Chlamidiozė: kas tai, simptomai, gydymas, prevencija
Chlamidiozė (iš graikų kalbos χλαμύδος - "apsiaustas") yra dažna žmonių lytiškai plintanti infekcija (LPI). Ją sukelia bakterija Chlamydiatrachomatis. Ją galima gydyti antibiotikais. Terminas chlamidijų infekcija taip pat gali reikšti bet kurios Chlamydiaceae šeimai priklausančių bakterijų rūšies sukeltas infekcijas. C. trachomatis serga tik žmonės. Chlamidiozė yra pagrindinė žmonių lytinių organų ir akių ligų infekcinė priežastis.
Ši infekcija yra viena iš labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų visame pasaulyje - Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet užregistruojama apie 2,8 mln. chlamidijų infekcijos atvejų. Tai labiausiai paplitusi bakterinė žmonių lytiniu keliu plintanti infekcija.
C. trachomatis natūraliai gyvena tik žmogaus ląstelėse. Chlamidijomis galima užsikrėsti vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu. Ji taip pat gali būti perduodama užsikrėtusios motinos kūdikiui vaginalinio gimdymo metu. Daugeliui chlamidioze sergančių žmonių nepasireiškia jokių infekcijos simptomų. Nuo pusės iki trijų ketvirtadalių visų chlamidioze sergančių moterų neturi jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtusios. Negydomos chlamidijų infekcijos gali sukelti rimtų reprodukcinių ir kitų sveikatos sutrikimų, turinčių trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių.
Chlamidijų sukeltas konjunktyvitas arba trachoma yra dažna aklumo priežastis visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1995 m. ji sudarė 15 % visų aklumo atvejų, o 2002 m. - tik 3,6 %.
Kas sukelia chlamidiozę?
Chlamidiozę sukelia bakterija Chlamydia trachomatis, kuri turi kelis serotipus (serovarus). Kai kurie serovarai sukelia genitalines infekcijas, kiti – akių infekcijas (trachomą). Tai intraceliulinis patogenas, t. y. jis dauginasi žmogaus ląstelėse.
Kaip perduodama?
- Per vaginalinius, analinius ir oralinius lytinius santykius be apsaugos.
- Iš sergančios nėščios motinos kūdikiui gimdymo metu (gali sukelti kūdikio konjunktyvitą ar pneumoniją).
- Retai – kontaktu su užkrėstomis gleivinėmis arba rankšluosčiais, tačiau tai nėra pagrindinis perdavimo kelias.
Simptomai
Daugeliui užsikrėtusių simptomai gali visiškai nepasireikšti. Kai simptomai būna, jie skiriasi priklausomai nuo infekcijos vietos:
- Moterims: netaisyklingos makšties išskyros, skausmas arba deginimo jausmas šlapinantis, pilvo arba dubens skausmas, kraujavimas tarp mėnesinių ar po lytinio akto. Negydoma infekcija gali sukelti kiaušintakių uždegimą (pavojus vaisingumui, ectopinė (neišnešiota) nėštumui).
- Vyrams: išskyros iš varpos, skausmas ar deginimas šlapinantis, epizodinis sėklidžių ar prielinksnio skausmas (epididimitas).
- Rektalinė infekcija: skausmas, viduriavimas, kraujavimas iš išangės arba paslėpti simptomai, dažnai pasitaiko pas asmenis, turinčius analinius lytinius santykius.
- Gerklės infekcija: paprastai simptomai nežymūs arba jų nėra; gali pasireikšti gerklės skausmas po oralinių santykių.
- Naujagimiams: konjunktyvitas (akies paraudimas, pūliavimas) arba pneumonija (kosulys, kvėpavimo sutrikimai).
Komplikacijos
- Moterys: lėtinės dubens srities skausmai, kiaušintakių pažeidimai, nevaisingumas, padidėjusi rizika ektopinei nėštumai.
- Vyrams: epididimitas, retai — nevaisingumas.
- Abu lytis: reaktyvioji artrito forma (Reiterio sindromas) su sąnarių ir akių simptomais.
- Akių infekcijos (trachoma): gali sukelti ragenos pažeidimus ir aklumą, ypač ten, kur higiena prasta ir prieiga prie gydymo ribota.
Diagnozė
Patikimiausias tyrimas yra nukleorūgščių amplifikacijos testai (NAAT) – jie labai jautrūs ir specifiški. Tyrimui naudojami šlapimo mėginiai arba tamponai (makšties, gimdos kaklelio, ureteros, rektaliniai ar gerklės mėginiai) priklausomai nuo simptomų ir lytinio elgesio. Kultūros dabar naudojamos rečiau, bet gali būti naudingos tam tikrose situacijose.
Gydymas
Chlamidiozę galima efektyviai gydyti antibiotikais. Gydymo režimas priklauso nuo paciento amžiaus, nėštumo būklės ir infekcijos vietos. Įprasti gydymo būdai:
- Doxycyclin arba kiti tetraciklinai (dažnai skiriami kaip kursas, pvz., 7 dienų) – dažnai naudojami ne nėščiosioms ir laikomi labai efektyviais.
- Azithromycin vienkartinė dozė – naudojama kai kuriais atvejais, ypač nėštumo metu arba kai sunku užsitikrinti ilgesnę gydymo trukmę.
- Naujagimiams su sistemine infekcija ar konjunktyvitu dažnai reikalingas specialus gydymas (pvz., ryškiniai antibiotikai pagal pediatro nurodymą).
Svarbu: visada laikytis gydytojo rekomendacijų. Abu lytiniai partneriai turi būti ištirti ir gydomi vienu metu, net jei neturi simptomų, kad būtų išvengta reinfekcijos. Po gydymo dažnai rekomenduojama kontrolinė patikra po maždaug 3 mėnesių, ypač jei nebuvo užtikrintas partnerių gydymas arba egzistuoja didelė reinfekcijos rizika.
Prevencija
- Nuolatinis ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas mažina užsikrėtimo riziką.
- Reguliarus testavimas: rekomenduojama skirti profilaktinius tyrimus jauniems seksualiai aktyviems asmenims (pvz., moterims iki 25 m. bei vyresniems su rizikos veiksniais) ir vyrams, kurie turi lytinius santykius su vyrais, pagal vietines rekomendacijas.
- Atviras bendravimas su partneriais, partnerių pranešimas ir jų gydymas.
- Nėščioms moterims rekomenduojamas šių infekcijų patikrinimas nėštumo priežiūros metu, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika naujagimiui.
- Higiena, veido ir aplinkos apsauga trachomos prevencijai (Pasaulio sveikatos organizacijos SAFE strategija: Surgery, Antibiotics, Facial cleanliness, Environmental improvement).
- Vakcinų prieš chlamidijas šiuo metu nėra.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei pasireiškia minėti simptomai (išskyros, skausmas šlapinantis, dubens skausmas ir pan.).
- Jei sužinojote, kad buvote veikiami užsikrėtusio partnerio.
- Nėštumo metu – profilaktiniai patikrinimai ir esant simptomams.
- Jei gydymas nepadeda arba simptomai sugrįžta — reikalinga pakartotinė apžiūra ir tyrimai.
Svarbiausios žinutės
- Chlamidiozė dažnai yra besimptomė. Reguliarus testavimas ir partnerių gydymas yra būtini, kad būtų išvengta komplikacijų.
- Gydymas efektyvus antibiotikais. Svarbu baigti visą gydymo kursą ir vengti lytinių santykių iki gydytojo leidimo.
- Prevencija – kondomai, testavimas ir partnerių informavimas.
Jei kyla klausimų dėl konkretaus gydymo, tyrimų ar vietinių rekomendacijų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, dermatovenerologą arba pagalbos linijas sveikatos priežiūros srityje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra chlamidijų infekcija?
A: Chlamidijų infekcija yra dažna žmonių lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis.
K: Kaip perduodamos chlamidiozės?
A: Chlamidijomis galima užsikrėsti vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu. Ji taip pat gali būti perduodama užsikrėtusios motinos kūdikiui vaginalinio gimdymo metu.
K: Ar yra kokių nors chlamidijų infekcijos simptomų?
A: Daugeliui chlamidioze užsikrėtusių žmonių infekcijos simptomai nepasireiškia. Nuo pusės iki trijų ketvirtadalių visų chlamidioze sergančių moterų neturi jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtusios.
K: Kokios yra negydomų chlamidijų infekcijų pasekmės?
A: Negydomos chlamidijų infekcijos gali sukelti rimtų trumpalaikių ir ilgalaikių reprodukcinių ir kitų sveikatos sutrikimų.
K: Ar chlamidinis konjunktyvitas yra dažna aklumo priežastis visame pasaulyje?
A: Taip, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1995 m. jis sudarė 15 % aklumo atvejų, o 2002 m. - tik 3,6 %.
K: Ar C. trachomatis gali natūraliai gyventi už žmogaus ląstelių ribų?
A: Ne, C. trachomatis natūraliai gyvena tik žmogaus ląstelėse.