Predestinacija: reikšmė, teologija ir istorija (Augustinas, Kalvinas)

Predestinacija: reikšmė, Augustino ir Kalvino teologija bei istorija — gilus žvilgsnis į dievišką numatymą, išgelbėjimą ir doktrinos pasekmes.

Predestinacija yra religinė sąvoka, susijusi su Dievo ir Jo kūrinio santykiu. Religinis predestinacijos pobūdis skiria ją nuo kitų idėjų apie determinizmą ir laisvą valią. Tie, kurie tiki predestinacija, kaip antai Jonas Kalvinas, mano, kad prieš sukūrimą Dievas nulėmė visatos likimą visame laike ir erdvėje. Jie tiki, kad Dievas kai kuriems žmonėms liepia patekti į dangų, o visi kiti dėl savo nuodėmių pateks į pragarą. Tai nulemta dar prieš jiems gimstant.

Apibrėžimas: predestinacija - tai dieviškasis numatymas arba išankstinis žinojimas visko, kas įvyks. Jis taikomas vienų, o ne kitų išgelbėjimui. Jis ypač siejamas su šventojo Augustino Hipono ir Jono Kalvino mokymu.

Ką reiškia predestinacija teologiškai?

Teologiškai predestinacija dažniausiai reiškia Dievo rinkimą (arba paskyrimą) tam tikriems žmonėms amžinam gyvenimui. Skirtingose tradicijose šis terminas suprantamas skirtingai:

• Unconditional (besąlyginė) rinkimas: Dievas iš anksto pasirenka tam tikrus žmones savo malonės pagrindu, neatsižvelgdamas į jų ateities veiksmus ar tikėjimą. Tai supratimas, artimas tradicijoms, įtvirtintoms reformacijoje.
• Conditional (sąlyginė) rinkimas: Dievas numato išgelbėjimą tiems, kurie tikėti ar atsiversti — jo išankstinis žinojimas apima būsimą žmogaus tikėjimą. Šią poziciją dažnai ginčija arminiškos tradicijos ir kai kurios katalikiškos srovės.
• Double predestination (dvigubas predestinavimas): idėja, kad Dievas tiek išgelbsti kai kuriuos, tiek pasmerkia kitus. Tai radikalesnė pozicija, siejama su kai kuriomis Kalvino interpretacijomis, bet prieštaraujanti kitiems teologams.

Augustinas ir istorinis kontekstas

Šv. Augustinas (Hiponas, IV–V a.) didžiąja dalimi formavo vakarietišką predestinacijos supratimą. Jis kovojo su pelagianizmu — mokymu, kad žmogaus valia gali pasiekti išganymą be Dievo malonės. Augustinas pabrėžė nuodėmės pasekmes ir dievišką malonę kaip būtinybę išganymui. Tačiau jo mintys buvo įvairiai interpretuotos vėlesnėse tradicijose: kai kurie mato jame besąlyginės predestinacijos užuomazgas, kiti – subtilų palinkimą pabrėžti Dievo iniciatyvą ir žmonišką priklausomybę nuo malonės.

Kalvinas ir reformacijos doktrina

Jonas Kalvinas sistemino idėjas, kurios tapo svarbia protestantizmo dalimi. Kalvino mokyme ryškūs penki punktai (TULIP) – ypač total depravity (krintanti nuodėmė) ir unconditional election (besąlyginė rinkimas). Kalvinas taip pat kartais siejamas su dvigubu predestinavimu, nors tarp kalvinistų tai interpretuojama įvairiai. Jo požiūris pabrėžia Dievo suverenitetą ir malonės iniciatyvą, tačiau keli klausimai liko diskusijų objektu – pvz., kaip derinti Dievo išankstinį pasirinkimą su žmogaus atsakomybe ir evangelizacija.

Biblinių tekstų pagrindas

Predestinacijos sąvoka remiasi keliomis vietomis Šventajame Rašte, iš kurių svarbiausios yra:

• Romiečiams 8–9 (apie Dievo išrinkimą ir Izraelį bei tautas),
• Efeziečiams 1 (apie Dievo išankstinį paskyrimą krikščionims),
• kai kurios psalmės ir pranašų tekstai, kurie kalba apie Dievo planą ir teisingumą.

Skirtingi teologai šias eilutes interpretuoja skirtingai — vieni laiko jas aiškiu Dievo suvereniteto įrodymu, kiti pabrėžia kontekstinį ir istorinį teksto skaitymą, siekiant išvengti deterministinio skaitymo.

Kiti istorijos pasislinkimai ir mokyklos

Vėlesnėse tapybose ir teologinėse diskusijose išryškėjo kelios alternatyvos:

• Arminiškumas: XVII a. Arminijaus mokymas pabrėžė sąlyginę rinkimo idėją, Dievo malonę, kuri leidžia žmonėms laisvai atsakyti.
• Molinism (Luizijos Molinos sprendimas): pasiūlė koncepciją apie Dievo „vidinį žinojimą“ (scientia media), kuri esą leidžia suderinti Dievo išankstinį žinojimą ir žmogaus laisvę.
• Katalikų Bažnyčios požiūris: Bažnyčia pripažįsta Dievo išankstinį žinojimą ir malonę, tačiau pabrėžia žmogaus laisvę ir atsakomybę; po reformacijos Bažnyčia kritiškai reagavo į kai kurias radikalias predestinacijos išraiškas (pvz., Trentų soboras akcentavo žmogaus atsakomybę ir bendradarbiavimą su malone).

Filosofo ir praktinės pasekmės

Predestinacijos doktrina turi tiek intelektualinių, tiek praktinių pasekmių:

• Teologinė problema: kaip suderinti Dievo suverenitetą su žmogaus laisve? Tai skatina įvairias filosofines pozicijas — nuo kompatibilizmo iki libertarizmo.
• Pastoraliniai klausimai: kai kuriems predestinacija teikia užtikrintumo jausmą (assurance), kitiems kelia nerimą dėl Dievo teisingumo ir žmogaus atsakomybės.
• Etinės pasekmės: ar doktrina demotyvuoja evangelizaciją, maldą ar moralinį veikimą? Dauguma tradicijų atsako: ne — Dievo paskyrimas nereiškia, kad žmonės neturi skatintis sielų išgelbėjimui ar gyventi šventai.

Kritika ir gynimas

Prieštaravimai dažnai susiję su Dievo teisingumu, laisve ir moraliniu atsakomybe. Kritikai teigia, kad besąlyginė predestinacija gali padaryti Dievą atsakingu už žmonių pragarą arba neigti žmogaus moralinę atsakomybę. Gynėjai atsako, kad Dievas yra transcendentiškas, jo teisme ir malonėje yra paslapčių, o žmogaus supratimas yra ribotas; daugelis taip pat pabrėžia, jog Dievas kviečia į atsakymą ir bendradarbiavimą.

Santrauka

Predestinacija yra daugiasluoksnė ir sudėtinga doktrina, viena vertus akcentuojanti Dievo iniciatyvą, kita vertus kelianti svarbius klausimus apie laisvę ir atsakomybę. Istoriškai ji formavosi per diskusijas tarp Augustino ir jo oponentų, vėliau per reformaciją ir kontrreformaciją, ir iki šiol lieka intensyviai nagrinėjama tiek teologų, tiek filosofų. Praktikoje skirtingos tradicijos siūlo skirtingus sprendimus — nuo griežtesnio Dievo suvereniteto pabrėžimo iki didesnio žmogaus laisvės akcentavimo — o daugeliui tikinčiųjų svarbiausia yra gyvas santykis su Dievu ir moralinis gyvenimas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra plėšrumas?

K: Kuo predestinacija skiriasi nuo determinizmo ir laisvos valios?

K: Kas tiki predestinacija?

K: Koks yra tikėjimas predestinacija, susijęs su žmonių likimais?

K: Koks yra predestinacijos apibrėžimas?

K: Kas yra religiniai veikėjai, susiję su predestinacija?

K: Kuo predestinacija skiriasi nuo kitų sąvokų?

Paieška pagal raidę