Pilnametystė: reikšmė, teisinės pasekmės ir amžiaus riba

Pilnametystė – tai teisiškai nustatytas amžius, nuo kurio vaikai pagal įstatymą tampa pilnamečiais. Tai reiškia, kad asmuo įgyja savarankišką teisinę kompetenciją: jis pats atsako už savo veiksmus, gali sudaryti sandorius, turėti turtą ir būti teisiškai atsakingas už priimtus sprendimus, o tėvai ar globėjai už jį nebeatsako. Terminas pilnametystė reiškia pilnametystės sulaukimą; priešingas terminas – nepilnametystė, kai asmuo laikomas nepilnamečiu arba vaiku. Pilnametystės samprata ir amžius skiriasi tarp šalių ir jurisdikcijų, todėl kartais įstatymuose vartojami kitokie terminai ar taisyklės.

Teisinės pasekmės

Kai asmuo sulaukia pilnametystės, jam paprastai priklauso eilė teisių ir pareigų. Tarp pagrindinių pasekmių yra:

• Teisinė sabavitė ir veiksnumas: teisė sudaryti sutarčių, valdyti nuosavybę, įsipareigoti kredito ar paskolos sutartimis;
• Asmeninė atsakomybė: pilnamečiai patys atsako už savo civilinius ir baudžiamuosius veiksmus;
• Šeimyninės teisės: teisė tuoktis be tėvų sutikimo; tėvų įsipareigojimai iš esmės nutrūksta;
• Medicininiai sprendimai: teisė savarankiškai priimti sveikatos priežiūros sprendimus (nors kai kuriose srityse gali reikėti papildomų reikalavimų);
• Viešasis dalyvavimas: teisė dalyvauti rinkimuose, užimti tam tikras pareigas (amžiaus ribos gali skirtis);
• Privilegijos: galimybė pirkti akcijas, sudaryti teisinius sandorius, valdyti transporto priemones ir kt., priklausomai nuo šalies teisės.

Konkrečios teisės, kurias įgyja pilnametis, gali būti skirtingos: pavyzdžiui, tai gali būti akcijų pirkimas, balsavimas, alkoholio pirkimas ar vartojimas, automobilių vairavimas viešaisiais keliais ar santuokos sudarymas be tėvų sutikimo. Tačiau šių veiksmų amžiaus ribos dažnai nėra vienodos su pilnametystės amžiumi – jos nustatomos konkrečių įstatymų.

Ribojimai ir specifiniai amžiaus reikalavimai

Net sulaukus pilnametystės, gali išlikti tam tikri apribojimai arba būti nustatytos aukštesnės amžiaus ribos tam tikroms veikloms:

• Teisė kandidatuoti į politines pareigas arba tapti teisėju dažnai reikalauja aukštesnio amžiaus nei 18 metų;
• Daugelyje šalių tabako, alkoholio ar tam tikrų rūšių ginklų įsigijimo amžius gali būti griežtesnis nei pilnametystės amžius;
• Transporto priemonių vairavimo teises reglamentuoja atskiros taisyklės, kurios gali leisti vairuoti anksčiau už pilnametystę (pvz., kai kuriose šalyse leidžiama vairuoti nuo 16 m.).

Pavyzdžiui, JAV kai kuriuose valstijose pilnametystės amžius yra 18 metų, tačiau alkoholio vartojimo amžius dažniausiai yra 21 metai. Airijos Respublikoje pilnametystė yra 18 metų, tačiau asmuo, norėdamas kandidatuoti į tam tikras pareigas, turi būti sulaukęs 21 metų. Kiekvienoje valstybėje ar šalyje svarbu susipažinti su konkrečiais įstatymais.

Emancipacija

Emancipacija – tai teisinis mechanizmas, kai nepilnametis gauna savarankišką teisinį statusą anksčiau laiko ir yra atleidžiamas nuo tėvų ar teisėtų globėjų priežiūros bei atsakomybės. Emancipuotas asmuo gali sudaryti tam tikrus sandorius ir priimti sprendimus kaip pilnametis.

Emancipacija gali įvykti skirtingais būdais, dažnai priklausančiais nuo jurisdikcijos:

• automatinė emancipacija susituokus ar pradėjus nuolatinę karinę tarnybą (ginkluotosiose pajėgose);
• teisminis sprendimas, kai teismas pripažįsta, kad nepilnametis yra pakankamai subrendęs ir galėtų savarankiškai rūpintis savo reikalais;
• emancipacija gali būti susijusi su tam tikru išsilavinimu arba profesinio laipsnio įgijimu (diplomas), tačiau tai nėra visur taikoma automatiškai).

Beveik visur susituokę nepilnamečiai automatiškai emancipuojami; kai kuriais atvejais emancipuojami ir nepilnamečiai, įstoję į karinę tarnybą ar įgiję aukštąjį laipsnį.

Specialios aplinkybės ir išimtys

Nors pilnametystė suteikia plačią teisinę savarankiškumą, yra svarbūs apribojimai ir išimtys:

• Psichinė negalia ar teismo nustatytas neveiksnumas: net ir pilnamečiui gali būti paskirta globos ar ribotos veiksnumo formos, jei asmuo negali savarankiškai rūpintis savo asmeniniais ar finansiniais reikalais;
• Tarptautiniai skirtumai: skirtingų valstybių teisė skirtingai nustato amžiui priskiriamas teises ir pareigas, todėl keliaujant ar persikeliant verta pasitikrinti vietinius įstatymus;
• Baudžiamoji atsakomybė: baudžiamoji atsakomybė ir jos amžiaus riba atskirai reglamentuojama – dažnai jaunuoliai gali būti baudžiami jau anksčiau nei įprasta pilnametystė (pvz., specialios jaunimo teisenos taisyklės).

Tarptautiniai pavyzdžiai ir praktinė reikšmė

Didžiojoje daugumoje pasaulio jurisdikcijų pilnametystės amžius yra 18 metų, tačiau kai kuriose šalyse jis gali būti žemesnis (net mažiau nei 15 metų) arba aukštesnis (pvz., 21 metai). Pilnametystė gali neatitikti žmogaus subrendimo – įstatymas yra administracinė ir teisinė riba, o ne tik psichologinės brandos rodiklis.

Lietuvoje pilnametystės amžius yra 18 metų. Tai reiškia, kad sulaukęs 18 metų asmuo įgyja daugumą teisių ir pareigų, tačiau tam tikri konkretūs reikalavimai (pvz., profesinė kvalifikacija, tam tikros pareigos ar licencijos) vis tiek gali pareikalauti papildomų sąlygų.

Ką svarbu prisiminti

• Pilnametystė suteikia plačią, bet ne absoliučią teisinę laisvę; tam tikros teisės vis dar gali būti ribojamos atskirais įstatymais.
• Emancipacija — alternatyvi galimybė jauname amžiuje įgyti teisinį savarankiškumą, tačiau jos taikymas ir pasekmės priklauso nuo vietos teisės.
• Jeigu kyla abejonių dėl teisinio veiksnumo, sutarties galiojimo ar globos statuso, rekomenduojama kreiptis į teisininką arba institucijas, kad būtų tiksliai nustatyta konkreti situacija ir taikomi įstatymai.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra pilnametystės amžius?

K: Ką šiame kontekste reiškia žodis "pilnametystė"?

K: Kas yra priešinga pilnametystei?

K: Ar visose jurisdikcijose vartojami žodžiai "pilnametystė"?

K: Kaip skiriasi pilnametystės amžius įvairiose vietovėse?

Klausimas: Koks amžius paprastai laikomas standartiniu amžiumi, nuo kurio pagal įstatymus tampama pilnamečiu?

Paieška pagal raidę