Italijos susivienijimas
Italijos susivienijimas (it. Unità d'Italia), dar vadinamas Risorgimento (liet. Atgimimas), reiškia Italijos judėjimą, kuris XIX a. suvienijo Italijos valstybes. Judėjimas prasidėjo 1815 m. Vienos kongrese. Jis baigėsi 1871 m., kai Pjemonto premjero grafo Kavūro ir Italijos nacionalinio didvyrio Džiuzepės Garibaldžio, suvienijusio pietų šalis, pastangomis Roma tapo Italijos karalystės sostine. Tai leido karaliui Viktorui Emanueliui tapti pirmuoju Italijos karaliumi.
Istorija
Napoleono pralaimėjimas
1796 m. Napoleonas Bonapartas įsiveržė į Italiją ir vėliau ją kontroliavo. Kai 1815 m. jis buvo nugalėtas Vaterlo mūšyje, dabar laisvos valstybės galėjo susijungti.
Po Napoleono žlugimo Vienos kongresas (1814-15 m.) atkūrė senąjį režimą. Austrijos imperija ir Habsburgai kontroliavo didžiąją dalį Italijos.
Sardinijos užkariavimas
Viktoras Emanuelis iš Pjemonto-Sardinijos turėjo puikią suvienytos Italijos viziją. Jis norėjo, kad Pjemontas-Sardinija taptų Italijos suvienijimo pavyzdžiu. Siekdamas šio tikslo, jis pradėjo daugybę viešųjų darbų, projektų ir politinių reformų. Pjemontas-Sardinija netrukus buvo pripažinta kaip kylanti galybė. Kitas Pjemonto-Sardinijos užkariavimo žingsnis buvo išstumti Austriją iš Italijos pusiasalio. Prasidėjus Krymo karui tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iš vienos pusės ir Rusijos iš kitos, Pjemontas-Sardinija turėjo galimybę pelnyti pagarbą ir išgarsėti. Didžioji Britanija ir Prancūzija nugalėjo, ir Sardinija galėjo dalyvauti taikos konferencijoje. Dėl to Pjemontas-Sardinija sulaukė Napoleono III paramos.
Karas su Austrija
1858 m. Sardinija ir Prancūzija slapta parengė puolimo prieš Austriją planą. Kitais metais Sardinija savo planą įgyvendino. Užuot puolusi, Sardinija skatino nacionalistinius sukilimus Austrijos valdomose Italijos teritorijose. Tai išprovokavo Austriją pradėti karą. Po Magentos ir Solferino mūšių Prancūzija išstūmė Austriją iš Lombardijos, tačiau Austrija vis dar laikėsi Venetijoje. Tuo metu Prancūzija pasitraukė iš karo, baimindamasi, kad suvienyta Italija gali kelti grėsmę, ir suprasdama, kad Austrijos jėga galiausiai ją sutriuškins. Taip karas baigėsi, o Austrija išsaugojo Venetiją.
Suvienijimas baigtas
Tuo tarpu Italijos nacionalistas Džiuzepė Garibaldis (Giuseppe Garibaldi) vadovavo nacionalistiniam sukilimui, sujungusiam valstybes ir teritorijas į visavertę Respubliką. Sardinijai baigus karą, Garibaldis didžiąją dalį provincijų atidavė Sardinijai. 1861 m. kovo mėn. visos Italijos, išskyrus Romą ir Venetiją, parlamentas susitarė dėl Italijos suvienijimo su Viktoru Emanueliu kaip pirmuoju karaliumi. 1866 m. Prūsijai nugalėjus Austriją kare, Italija sudarė susitarimą su Berlynu, privertusį Vieną atiduoti Venetiją, o Roma liko paskutinis trūkstamas Italijos miestas.
Prancūzijos ir Prūsijos karas
Dėl 1870 m. Prancūzijos ir Prūsijos karo Prancūzija išsiuntė savo kariuomenę iš Romos. Be apsaugos popiežius negalėjo pasipriešinti, ir Roma galiausiai tapo Italijos sostine.
Viktoras Emanuelis II ir Camillo Benso, grafas Kavūras, pagrindiniai Italijos suvienijimo veikėjai.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Italijos susivienijimas?
A: Italijos susivienijimas, dar vadinamas Risorgimento, - tai judėjimas, XIX a. suvienijęs Italijos valstybes.
K: Kada prasidėjo šis judėjimas?
A: Judėjimas prasidėjo 1815 m. Vienos kongrese.
K: Kas buvo svarbiausi Italijos suvienijimo veikėjai?
A: Svarbios figūros, prisidėjusios prie Italijos suvienijimo, buvo Pjemonto ministras pirmininkas grafas Kavūras ir Italijos nacionalinis didvyris Džiuzepė Garibaldis, suvienijęs Pietų Italiją.
K: Kaip Roma tapo Italijos sostine?
A: Roma Italijos sostine tapo grafo Kavūro ir Džiuzepės Garibaldžio pastangomis.
K: Kas tapo karaliumi, kai Italija buvo suvienyta?
A: Suvienijus Italiją karaliumi tapo Viktoras Emanuelis II.
K: Kuriais metais baigėsi Italijos suvienijimas?
A: Italijos suvienijimas baigėsi 1871 m.
K: Ką reiškia "Risorgimento"?
A: Risorgimento reiškia "atgimimas".
