Dominikos Sandrauga yra salų valstybė Karibų jūroje. Tai anglakalbė šalis, oficiali kalba — anglų, plačiai vartojama ir vietinė kreolų kalba (Kwéyòl). Ji yra tarp prancūzakalbių Gvadelupos ir Martinikos teritorijų. Salos plotas yra apie 751 km² (290 mi²). Jos sostinė yra Roseau, o kitas svarbus miestas — Portsmouth. Saloje gyvena maždaug 71 000–72 000 gyventojų; dėl nedidelės gyventojų skaičiaus ir nepaliestos gamtos Dominika dažnai vadinama „Karibų jūros gamtos sala“.

Greiti faktai

  • Plotas: ~751 km²
  • Sostinė: Roseau
  • Gyventojų skaičius: apie 71 000–72 000
  • Valiuta: Rytų Karibų jūros doleris (valiuta)
  • Oficiali kalba: anglų (plačiai vartojama kreolų — Kwéyòl)

Pavadinimo kilmė

Salos pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio "Sunday (sekmadienis), "Dies Dominica". Manoma, kad ją taip pavadino Kristupas Kolumbas, pastebėjęs salą sekmadienį. Nėra reikėtų painioti su ispanakalbe Dominikos Respublika, esančia Didžiųjų Antilų salyne.

Geografija ir gamta

Dominika yra vulkaninės kilmės sala, kalnuota ir tankiai apaugusi drėgnąja atogrąžų džiunglių augmenija. Įspūdingiausi gamtiniai objektai:

  • Morne Diablotins (aukščiausia sala, ~1 447 m) ir Morne Trois Pitons — vulkaninės grandinės kalnai;
  • Morne Trois Pitons nacionalinis parkas (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą) su tokiais objektais kaip Užviro ežeras (Boiling Lake), karštosios versmės ir kaskados;
  • Daug upių, krioklių ir nemažai tropinių miškų, kuriuose gyvena retos rūšys ir biologinė įvairovė;
  • Pajūryje — mangravai ir koralų rifai, svarbūs tiek biologinei įvairovei, tiek žvejybai.

Klimatas ir gamtiniai pavojai

Dominikoje vyrauja tropinis drėgnasis klimatas: daug kritulių, šilta temperatūra ištisus metus ir intensyvūs prekybiniai vėjai. Hurricanų sezonas trunka nuo birželio iki lapkričio — per šį laikotarpį sala gali nukentėti nuo tropinių audrų ir uraganų. Dėl vulkaninės prigimties saloje pasitaiko geoterminės veiklos požymių (karštosios versmės, fumarolės) bei žemės drebėjimų.

Gyventojai, kultūra ir saugomos teritorijos

Gyventojų dauguma yra afrikietiško ir mišraus kilmės palikuonys. Šalia įprastos anglų kalbos plačiai vartojama Antilų kreolų kalba (Kwéyòl), kuri išsaugo ne vieną kultūrinį paveldą. Rytinėje salos dalyje yra Kalinago (Carib) teritorija — oficialiai pripažinta vietinė bendruomenė, sauganti savo tradicijas ir papročius.

Ekonomika

Tradiciškai viena iš pagrindinių pajamų ėjo iš žemės ūkio (ypač bananų eksporto), tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ekonomika diversifikuojasi: augalininkystė (kakava, kava, citrusiniai vaisiai), žuvininkystė ir ypač ekoturizmas užima svarbią vietą. Dominikoje taip pat svarstomi geoterminės energijos ištekliai kaip ilgalaikė investicijų sritis.

Turizmas ir prieiga

Dominika pritraukia keliautojus, ieškančius „nepakitusios“ gamtos — žygių takų per džiungles, karštųjų versmių, krioklių ir povandeninių nardymo vietų. Salą aptarnauja du pagrindiniai oro uostai: Canefield netoli Roseau ir Douglas-Charles (anksčiau Melville Hall) šiauriniame krante. Yra keltų susisiekimas su regiono salomis, pvz., Martinka ir Gvadelupa. Dėl kalnuoto reljefo vietinės kelios yra vingiuotos ir kartais sudėtingos, todėl keliavimo laikas gali būti ilgesnis nei atstumai rodytų.

Literatūra ir kultūrinis atgarsis

Dominika minima literatūroje — ji susijusi su britų rašytojos Jean Rhys kūryba: klasikiniame Jean Rhys romane "Džeinės Eir" priešistorė "Plačioji Sargaso jūra" atspindi regiono socialinę ir kultūrinę aplinką.

Dominika išsiskiria unikaliu natūraliu paveldu ir kultūriniu tapatumu. Dėl savo mažo dydžio, kalnuoto reljefo ir nuolat puoselėjamos gamtos ji tampa vis labiau vertinama kaip tvaraus ir nuotykinio turizmo kryptis.