Išdeginta žemė
Išdegintos žemės politika yra karinė strategija. Jos tikslas - sunaikinti viską, kas gali būti naudinga priešui, kol priešas eina per tam tikrą vietą arba bėga iš jos. Gali būti nukreiptas į bet kokius naudingus dalykus, kuriais galėtų pasinaudoti priešas, pavyzdžiui, maisto šaltinius, vandens atsargas, transportą, ryšius, pramoninius išteklius ir net pačius vietos gyventojus.
Šią politiką kariuomenė gali vykdyti priešo teritorijoje arba savo teritorijoje.
Žymūs istoriniai "deginančios žemės" taktikos pavyzdžiai: Rusijos kariuomenės strategija per nesėkmingą švedų invaziją į Rusiją, nesėkminga Napoleono invazija į Rusiją, Williamo Tecumseh Shermano žygis prie jūros per JAV pilietinį karą, pulkininko Kit Carsonas, pavergęs Amerikos Navajo indėnus, lordo Kitčenerio žygį prieš būrus, pirminį sovietų kariuomenės, kuriai vadovavo Josifas Stalinas, atsitraukimą per Vokietijos kariuomenės invaziją į Sovietų Sąjungą Antrajame pasauliniame kare, vėlesnį nacistinės Vokietijos atsitraukimą Rytų fronte ir 605-732 naftos gręžinių sudeginimą atsitraukiančioms Irako karinėms pajėgoms Persijos įlankos kare.
1991 m. besitraukiančių Irako pajėgų padegti Kuveito naftos gaisrai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra išdegintos žemės politika?
A: Išdegintos žemės politika - tai karinė strategija, kuria siekiama sunaikinti viską, kas gali būti naudinga priešui.
K: Kokie yra keli pavyzdžiai dalykų, į kuriuos gali būti nukreipta "išdegintos žemės" politika?
A: Vykdant "deginančios žemės" politiką gali būti nukreipta į maisto šaltinius, vandens atsargas, transportą, komunikacijas, pramoninius išteklius ir net pačius vietos gyventojus.
K: Ar gali būti vykdoma "deginančios žemės" politika kariuomenės teritorijoje?
Atsakymas: Taip, "deginančios žemės" politika gali būti vykdoma kariuomenės teritorijoje arba priešo teritorijoje.
K.: Kokie istoriniai įvykiai pasižymėjo tuo, kad juose buvo taikoma "išdegintos žemės" taktika?
A: Išdegintos žemės taktika taikyta per nesėkmingą švedų invaziją į Rusiją, Napoleono invaziją į Rusiją, Williamo Tecumseh Shermano žygį prie jūros per Amerikos pilietinį karą, pulkininko Kit Carsono vykdytą Amerikos navahų indėnų pajungimą, lordo Kitchenerio žygį prieš būrus, pirminį sovietų kariuomenės, kuriai vadovavo Josifas Stalinas, atsitraukimą Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenei įsiveržus į Sovietų Sąjungą, vėlesnį nacistinės Vokietijos atsitraukimą Rytų fronte ir 605-732 naftos gręžinių sudeginimą atsitraukiančioms Irako karinėms pajėgoms Persijos įlankos karo metu.
Klausimas: Kodėl kariuomenės taiko išdegintos žemės taktiką?
A: Kariuomenės naudoja išdegintos žemės taktiką, norėdamos atimti iš priešo išteklius ir susilpninti jo gebėjimą priešintis.
K: Ar gali "išdegintos žemės" politika turėti neigiamą poveikį tikslinės teritorijos gyventojams?
A: Taip, "išdegintos žemės" politika gali turėti neigiamą poveikį vietos gyventojams, nes iš jų atimami svarbiausi ištekliai ir jie tampa pažeidžiami, nes gali patirti daugiau žalos.
K: Ar deginamosios žemės politika laikoma humaniška strategija?
Atsakymas: Ne, "deginančios žemės" politika paprastai nelaikoma humaniška strategija, nes ji apima tyčinį išteklių naikinimą ir galimą nekaltų civilių gyventojų žalojimą.
