Seksualinė prievarta prieš vaikus: apibrėžimas, priežastys ir pasekmės
Seksualinė prievarta prieš vaikus - tai tokia prievarta prieš vaikus, kai suaugusysis ar kitas asmuo, turintis galią, verčia vaiką atlikti bet kokius seksualinius veiksmus, įskaitant bučinius ir apkabinimus. Seksualinė prievarta apima tiek aiškiai prievartaujančius veiksmus, tiek manipuliaciją, spaudimą, pasinaudojimą priklausomybe (pvz., materialine ar emocine), taip pat internetinį išnaudojimą ir pornografinio turinio kūrimą ar platinimą be vaiko sutikimo.
Seksualinė prievarta daro emocinę žalą vaikams. Kai kurie padariniai pasireiškia ne iš karto ir atsiranda, kai vaikas užauga. Šie padariniai gali būti depresija, potrauminio streso sutrikimas, nerimas, ribinis asmenybės sutrikimas, didesnė vėlesnio smurto tikimybė ir fiziniai sužalojimai. Vienas iš padarinių yra savižudybė, kurios aukos šešis kartus dažniau nusižudo ir aštuonis kartus dažniau bando nusižudyti per visą gyvenimą. Be to, vaikai, patyrę seksualinę prievartą, dažnai kenčia nuo miego sutrikimų, mokymosi sunkumų, pasitikėjimo problemų ir sunkumų užmegzti saugius artimus santykius suaugus.
Yra įvairių nusikaltėlių tipų. Kai vaiką seksualiai išnaudoja šeimos narys, tai vadinama incestu ir sukelia dar rimtesnes ilgalaikes psichologines traumas nei nepažįstamo asmens prievarta, ypač kai incestą vykdo vienas iš tėvų. Seksualinę prievartą prieš vaikus gali vykdyti pedofilai (suaugusieji, kuriuos seksualiai traukia lytinio brendimo dar nepradėję vaikai) arba žmonės, kurie nėra pedofilai; yra įvairių pranešimų apie tai, kiek yra ir kiek nėra pedofilų. Kaltininkai gali naudoti manipuliaciją, dovanas, grasinimus ar šantažą, o kai kurie specialiai kuria situacijas, leidžiančias pasiekti vaiką (pvz., įsidarbina kaip auklės, treneriai ar savanoriai).
Seksualinė prievarta prieš vaikus nėra retas reiškinys. Maždaug ketvirtadalis moterų ir dešimtadalis vyrų vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. Skirtingose pasaulio vietose seksualinė prievarta prieš vaikus paplitusi skirtingai. Neįgalūs vaikai dažniau patiria seksualinę prievartą nei sveiki vaikai. Dauguma seksualinę prievartą patyrusių vaikų yra pažįstami. Maždaug trečdalį seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų padaro jų giminaičiai, dažniausiai tėvai, dėdės ar pusbroliai. Tik maždaug dešimtadalį vaikų seksualinės prievartos atvejų išnaudojo nepažįstami asmenys, o likusius - kiti vaikui pažįstami asmenys, pavyzdžiui, šeimos draugai, auklės ar kaimynai. Dažniausiai seksualinės prievartos prieš vaikus atvejais kaltininkai yra vyrai; moterys - maždaug 10 % atvejų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Seksualinės prievartos prieš vaikus priežastys yra sudėtingos ir paprastai susijusios su kelių veiksnių sąveika:
- Galių ir kontrolės dinamikos – prievartos vykdytojai dažnai siekia dominuoti ir kontroliuoti.
- Perdėtas prieinamumas – vaikai, kurie daug laiko praleidžia su vienu suaugusiu asmeniu (pvz., auklės, treneriai), gali būti labiau pažeidžiami.
- Socialinė izoliacija – šeimos ar vaiko izoliacija mažina galimybes, kad prievarta bus pastebėta ir nutraukta.
- Vaiko negalia – intelektinė, fizinė ar sensorinė negalia gali didinti pažeidžiamumą.
- Kultūriniai ir socialiniai veiksniai – tabu, stigmatiškos nuostatos arba neveiksmingos apsaugos priemonės.
- Per kartų paveldimumas ir ankstesnė prievarta – kartais prievartos istorija šeimoje didina riziką.
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria prievartą
Fiziniai ir elgesio požymiai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau į tai verta atkreipti dėmesį:
- Netikėti sužalojimai, skausmas arba kraujavimas intymių vietų srityje.
- Elgesio pokyčiai: reguliarus baimės, nerimo, depresijos, agresijos ar atsitraukimo atsiradimas.
- Sunkumai miegant (košmarai, nemiga) arba seksualizuotas elgesys ar žodynas, kurie neadekvatūs vaiko amžiui.
- Mokymosi problemos, nenoras eiti į mokyklą ar vengimas tam tikrų suaugusiųjų.
- Regresijos požymiai mažesniame amžiuje (pvz., enurezė), piktnaudžiavimas maistu.
Pasekmės trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje
Dažnos pasekmės:
- Psichologinės: depresija, potrauminio streso sutrikimas, stiprus nerimas, žema savivertė.
- Elgesio: rizikingas elgesys, savęs žalojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
- Fizinės: lytiniu keliu plintančios infekcijos, ilgalaikės sveikatos problemos.
- Socialinės: sunkumai santykiuose, profesiniai ir mokymosi sutrikimai bei didesnė kriminalinės veiklos tikimybė kai kuriems asmenims.
Prevencija ir apsauga
Veiksmingos priemonės mažinant riziką:
- Švietimas vaikams apie kūno ribas, sutikimo sąvoką ir kaip prašyti pagalbos.
- Parengtos ir vykdomos vaikų apsaugos taisyklės organizacijose: patikros prieš įdarbinant, stebėjimo ir darbo su vaikais politikos.
- Skatinti atvirą pokalbį šeimose ir bendruomenėse, mažinti gėdos ir stigmos jausmą.
- Aktyvus kaimynų, mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų įtraukimas pastebėjus riziką.
Pranešimas, teisinė atsakomybė ir pagalba
Jei yra įtarimų, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą, svarbu nedelsti:
- Užtikrinkite vaiko saugumą ir, jei būtina, skubią medicininę pagalbą.
- Praneškite atitinkamoms institucijoms (policijai, vaikų apsaugos tarnybai) arba kreipkitės į vietines pagalbos linijas. Daugelyje šalių yra privalomas pranešymas apie įtariamą piktnaudžiavimą vaikais.
- Dokumentuokite pastebėtus požymius (datą, pokalbių santrauką, fizinius požymius), bet venkite tyrimų keliančių veiksmų, kurie gali pakenkti teisiniam procesui.
- Ieškokite profesionalios psichologinės ir medicininės pagalbos – vaikams ir jų šeimoms reikalingas kompleksinis paramos planas.
Gydymas ir palaikymas
Efektyvios intervencijos apima:
- Traumos orientuotą terapiją (pvz., kognityvinė elgesio terapija, EMDR) vaikams ir suaugusiems.
- Šeimos terapija, jeigu tai saugu ir tinkama, siekiant atkurti saugumą ir ryšius.
- Medicininė priežiūra, įskaitant gydymą infekcijoms ir būtinas tyrimus.
- Palaikymo grupės ir socialinės paslaugos, padedančios vaikui ir šeimai atsigauti ir susitvarkyti su praktiniais gyvenimo iššūkiais.
Mitai ir faktai
- Mitai: dauguma piktadarių yra nepažįstami; Faktai: daug atvejų įvyksta su pažįstamais asmenimis ar šeimos nariais.
- Mitai: vaikas visada aiškiai prisimena smurto įvykį; Faktai: traumos metu prisiminimai gali būti fragmentiški, iškraipyti ar slopinami.
Kvietimas veikti: kiekvienas suaugęs žmogus gali prisidėti prie vaikų saugumo – stebėti, kalbėtis, mokyti ir pranešti. Greita reakcija ir tinkama parama gali ženkliai sumažinti ilgalaikes traumos pasekmes ir apsaugoti kitus vaikus nuo pavojaus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra seksualinė prievarta prieš vaikus?
A: Seksualinė prievarta prieš vaikus - tai prievartos prieš vaikus rūšis, kai suaugęs ar kitas asmuo, turintis galią (gali būti ir bet kokio amžiaus nepilnametis), verčia vaiką dalyvauti bet kokioje seksualinėje veikloje. Daugeliu atvejų svarbi yra galios pozicija, o vaikas nenori arba negali duoti sutikimo.
Klausimas: Kokie yra kai kurie seksualinės prievartos prieš vaikus padariniai?
A: Seksualinės prievartos prieš vaikus padariniai gali būti depresija, potrauminio streso sutrikimas, nerimas, ribinis asmenybės sutrikimas, didesnė tikimybė vėliau patirti prievartą, fiziniai sužalojimai ir net savižudybė. Nukentėjusieji šešis kartus dažniau nusižudo ir aštuonis kartus dažniau bando nusižudyti visą gyvenimą.
Klausimas: Ar yra skirtingų nusikaltėlių tipų, kai kalbama apie seksualinę prievartą prieš vaikus?
Atsakymas: Taip, yra įvairių tipų nusikaltėlių, kai kalbama apie seksualinę prievartą prieš vaikus. Kai prievartautojas yra šeimos narys, tai vadinama incestu, kuris sukelia dar rimtesnes ilgalaikes psichologines traumas nei tuo atveju, jei prievartautojas būtų nepažįstamas asmuo. Nusikaltėliai taip pat gali būti pedofilai (suaugusieji, kuriuos seksualiai traukia ikimokyklinio amžiaus vaikai) arba žmonės, kurie nėra pedofilai; yra įvairių pranešimų apie tai, kiek yra ir kiek nėra pedofilų.
Klausimas: Kiek paplitusi seksualinė prievarta prieš vaikus?
A: Seksualinė prievarta prieš vaikus nėra retas reiškinys - maždaug ketvirtadalis visų moterų ir dešimtadalis visų vyrų vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. Skirtingose pasaulio vietose šio pobūdžio nusikaltimų skaičius taip pat skiriasi - neįgalūs vaikai dažniau tampa aukomis nei neįgalūs vaikai. Daugeliu atvejų, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą, prievartą patyrė jų pažįstami asmenys, pavyzdžiui, draugai, šeimos nariai, auklės, kaimynai ir t. t., maždaug trečdalį atvejų įvykdė giminaičiai, pavyzdžiui, tėvai, dėdės, pusbroliai ir t. t., ir tik apie 10 % - nepažįstami asmenys. Dažniausiai nusikaltimus padaro vyrai, o moterys sudaro apie 10 %.
Klausimas: Ar bučiavimasis ir apkabinimas laikomi seksualinės prievartos prieš vaikus dalimi?
A: Kai kuriais atvejais tokie veiksmai kaip bučiavimasis ir apkabinimas gali būti priskiriami "seksualinei prievartai prieš vaikus", tačiau tai priklauso nuo konteksto - nuo to, ar šie veiksmai buvo atliekami be abiejų dalyvaujančių šalių sutikimo, priklauso, ar jie patenka į šią kategoriją, ar ne.
