Clostridium difficile yra bakterijų rūšis. Ji dažnai vadinama C. diff (tariama "see diff"). Tai gramteigiama bakterija, priklausanti Clostridium genčiai.

C. diff gali gyventi žmogaus storojoje žarnoje (storojoje žarnoje) ir nesukelti jokių problemų. Apie 2-5 % suaugusiųjų storojoje žarnoje gyvena C. diff. Tačiau kai kuriems žmonėms C. diff sukelia sunkias ligas. Šių žmonių storojoje žarnoje nekontroliuojamai auga C. diff bakterijos. Bakterijos pažeidžia žarnyno gleivinę. Tai sukelia problemą, vadinamą C. diff kolitu. Kolitas - tai storosios žarnos uždegimas (patinimas).

C. diff infekcija vis dažniau pasitaiko ligoninėse, slaugos namuose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo jos kasmet miršta apie 14 000 žmonių.

Simptomai

  • Vandeningos viduriavimas – dažniausias simptomas, dažnai daug kartų per dieną.
  • Krūtinės ar pilvo skausmas, pilvo spazmai.
  • Karščiavimas ir bendras silpnumas.
  • Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius (leukocitozė) – dažnai rodo sunkesnę infekciją.
  • Tais atvejais, kai uždegimas labai stiprus, gali susidaryti pseudomembraninis kolitas, o kartais – toksinė megakolonas, kraujavimas, dehidratacija ar sepsis.

Kaip plinta

C. diff plinta fekaliniu-oraliniu keliu per bakterijų sporas. Sporos yra atsparios išorinėms sąlygoms, ilgai išlieka aplinkoje ir ant paviršių. Užsikrėsti galima per nešvarius ar nepakankamai dezinfekuotus paviršius, medicinos įrangą arba užterštomis rankomis. Dėl to C. diff dažnai sklinda ligoninėse ir slaugos įstaigose.

Rizikos veiksniai

  • Ilgalaikis arba plačiajuostis antibiotikų vartojimas – sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą ir leidžia C. diff daugintis.
  • Hospitalizacijos, ilgesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigose.
  • Vyresnis amžius (ypač >65 metų) ir susilpnėjusi imuninė sistema.
  • Kitos ligos arba vaistai, mažinantys rūgštingumą skrandyje (pvz., protonų siurblio inhibitoriai), gali didinti riziką.

Diagnozė

Diagnozė dažniausiai nustatoma ištiriant išmatas. Paprastai atliekami testai, kurie nustato C. diff toksinus arba bakterijos DNR (PCR). Kartais reikalingi ir papildomi tyrimai (kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai), jei įtariamas sunkus ar komplikuotas kursas.

Gydymas

  • Pirmiausia, jei įmanoma, nutraukiamas antibiotikas, kuris galėjo paskatinti infekciją.
  • Medikamentinis gydymas: dabartinės gairės dažniausiai rekomenduoja geriamąjį vankomiciną arba fidaksomiciną kaip pirmos eilės gydymą. Metronidazolis gali būti naudojamas tik tam tikrais atvejais arba papildomai sunkiam kursui.
  • Sunkiais atvejais (fulminantinis kolitas) skiriamas didesnis vankomicino kiekis ir gali prireikti intraveninio gydymo bei chirurginės intervencijos.
  • Pakartotinės infekcijos: recidyvavimo rizika po pirmos infekcijos yra maždaug 20 % ir didėja po kiekvieno vėlesnio atvejo. Recurrentiems atvejams labai efektyvi gydymo galimybė yra fekalinės mikrobiotos transplantacija (FMT), kuri atkuria sveiką žarnyno mikroflorą.

Prevencija

  • Rankų plovimas muilu ir vandeniu yra svarbiausia priemonė – alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfektantai sporas ne visada neutralizuoja.
  • Sveikatos priežiūros įstaigose taikyti kontaktinius apribojimus (izoliacija, pirštinės, chalatų dėvėjimas).
  • Paviršių ir įrangos dezinfekcija sporicidinėmis priemonėmis (pvz., baliklio tirpalais).
  • Atsargus antibiotikų vartojimas (antibiotikų stewarčia) – skirti tik tada, kai būtina, ir pasirinkti siauresnio spektro vaistus, kai įmanoma.
  • Skiepai nuo C. diff šiuo metu yra tyrimų stadijoje, bet ateityje gali tapti papildoma prevencijos priemone.

Komplikacijos ir prognozė

Dauguma ligonių pasveiksta po tinkamo gydymo, tačiau vyresniems ir silpnesniems pacientams komplikacijos gali būti sunkios: dehidratacija, sepsis, toksinė megakolonas ir mirtis. Recidyvų rizika reikšminga, todėl svarbu stebėti paciento būklę po išgijimo. Laiku ir tinkamai gydant komplikacijos bei mirtis galima ženkliai sumažinti.

Praktiniai patarimai pacientams

  • Jei vartojate antibiotikus ir atsirado vandeniniai viduriai ar karščiavimas, kreipkitės į gydytoją.
  • Laikykitės geros rankų higienos ir, esant infekcijai, venkite artimo kontakto su kitais iki gydytojo nurodymų.
  • Informuokite sveikatos priežiūros personalą apie ankstesnes C. diff infekcijas – tai padeda užkirsti kelią plitimui.