Peršalimas: simptomai, priežastys, gydymas ir profilaktika

Dažniausi peršalimo simptomai yra kosulys, sloga, užgulta nosis ir gerklės skausmas. Kitos problemos yra raumenų skausmas, nuovargio jausmas, galvos skausmas ir nenorėjimas valgyti. Apie 40 % peršalimo ligomis sergančių žmonių skauda gerklę, o apie 50 % - kamuoja kosulys. Raumenų skausmas pasitaiko maždaug pusėje atvejų. Karščiavimas yra nedažnas suaugusiųjų simptomas, tačiau jis būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Peršalimo sukeltas kosulys paprastai būna lengvas, palyginti su gripo (gripo) sukeltu kosuliu. Kosulys ir karščiavimas rodo didesnę gripo tikimybę suaugusiesiems. Nemažai virusų, sukeliančių peršalimą, taip pat gali nesukelti jokių simptomų. Iš apatinių kvėpavimo takų iškosėtų gleivių (skreplių) spalva gali būti įvairi - nuo skaidrios iki geltonos ar žalios. Ši spalva neparodo, ar infekciją sukėlė virusai, ar bakterijos.

Progresas

Peršalimas paprastai prasideda nuovargiu, šalčio pojūčiu, čiauduliu ir galvos skausmu. Po dviejų ar daugiau dienų atsiranda papildomi simptomai, tokie kaip sloga ir kosulys. Simptomai paprastai būna sunkiausi praėjus dviem ar trims dienoms nuo infekcijos pradžios. Simptomai paprastai baigiasi po septynių-dešimties dienų, tačiau gali tęstis iki trijų savaičių. Kosulys trunka ilgiau nei dešimt dienų 35-40 % vaikų atvejų. Daugiau kaip 25 dienas kosulys trunka 10 % vaikų atvejų.

Virusai

Peršalimas yra lengvai plintanti viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Rinovirusas yra dažniausia peršalimo priežastis. Jis sudaro 30-80 % visų atvejų. Rinovirusas yra Picornaviridae šeimos RNR turintisvirusas. Žinomi 99 šios šeimos virusų tipai.

Peršalimą gali sukelti ir kiti virusai. Koronavirusas sukelia 10-15 % atvejų. Gripas sukelia 5-15 % atvejų. Kitus atvejus gali sukelti žmogaus paragripo virusai, žmogaus respiracinis sincitinis virusas, adenovirusai, enterovirusai ir metapneumovirusai. Dažnai infekciją sukelia daugiau nei vienas virusas. Iš viso su peršalimo ligomis siejama daugiau kaip du šimtai skirtingų virusų[k2].

Transmisija

Peršalimo virusas paprastai plinta vienu iš dviejų pagrindinių būdų. Kvėpuojant arba nuryjant oro lašelius, kuriuose yra viruso, arba liečiant infekuotas nosies gleives ar užkrėstus daiktus. Labiausiai paplitęs peršalimo viruso perdavimo būdas nenustatytas. Virusai gali ilgai išlikti gyvybingi aplinkoje. Tuomet virusai gali būti perduodami nuo rankų į akis arba nosį, kur ir įvyksta infekcija. Didesnis pavojus užsikrėsti kyla arti vienas kito sėdintiems žmonėms. Virusai dažnai perduodami vaikų darželiuose ir mokyklose, nes arti vienas kito būna daug vaikų, kurių imunitetas yra silpnas, o higiena dažnai prasta. Šie užsikrėtusieji vėliau parsineša į namus kitiems šeimos nariams. Nėra įrodymų, kad peršalimo virusai plinta per komercinių skrydžių orą. Rinovirusai labiausiai užkrečiami per pirmąsias tris peršalimo simptomų dienas. Vėliau jie daug mažiau užkrečiami.

Orai

Tradicinė teorija buvo ta, kad liga plinta nuo žmogaus, kuris per ilgai išbuvo šaltame ore, lyjant lietui ar žiemos sąlygomis. Taip liga ir gavo savo pavadinimą. Kūno atvėsimo, kaip peršalimo rizikos veiksnio, vaidmuo yra prieštaringas. Kai kurie peršalimo virusai yra sezoniniai, dažniau aptinkami šaltu ar drėgnu oru. Manoma, kad taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, arti vienas kito; konkrečiai vaikai grįžta į mokyklą. Vis dėlto kvėpavimo sistemos pokyčiai gali lemti lengvesnes infekcijas. Sausas oras gali padidinti infekcijos perdavimo greitį, nes maži lengvai plintantys lašeliai gali pasklisti toliau ir ilgiau išlikti ore.

Kita

Bandos imunitetas, t. y. imunitetas, kuris atsiranda, kai visa žmonių grupė įgyja imunitetą tam tikrai infekcijai, atsiranda dėl ankstesnio sąlyčio su peršalimo virusais. Todėl jaunesni žmonės dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis, o vyresni - rečiau. Prasta imuninės sistemos funkcija taip pat yra ligos rizikos veiksnys. Miego trūkumas ir prasta mityba taip pat siejami su didesne rizika susirgti infekcija po rinoviruso poveikio. Manoma, kad taip yra dėl jų poveikio imuninei funkcijai.

Manoma, kad peršalimo simptomai dažniausiai yra susiję su imuniniu atsaku į virusą. Šio imuninio atsako mechanizmas yra specifinis virusui. Pavyzdžiui, rinovirusu paprastai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu. Jis nežinomais būdais jungiasi prie žmogaus ICAM-1 receptorių ir sukelia uždegimo mediatorių išsiskyrimą. Šie uždegimo mediatoriai vėliau sukelia simptomus. Paprastai jis nepažeidžia nosies epitelio.

Priešingai, su kvėpavimo takų sincitiniu virusu (RSV) užsikrečiama ir tiesioginio kontakto, ir oro lašeliniu būdu. Jis dauginasi nosyje ir gerklėje, o paskui dažnai išplinta į apatinius kvėpavimo takus. RSV sukelia epitelio pažeidimus.

Žmogaus paragripo virusas paprastai sukelia nosies, gerklės ir kvėpavimo takų uždegimą. Mažiems vaikams, kai jis pažeidžia trachėją, gali pasireikšti krupas, duslus kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas. Taip nutinka dėl mažų vaikų kvėpavimo takų.

Skirtingos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (URTI) skirstomos pagal simptomų vietą. Peršalimas pirmiausia pažeidžia nosį, faringitas - gerklę, o bronchitas - plaučius. Dažnai peršalimas apibrėžiamas kaip nosies uždegimas ir gali apimti įvairaus dydžio gerklės uždegimą. Dažnai pasitaiko savidiagnozė. Tikrasis viruso sukėlėjas izoliuojamas retai. Paprastai pagal simptomus neįmanoma nustatyti konkretaus viruso.

Vienintelis veiksmingas būdas išvengti peršalimo - fiziškai užkirsti kelią virusų plitimui. Tai pirmiausia apima rankų plovimą ir veido kaukių dėvėjimą. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dėvimi chalatai ir vienkartinės pirštinės. Užsikrėtusių asmenų izoliuoti neįmanoma, nes liga labai paplitusi, o simptomai nėra specifiniai. Skiepyti sunku, nes virusų yra labai daug ir jie greitai kinta. Labai mažai tikėtina, kad bus sukurta visuotinai veiksminga vakcina.

Reguliarus rankų plovimas mažina peršalimo virusų plitimą. Jis yra veiksmingiausias ir ypač rekomenduojamas naudoti vaikams, nes trūksta įrodymų, patvirtinančių be recepto parduodamų vaistų nuo peršalimo vaikams veiksmingumą, ir dėl šių vaistų keliamos žalos rizikos. 2009 m. Kanada apribojo be recepto parduodamų vaistų nuo kosulio ir peršalimo vartojimą šešerių metų ir jaunesniems vaikams dėl susirūpinimo dėl rizikos ir neįrodytos naudos. Dėl netinkamo dekstrometorfano (be recepto parduodamo vaisto nuo kosulio) vartojimo jį uždrausta vartoti daugelyje šalių.

Suaugusiesiems slogos simptomus gali sumažinti pirmos kartos antihistamininiai vaistai. Tačiau pirmos kartos antihistamininiai vaistai yra susiję su nepageidaujamu šalutiniu poveikiu, pavyzdžiui, mieguistumu. Kiti dekongestantai, pavyzdžiui, pseudoefedrinas, suaugusiesiems taip pat yra veiksmingi. Ipratropiumo nosies purškalas gali sumažinti slogos simptomus, tačiau poveikis užguitumui yra nedidelis. Antrosios kartos antihistamininiai vaistai neatrodo veiksmingi.

Dėl tyrimų trūkumo nėra žinoma, ar geriant daugiau skysčių pagerėja ligos simptomai, ar sutrumpėja kvėpavimo takų ligos trukmė. Panašiai trūksta duomenų apie šildomo drėkinamo oro naudojimą. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad krūtinės garų įtrynimas yra veiksmingas, nes šiek tiek palengvina naktinio kosulio, užkimimo ir miego sutrikimų simptomus.

Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai

Antibiotikai neveikia virusinių infekcijų, todėl jie neveikia ir peršalimo ligų. Antibiotikai dažnai skiriami, nors šalutinis antibiotikų poveikis apskritai kenkia. Antibiotikai dažnai skiriami, nes žmonės tikisi, kad gydytojai juos skirs, o gydytojai nori padėti žmonėms. Antibiotikai skiriami ir todėl, kad sunku atmesti infekcijos priežastis, kurias galima suvaldyti antibiotikais. Veiksmingų antivirusinių vaistų nuo peršalimo nėra, nors kai kurie preliminarūs tyrimai parodė, kad jie yra naudingi.

Alternatyvūs gydymo būdai

Nors yra daugybė alternatyvių peršalimo gydymo būdų, nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad būtų galima pagrįsti daugumos gydymo būdų taikymą. Nuo 2010 m. nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima rekomenduoti arba nerekomenduoti medaus ar nosies drėkinimo. Cinko papildai gali sumažinti simptomų sunkumą ir trukmę, jei vartojami per 24 valandas nuo jų atsiradimo. Vitamino C poveikis peršalimo ligoms, nors ir išsamiai ištirtas, yra nuviliantis. Duomenys apie ežiuolės naudingumą yra prieštaringi. Skirtingų rūšių ežiuolės papildų veiksmingumas gali skirtis.

Paprastai peršalimas būna lengvas ir praeina savaime, o dauguma simptomų pagerėja per savaitę. Sunkios komplikacijos, jei jų pasitaiko, dažniausiai pasireiškia labai seniems, labai jauniems žmonėms arba tiems, kurių imunitetas nusilpęs (nusilpusi imuninė sistema). Gali pasireikšti antrinės bakterinės infekcijos, dėl kurių atsiranda sinusitas, faringitas arba ausų infekcija. Apskaičiuota, kad sinusitas pasireiškia 8 % atvejų. Ausų infekcijos pasitaiko 30 % atvejų.

Peršalimas yra labiausiai paplitusi žmonių liga, kuria serga žmonės visame pasaulyje. Suaugusieji per metus paprastai užsikrečia nuo dviejų iki penkių infekcijų. Vaikai per metus gali susirgti nuo šešių iki dešimties peršalimo ligų (o moksleiviai - iki dvylikos peršalimo ligų per metus). Vyresnio amžiaus žmonėms dėl silpnėjančios imuninės sistemos padidėja simptominių infekcijų dažnis.

Nors peršalimo priežastis žinoma tik nuo 1950 m., ši liga žmoniją lydi nuo seniausių laikų. Jos simptomai ir gydymas aprašyti egiptietiškame Eberso papiruse - seniausiame išlikusiame medicinos tekste, parašytame iki XVI a. pr. m. e. Pavadinimas "peršalimas" pradėtas vartoti XVI a. dėl ligos simptomų panašumo į šalto oro poveikio simptomus.

Jungtinėje Karalystėje 1946 m. Medicinos tyrimų taryba įsteigė Peršalimo ligų skyrių, kuriame 1956 m. buvo atrastas rinovirusas. XX a. 7-ajame dešimtmetyje CCU įrodė, kad gydymas interferonu rinovirusinės infekcijos inkubacinės fazės metu šiek tiek apsaugo nuo ligos. Praktinio gydymo nepavyko sukurti. Skyrius buvo uždarytas 1989 m., praėjus dvejiems metams po to, kai buvo baigti cinko gliukonato pastilių tyrimai, skirti rinovirusinių peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Cinkas buvo vienintelis sėkmingas gydymas, sukurtas per visą CCU istoriją.

Daugelyje pasaulio šalių peršalimo ekonominis poveikis yra menkai suprantamas. Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl peršalimo kasmet apsilanko nuo 75 iki 100 milijonų gydytojų, o tai kainuoja mažiausiai 7,7 milijardo JAV dolerių per metus (konservatyviais skaičiavimais). Amerikiečiai išleidžia 2,9 mlrd. dolerių nereceptiniams vaistams. Dar 400 mln. dolerių amerikiečiai išleidžia receptiniams vaistams, skirtiems simptomams malšinti. Daugiau nei trečdaliui pas gydytoją apsilankiusių žmonių buvo išrašyti antibiotikai. Antibiotikų receptų vartojimas turi įtakos atsparumui antibiotikams. Apskaičiuota, kad dėl peršalimo kasmet praleidžiama nuo 22 iki 189 mln. dienų mokykloje. Dėl to tėvai praleido 126 mln. darbo dienų, kad galėtų likti namuose ir prižiūrėti savo vaikus. Pridėjus 150 mln. darbo dienų, kurias praleidžia peršalę darbuotojai, bendras ekonominis poveikis dėl peršalimo prarasto darbo viršija 20 mlrd. dolerių per metus. Tai sudaro 40 proc. viso Jungtinėse Valstijose prarasto darbo laiko.

Buvo išbandytas daugelio antivirusinių vaistų veiksmingumas sergant peršalimo ligomis. Nuo 2009 m. nė vienas iš jų nebuvo pripažintas veiksmingu ir licencijuotas naudoti. Šiuo metu atliekami antivirusinio vaisto plekonarilio tyrimai. Jis yra perspektyvus prieš pikornavirusus. Taip pat atliekami BTA-798 tyrimai. Geriamoji plekonarilo forma turėjo saugumo problemų, todėl šiuo metu tiriama aerozolio forma.

Merilendo universiteto koledžo parke ir Viskonsino-Medisono universiteto mokslininkai sudarė visų žinomų viruso atmainų, sukeliančių peršalimą, genomo žemėlapį.

• FindDocTV - Skrydis peršalimo metu