Gabonas: geografinė, istorinė ir ekonominė apžvalga

Gabonas: išsami geografinė, istorinė ir ekonominė apžvalga — nuo Librevilio ir kolonijinės praeities iki BVP, HDI, naftos sektoriaus, miškų ir socialinių iššūkių.

Gabono Respublika, arba Gabonas, yra Afrikos valstybė. Ji yra prie ekvatoriaus ir jos teritorija išsidėsčiusi tiek pusiasalyje, tiek žemyninėje dalyje; šalies klimatas daugiausia atogrąžų. Gabonas ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu ir Kongo Respublika. Šalies sostinė yra Librevilis, kuris taip pat yra didžiausias šalies miestas; antras pagal dydį miestas — Port-Gentil, svarbus naftos ir pramonės centras. Gabono plotas siekia beveik 270 000 kv. km (100 000 kv. mylių), o šalyje gyvena apie 1,5 mln. žmonių. Teritoriją daugiausia dengia atogrąžų miškai, joje teka didelės upės, iš jų svarbiausia Ogooué, ir yra pakrančių lagūnų bei salų.

Geografija ir gamta

Gabono kraštovaizdis kinta nuo žemų pakrančių lygumų iki kalvų ir plokščiakalnių viduryje bei šiaurės vakaruose esančių Monts de Cristal (Krištoliniai kalnai). Klimatas — drėgnas ir šiltas, su lietingu sezonu bei trumpesniu sausuoju periodu. Dėl miškingumo ir sąlyčių Gabonas turi didelę biologinę įvairovę: čia gyvena daugelis Afrikos miškų rūšių, tarp jų gorilos, šimpanzės, miško drambliai ir daug paukščių rūšių.

Istorija ir politika

Gabonas buvo Prancūzijos kolonija; jis paskelbė nepriklausomybę 1960 m. rugpjūčio 17 d. Po nepriklausomybės šalyje ilgą laiką dominavo ilgiems laikotarpiams išliekančios vyriausybės — pavyzdžiui, Léon M'ba ir vėliau Omaras Bongo, kurio valdymas truko keliasdešimt metų. Devintajame dešimtmetyje ir ypač 1990 m. pradžioje Gabonas perejo prie daugiapartinės sistemos. Pastaraisiais dešimtmečiais politinė scena buvo pažymėta autoritarinėmis tendencijomis, inkorporuota viešojo sektoriaus kontrolė ir korupcija; 2023 m. šalyje įvyko karinis perversmas, pakeitęs šalies vadovybę ir pradėjęs pereinamąjį režimą.

Gyventojai ir kultūra

Oficiali kalba yra prancūzų, tačiau šalyje kalbama ir daug įvairių vietinių bantu kalbų — didžiausios etninės grupės yra fangai, myenai, punu ir kitos. Religija dažniausiai krikščionybė, plačiai paplitusios taip pat tradicinės animistinės praktikos. Gyventojų pasiskirstymas yra netolygus: dauguma gyvena pakrantėje ir didmiesčiuose, o vidaus teritorijos lieka retai apgyvendintos.

Ekonomika

• Nafta: pagrindinis ekonomikos variklis — naftos gavyba ir eksporto pajamos, kurios ilgą laiką formavo didžiąją šalies BVP dalį.
• Mines ir miškų ištekliai: reikšmingas yra manganas, taip pat eksploatuojami geležies rūdos ir timberis (mediena), tačiau medienos gamyba kelia aplinkosaugos iššūkių.
• Žemės ūkis ir žuvininkystė: dauguma žemės ūkio veiklos yra mažos apimties — plantacijinės kultūros, pvz., maniokas, bananai ir palmės, tačiau sektorius nedidelis palyginti su energetika.
• Diversifikacija: vyriausybė ir tarptautiniai partneriai stengiasi mažinti priklausomybę nuo naftos investuodami į kasybą, pramonę, paslaugas ir turizmą, tačiau pokyčiai vyksta lėtai.
• Socialinė situacija: nors Gabonas yra viena turtingesnių Užsachario Afrikos valstybių pagal BVP vienam gyventojui ir turi palyginti aukštą HDI, pajamos išsidėsto labai netolygiai — didelė dalis gyventojų susiduria su skurdu ir ribotomis paslaugomis regionuose už didžiųjų miestų ribų.

Aplinkosauga ir turizmas

Didelė miškų dalis ir biologinė įvairovė daro Gaboną svarbiu regioniniu gamtos išsaugojimo centru. Valstybė yra įsteigusi nacionalinių parkų tinklą ir priėmusi priemones miškų apsaugai bei laukinės gamtos saugojimui. Ekoturizmas turi potencialą, ypač nacionaliniuose parkuose ir laukinės gamtos stebėjimo vietose, tačiau infrastruktūra ir paslaugos dar plečiamos.

Apibendrinant, Gabonas yra šalis su dideliais gamtiniais ištekliais ir palyginti mažu gyventojų skaičiumi, turinti aukštesnį vidutinį gyvenimo lygį regione, bet tuo pačiu susidurianti su ekonomine priklausomybe nuo naftos, socialine nelygybe ir iššūkiais valdant gamtinius išteklius bei plėtojant tvaresnę ir įvairesnę ekonomiką.

Geografija

Gabonas yra centrinės Afrikos dalies Atlanto vandenyno pakrantėje. Jis yra ant ekvatoriaus. Gabone vyrauja ekvatorinis klimatas. Drėgnieji atogrąžų miškai dengia 85 % šalies teritorijos. Yra trys atskiri regionai: pakrantės lygumos (nuo vandenyno kranto nutolusios nuo 20 iki 300 km), kalnai (į šiaurės rytus nuo Librevilio - Kristalo kalnai, centre - Chaillu masyvas, kurio viršūnė 1575 m aukštyje yra Iboundji kalnas), rytuose - savana. Pakrančių lygumos sudaro didelę Pasaulio gamtos fondo Atlanto pusiaujo pakrančių miškų ekoregiono dalį, jose yra Centrinės Afrikos mangrovių, ypač Muni upės žiotyse prie sienos su Pusiaujo Gvinėja.

Didžiausia Gabono upė yra Ogooué, kurios ilgis - 1200 km. Gabone yra trys karstinės vietovės, kuriose dolomito ir kalkakmenio uolienose yra šimtai urvų. Kai kurie iš šių urvų yra Lastoursville, Grotte du Lastoursville, Grotte du Lebamba, Grotte du Bongolo ir Grotte du Kessipougou. Daugelis urvų dar nėra ištirti. 2008 m. vasarą urvus aplankė "National Geographic" ekspedicija, kad juos užfiksuotų (ekspedicijos interneto svetainė).

Kongou krenta

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra Gabono sostinė?

K: Kiek žmonių gyvena Gabone?

K: Kada Gabonas tapo nauja valstybe?

K: Kokio tipo vyriausybė yra Gabone?

K: Kokie yra kai kurie Gabono ekonominiai rodikliai?

K: Kur geografiškai yra Gabonas?

Paieška pagal raidę