Dializė: kas tai, kaip veikia ir kada reikalinga inkstų pakaitinė terapija
Dializė — kas tai, kaip veikia ir kada reikalinga inkstų pakaitinė terapija: aiškiai, praktiniai patarimai, procedūros tipai ir galimos rizikos.
Dializė - tai inkstų nepakankamumo atveju inkstus pakeičia aparatas. Žodis dializė kilęs iš graikų kalbos žodžio dialusis: dia reiškia per, o lusis - atpalaidavimas. Dializė stengiasi pašalinti iš kraujo perteklines skysčių atliekas ir toksinus bei atkurti elektrolitų ir rūgščių–šarmų pusiausvyrą, kai inkstai to nebegali padaryti efektyviai.
Kam atliekama dializė?
Dializė reikalinga:
- ūmaus inkstų nepakankamumo atvejais, kai inkstų funkcija prarandama staiga ir laikinai;
- chroninio inkstų nepakankamumo stadijoje, ypač kai glomerulų filtracijos greitis (GFR) smarkiai mažėja arba atsiranda uremijos simptomai (pykinimas, vėmimas, silpnumas, apetito praradimas, sunkios medžiagų apykaitos ir elektrolitų sutriktys);
- kai atsiranda gyvybei pavojingos būklės: labai aukštas kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija), nekontroliuojamas skysčių perteklius su plaučių edemomis arba sunkios rūgščių–šarmų pusiausvyros sutrikimai.
Kaip dializė veikia?
Yra dvi pagrindinės dializės rūšys:
- Hemodializė – kraujas apdorojamas per išorinį dializatorių (mėgintuvėlį), kuris veikia kaip filtro sistema: iš kraujo pašalinamos atliekos ir perteklius, o po to kraujas grąžinamas į organizmą. Hemodializė dažniausiai atliekama hemodializės skyriuose kelis kartus per savaitę (paprastai 3 kartus po 3–5 val.).
- Peritoninė dializė – naudoja paciento pilvaplėvės (peritoneumo) membraną kaip natūralų filtrą. Per pilvo ertmę įvedamas specialus dializinis tirpalas, kuris sugeria atliekas ir skysčius, o vėliau pašalinamas. Tai leidžia gydymą atlikti namuose ir dažnai suteikia didesnę kasdienės laisvės kontrolę.
Kaip užtikrinamas prieigos prie kraujo saugumas (hemodializėje)?
Hemodializėje būtina patikima kraujagyslių prieiga. Dažniausios prieigos formos:
- autologinė arterioveninė fistulė (AV fistulė) – chirurginiu būdu sujungta arterija ir vena; tai ilgalaikė ir patikima prieiga;
- dirbtinė (sintetinė) graft‘as – kaip tarpinė jungtis, kai fistulė neįmanoma;
- centrinis veninis kateteris – naudojamas laikinai arba kai kitos prieigos neįmanomos; turi didesnį infekcijos ir komplikacijų riziką.
Ką dializė gali ir ko negali pakeisti?
Dializė pašalina skysčių perteklių ir mažina kraujyje susikaupusius azoto turinčius metabolitus bei reguliuoja elektrolitus — tokius kaip natris, kalis, chloridas, kalcis, fosforas, magnis ir sulfatai. Inkstai taip pat šalina vandenilio jonus iš kraujo. Tačiau inkstai yra ir endokrininės sistemos dalis: gamina eritropoetiną (skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą) ir aktyvią vitamino D formą — kalcitriolį. Dializės aparatai negali visiškai atkurti šių endokrininės funkcijų, todėl dažnai tenka skirti papildomą gydymą, pvz., eritropoetiną ir vitamino D preparatus.
Kokios komplikacijos ir rizikos?
- hemodializės metu – kraujospūdžio kritimas, raumenų mėšlungis, galvos svaigimas, infekcijos arba kraujagyslių prieigos problemos;
- peritoninės dializės metu – peritonitas (pilvaplėvės uždegimas), infekcijos prie kateterio vietos, terminės problemos su tirpalu;
- ilgalaikės problemos – mineralų ir kaulų audinio sutrikimai, anemija, kardiovaskuliniai susirgimai, nutraukus dializę — toksinių medžiagų kaupimasis.
Kaip pasiruošti ir ką reikėtų žinoti pacientams?
- Prieš pradedant hemodializę, įrengiama nuolatinė kraujagyslių prieiga (paprastai AV fistulė), kuri reikalaus laiko (kelios savaitės ar mėnesiai) visiškam pritaikymui.
- Peritoninė dializė gali būti atliekama namuose po paciento (ar artimųjų) apmokymo; tai suteikia daugiau nepriklausomybės, bet reikalauja griežtos higienos.
- Pacientai turi laikytis dietos ir skysčių ribojimo, vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus (pvz., vaistus nuo kraujo spaudimo, fosfato surišiklius, geležies preparatus, eritropoetinę terapiją).
- Reguliarūs kraujo tyrimai ir gydytojo stebėsena būtini, kad būtų koreguojamas gydymas ir laiku pastebimos komplikacijos.
Alternatyvos ir perspektyvos
Galiausiai, inkstų transplantacija dažnai yra geriausia ilgalaikė išeitis pacientams su giliu chroniniu inkstų nepakankamumu — ji gali atkurti daugumą inkstų funkcijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau transplantacija netinka visiems ir reikalauja suderinimo su donoru bei imunosupresinės terapijos. Dializė lieka gyvybę gelbstinčiu gydymu tiems, kuriems transplantacija neįmanoma arba reikia laukti donoro.
Santrauka
Dializė – svarbus inkstų funkciją pakeičiantis gydymas, kuris leidžia išlaikyti organizmo skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą ir pašalinti toksinus. Ji negali visiškai pakeisti endokrininės inkstų funkcijos, todėl pacientams dažnai reikia papildomų vaistų. Sprendimą dėl dializės tipo ir laiko priima gydytojas nefrologas, įvertinęs paciento būklę, gyvenimo būdo galimybes ir medicinines indikacijas.
Dializės aparatas
Kaip veikia dializė
Dializės aparatai veikia difuzijos ir ultrafiltracijos būdu. Labai plona medžiaga, vadinama membrana, leidžia kraujui ir skysčiui tekėti pro ją. Mašinoje kraujas teka viena kryptimi, o kitoje membranos pusėje specialus skystis, dializatas, teka priešinga kryptimi; šis procesas vadinamas osmosu. Dializatas yra skystis, kuriame yra įvairių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, kalio ir kalcio. Gydytojas nusprendžia, kokio cheminių medžiagų mišinio reikia kiekvienam pacientui. Dializato sudėtyje yra bikarbonato, kad sumažintų didesnį rūgšties kiekį, kuris dažnai būna šių pacientų organizme. Kraujas ir dializatas susimaišo. Atliekos pašalinamos iš kraujo ir sulaikomos plonoje membranoje.
Dialyser
Dializatorius yra dializės aparato dalis. Dializatorius filtruoja kraują kaip inkstas. Jis pagamintas iš skaidraus tuščiavidurio cilindro su dviem įėjimais ir dviem išėjimais. Vienas įėjimas ir išėjimas yra viršutinėje pusėje ir apačioje, kurie skirti kraujui įleisti ir išleisti prieš ir po valymo. Kita įleidimo ir išleidimo anga yra šalia, pro kurią į dializatorių patenka palaikomasis skystis.
Dializatorius turi labai plonus celiuliozės pluoštus. Pluoštai veikia kaip pusiau pralaidi membrana (SPM). Jų yra apie 10 000. Per SPM išeina tokios priemaišos kaip karbamidas keratinas. Kraujo ląstelės negali prasiskverbti, nes kraujo ląstelės yra didesnės už priemaišas. Visą valymo procesą palaiko skystis, vadinamas dializatu. Dializatą į dializatorių siunčia dializės aparate esantis siurblys. Grynas skystis patenka į vidų, o nešvarus dializatas išeina. Dializatoriai dar vadinami dirbtiniais inkstais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dializė?
A: Dializė - tai medicininis gydymas, kai inkstų nepakankamumo atveju inkstų funkcija pakeičiama aparatu.
K: Iš kur kilęs žodis "dializė"?
A: Žodis "dializė" kilęs iš graikų kalbos žodžių "dialusis", kuris reiškia "per", ir "lusis", kuris reiškia "atpalaidavimas".
K: Kam gali būti atliekama dializė?
A: Dializė gali būti taikoma žmonėms, kurie trumpam prarado inkstų funkciją, arba žmonėms, kurių inkstai nebeveikia.
K: Kokia yra inkstų funkcija?
A: Inkstai atlieka keletą funkcijų, viena iš jų - palaikyti vandens ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą organizme ir šalinti iš kraujo atliekas. Jie taip pat gamina eritropoetiną ir kalcitriolį.
Klausimas: Kokias mineralines medžiagas inkstai padeda subalansuoti organizme?
A: Kai kurie mineralai, kuriuos inkstai padeda subalansuoti, yra natris, kalis, chloridas, kalcis, fosforas, magnis ir sulfatas.
K: Ar dializė gali pakeisti visas inkstų funkcijas?
A: Ne, dializės aparatai negali pakeisti visų inkstų funkcijų, įskaitant eritropoetino ir kalcitriolio gamybą.
K: Kodėl dializė padeda palaikyti mineralų pusiausvyrą organizme?
A.: Dializė padeda palaikyti mineralų pusiausvyrą organizme, nes iš organizmo pašalina atliekas ir padeda išlaikyti mineralų pusiausvyrą.
Ieškoti