtine, nes neatspindi organizmų natūrinių giminystės ryšių.

Paveldas ir kritika

Linnaeus paliko didžiulį mokslinį paveldą: jis aprašė šimtus rūšių, įvedė standartizuotą pavadinimų sistemą ir sukūrė taksonomijos principus, kurių šaknys matomos ir šiandien. Daugelis šiuolaikinių taksonominių ir nomenklatūrinių taisyklių (pvz., autoriaus nurodymas prie pavadinimo, lotyniškos formos vartojimas) remiasi Linnaeus idėjomis arba yra įtakojamos jo darbų.

Tačiau Linnaeus klasifikacija nebuvo tobula: ji remėsi išorinėmis morfologinėmis savybėmis ir priešino evoliucinį požiūrį (jis dirbo prieš Darvino epochą). Kai kurios jo idėjos apie žmonių rases ir kitus klausimus vėliau sulaukė pagrįstos kritikos. Vis dėlto binominė nomenklatūra ir jo sistematikos užuomazgos išliko itin naudingos ir periodiškai tobulinamos, pritaikant jas evoliucinei (filogenetinei) sistematikai.

Trumpas santrauka

• Carolus Linnaeus – centrinė asmenybė modernios taksonomijos istorijoje.
• Jis įvedė ir išpopuliarino binominę nomenklatūrą, kurios pagrindai galioja iki šiol.
• Jo darbai, ypač Species Plantarum (1753) ir Systema Naturae (10-oji ed., 1758), yra svarbūs nomenklatūros pradininkai atitinkamai botanikoje ir zoologijoje.

Žmonija

Linėjus priskyrė žmogų primatams, o tai jau gerai suprato tokie antropologai kaip Blumenbachas ir tokie gamtotyrininkai kaip Buffonas. Tai sulaukė Švedijos bažnyčios kritikos. Upsalos liuteronų arkivyskupas apkaltino jį "bedievyste".

Linėjus pripažino keturias žmonių rases. Tai buvo Europos baltieji, Amerikos raudonieji (Amerikos indėnai), Azijos rudieji ir Afrikos juodaodžiai. Blumenbacho klasifikacija buvo panaši, pridėjus mongolų (= kinų) arba geltonąją rasę. Taigi žmogaus kaip primatų padėties ir rasių egzistavimo pripažinimas buvo gana plačiai paplitęs dar iki evoliucijos teorijos suformulavimo.

Detalė iš " Systema Naturae" 6-ojo leidimo (1748 m.), kuriame aprašoma Anthropomorpha (= primatai) ir skirstoma į Homo ir Simia

Paieška pagal raidę