Clostridium difficile (C. diff) – kas tai, simptomai ir gydymas
Clostridium difficile (C. diff): sužinokite pagrindinius simptomus, priežastis, prevenciją ligoninėse ir efektyvų gydymą — kada kreiptis į gydytoją dėl kolito.
Clostridium difficile yra bakterijų rūšis. Ji dažnai vadinama C. diff (tariama "see diff"). Tai gramteigiama bakterija, priklausanti Clostridium genčiai.
C. diff gali gyventi žmogaus storojoje žarnoje (storojoje žarnoje) ir nesukelti jokių problemų. Apie 2-5 % suaugusiųjų storojoje žarnoje gyvena C. diff. Tačiau kai kuriems žmonėms C. diff sukelia sunkias ligas. Šių žmonių storojoje žarnoje nekontroliuojamai auga C. diff bakterijos. Bakterijos pažeidžia žarnyno gleivinę. Tai sukelia problemą, vadinamą C. diff kolitu. Kolitas - tai storosios žarnos uždegimas (patinimas).
C. diff infekcija vis dažniau pasitaiko ligoninėse, slaugos namuose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo jos kasmet miršta apie 14 000 žmonių.
Simptomai
- Vandeningos viduriavimas – dažniausias simptomas, dažnai daug kartų per dieną.
- Krūtinės ar pilvo skausmas, pilvo spazmai.
- Karščiavimas ir bendras silpnumas.
- Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius (leukocitozė) – dažnai rodo sunkesnę infekciją.
- Tais atvejais, kai uždegimas labai stiprus, gali susidaryti pseudomembraninis kolitas, o kartais – toksinė megakolonas, kraujavimas, dehidratacija ar sepsis.
Kaip plinta
C. diff plinta fekaliniu-oraliniu keliu per bakterijų sporas. Sporos yra atsparios išorinėms sąlygoms, ilgai išlieka aplinkoje ir ant paviršių. Užsikrėsti galima per nešvarius ar nepakankamai dezinfekuotus paviršius, medicinos įrangą arba užterštomis rankomis. Dėl to C. diff dažnai sklinda ligoninėse ir slaugos įstaigose.
Rizikos veiksniai
- Ilgalaikis arba plačiajuostis antibiotikų vartojimas – sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą ir leidžia C. diff daugintis.
- Hospitalizacijos, ilgesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigose.
- Vyresnis amžius (ypač >65 metų) ir susilpnėjusi imuninė sistema.
- Kitos ligos arba vaistai, mažinantys rūgštingumą skrandyje (pvz., protonų siurblio inhibitoriai), gali didinti riziką.
Diagnozė
Diagnozė dažniausiai nustatoma ištiriant išmatas. Paprastai atliekami testai, kurie nustato C. diff toksinus arba bakterijos DNR (PCR). Kartais reikalingi ir papildomi tyrimai (kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai), jei įtariamas sunkus ar komplikuotas kursas.
Gydymas
- Pirmiausia, jei įmanoma, nutraukiamas antibiotikas, kuris galėjo paskatinti infekciją.
- Medikamentinis gydymas: dabartinės gairės dažniausiai rekomenduoja geriamąjį vankomiciną arba fidaksomiciną kaip pirmos eilės gydymą. Metronidazolis gali būti naudojamas tik tam tikrais atvejais arba papildomai sunkiam kursui.
- Sunkiais atvejais (fulminantinis kolitas) skiriamas didesnis vankomicino kiekis ir gali prireikti intraveninio gydymo bei chirurginės intervencijos.
- Pakartotinės infekcijos: recidyvavimo rizika po pirmos infekcijos yra maždaug 20 % ir didėja po kiekvieno vėlesnio atvejo. Recurrentiems atvejams labai efektyvi gydymo galimybė yra fekalinės mikrobiotos transplantacija (FMT), kuri atkuria sveiką žarnyno mikroflorą.
Prevencija
- Rankų plovimas muilu ir vandeniu yra svarbiausia priemonė – alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfektantai sporas ne visada neutralizuoja.
- Sveikatos priežiūros įstaigose taikyti kontaktinius apribojimus (izoliacija, pirštinės, chalatų dėvėjimas).
- Paviršių ir įrangos dezinfekcija sporicidinėmis priemonėmis (pvz., baliklio tirpalais).
- Atsargus antibiotikų vartojimas (antibiotikų stewarčia) – skirti tik tada, kai būtina, ir pasirinkti siauresnio spektro vaistus, kai įmanoma.
- Skiepai nuo C. diff šiuo metu yra tyrimų stadijoje, bet ateityje gali tapti papildoma prevencijos priemone.
Komplikacijos ir prognozė
Dauguma ligonių pasveiksta po tinkamo gydymo, tačiau vyresniems ir silpnesniems pacientams komplikacijos gali būti sunkios: dehidratacija, sepsis, toksinė megakolonas ir mirtis. Recidyvų rizika reikšminga, todėl svarbu stebėti paciento būklę po išgijimo. Laiku ir tinkamai gydant komplikacijos bei mirtis galima ženkliai sumažinti.
Praktiniai patarimai pacientams
- Jei vartojate antibiotikus ir atsirado vandeniniai viduriai ar karščiavimas, kreipkitės į gydytoją.
- Laikykitės geros rankų higienos ir, esant infekcijai, venkite artimo kontakto su kitais iki gydytojo nurodymų.
- Informuokite sveikatos priežiūros personalą apie ankstesnes C. diff infekcijas – tai padeda užkirsti kelią plitimui.
C. diff infekcija
Dažniausias C. diff infekcijos simptomas yra stiprus viduriavimas. C. diff infekcija taip pat gali sukelti karščiavimą, pilvo skausmą, apetito praradimą (nenorą valgyti) ir pykinimą.
Kai kurie C. diff infekcijos atvejai nėra labai sunkūs. Kitais atvejais žmonės labai suserga ir net miršta. Kai žmonės dėl C. diff infekcijos stipriai viduriuoja, jie gali stipriai dehidratuoti (jų organizme nepakanka skysčių). Tai gali pažeisti inkstus ir sukelti inkstų nepakankamumą. C. diff bakterijos taip pat gali išgraužti skylę žarnyne (perforacija), o tai yra labai pavojinga.
Užsikrėtęs C. diff infekcija, žmogus gali ją perduoti kitiems žmonėms. C. diff gali ilgai gyventi ant tokių paviršių kaip durų rankenos, paklodės ir medicininė įranga. Jei C. diff infekcija užsikrėtęs asmuo nevalo rankų, jis ant savo rankų gali išplatinti bakteriją kitiems žmonėms.
Kas užsikrečia C. diff infekcija?
C. diff infekcija dažniausiai užsikrečia žmonės, vartojantys antibiotikus. Paprastai žarnyne yra gerųjų, sveikųjų bakterijų. Šios sveikos bakterijos kontroliuoja C. diff bakterijas. Jei antibiotikai sunaikina sveikąsias bakterijas, C. diff bakterijos gali tapti nekontroliuojamos.
C. diff infekcija taip pat dažniau pasitaiko:
- ligoninėse, slaugos namuose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
- 65 metų ir vyresni žmonės
- Žmonės, kurių imuninė sistema silpna (imuninė sistema organizme atsakinga už kovą su ligomis).
- Žmonėms, kuriems ką tik buvo atlikta žarnyno operacija.
- Žmonės, turintys storosios žarnos problemų, pavyzdžiui, uždegiminę žarnyno ligą arba storosios žarnos vėžį.
- žmonėms, kurie vartoja antacidinius vaistus, vadinamus protonų siurblio inhibitoriais. (Šie vaistai verčia skrandį gaminti mažiau rūgšties. Paprastai skrandžio rūgštis padeda kontroliuoti tokias bakterijas kaip C. diff.)
Kaip gydoma C. diff infekcija?
C. diff infekciją galima gydyti kai kuriais antibiotikais. Tačiau C. diff yra antibiotikams atspari bakterija. Tai reiškia, kad daugelis antibiotikų negali sunaikinti C. diff. Dėl to C. diff infekciją gali būti labai sunku gydyti. Daugeliui žmonių, sergančių C. diff infekcija, liga atsinaujina (jie kurį laiką pasveiksta, bet paskui vėl suserga). Taip nutinka maždaug vienam iš penkių C. diff infekcija sergančių žmonių.
Paprastai gydytojai kaip pirmąjį C. diff infekcijos gydymo būdą taiko antibiotiką metronidazolą. Maždaug trys iš keturių C. diff infekcija sergančių žmonių pasveiksta po dešimties dienų metronidazolo vartojimo. Kai metronidazolas nepadeda, gydytojai skiria kitų antibiotikų, dažniausiai vankomicino arba fidoksamacino.
Sunkiais C. diff infekcijos atvejais, kai antibiotikai nepadeda, gydytojai gali atlikti operaciją ir pašalinti dalį storosios žarnos.
Įrodyta, kad fekalijų transplantacija, ypač tiems, kuriems C. diff infekcija kartojasi, yra veiksmingesnė už geriamąjį vankomiciną.
Kaip galima išvengti C. diff infekcijos?
Paprastai C. diff infekcijos galima išvengti. Rankų plovimas yra vienas geriausių būdų išvengti C. diff infekcijos. Jei ant žmogaus rankų yra C. diff bakterijų, jas galima sunaikinti plaunant rankas vandeniu ir muilu. Ant paviršių (pvz., durų rankenų ir medicininės įrangos) esančias C. diff bakterijas galima sunaikinti balikliu. Daugelyje ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų yra specialių balinamųjų servetėlių, kurios naikina C. diff bakterijas. Patalynės ir drabužių skalbimas su balikliu ir skalbikliu taip pat naikina C. diff bakterijas.
Alkoholis nesunaikina C. diff, todėl greitai paruošiamos rankų dezinfekavimo priemonės ir alkoholinės servetėlės nepadės išvengti C. diff bakterijų plitimo.
Ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos taip pat gali taikyti "C. diff prevencines priemones", kad išvengtų C. diff plitimo. (Kai pacientas serga C. diff, sveikatos priežiūros darbuotojai gali neleisti bakterijai plisti:
- Naudoti pirštines ir nusiplauti rankas kiekvieną kartą, kai paliečia pacientą, jo daiktus ar kitus daiktus paciento kambaryje.
- kiekvieną kartą naudodami medicininę įrangą valykite ją specialiomis balinimo servetėlėmis.
- Paciento daiktų ir kambario valymas balikliu
- C. diff infekcija sergantiems pacientams skirti atskirus kambarius arba apgyvendinti juos tik su kitais C. diff infekcija sergančiais pacientais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Clostridium difficile?
A: Clostridium difficile yra bakterijų rūšis.
K: Koks kitas Clostridium difficile pavadinimas?
A: Kitas Clostridium difficile pavadinimas yra C. diff.
K: Kur žmogaus organizme gali gyventi C. diff ir nesukelti jokių problemų?
A: C. diff gali gyventi žmogaus storojoje žarnoje ir nesukelti jokių problemų.
Klausimas: Kiek suaugusiųjų storojoje žarnoje gyvena C. diff?
A.: Apie 2-5 % suaugusiųjų storojoje žarnoje gyvena C. diff.
K: Kas nutinka, kai C. diff bakterijos storojoje žarnoje tampa nekontroliuojamos?
A.: Kai C. diff bakterijos tampa nekontroliuojamos storojoje žarnoje, jos gali sukelti sunkią ligą, vadinamą C. diff kolitu, t. y. storosios žarnos uždegimą.
K: Kur C. diff infekcija yra vis labiau paplitusi?
A.: C. diff infekcija vis dažniau pasitaiko ligoninėse, slaugos namuose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
K: Kiek žmonių kasmet miršta nuo C. diff tik Jungtinėse Amerikos Valstijose?
A: Vien Jungtinėse Valstijose nuo C. diff kasmet miršta apie 14 000 žmonių.
Ieškoti