Mukdeno incidentas (1931) – Japonijos invazija į Mandžiūriją
Mukdeno incidentas (1931) – Japonijos invazija į Mandžiūriją: sprogimas prie geležinkelio, okupacija, Mandžukuo ir Japonijos diplomatinė izoliacija.
Mukdeno incidentas, dar vadinamas Mandžiūrijos incidentu, buvo 1931 m. rugsėjo 18 d. įvykis, kurį surengė Japonijos kariuomenės padaliniai kaip pretekstą plačiam kariniam veiksmui prieš šiaurinę Kinijos dalį — Mandžiūrija. Incidentas žymiai pakeitė Rytų Azijos geopolitinę pusiausvyrą, paskatino Japonijos ekspansiją žemyne ir prisidėjo prie pasaulinės politikos radikalizacijos 1930-aisiais.
Fonas
Mandžiūrija buvo strateginė ir ekonomiškai svarbi zona: turtingi gamtiniai ištekliai, pramonė ir geležinkeliai, kuriuos kontroliavo Japonija per Pietų Mandžiūrijos geležinkelį. Japonijos karinė vadovybė, ypač Kwantung armija, siekė sustiprinti savo pozicijas regione ir užsitikrinti išteklius bei teritorinę įtaką. Tuo pačiu metu Kinija buvo politinių konfliktų ir susiskaldymo metu, todėl Japonijos vadovybė matė galimybę išplėsti kontrolę be didelio tarptautinio pasipriešinimo.
Įvykio eiga
1931 m. rugsėjo 18 d. japonų kareivis susprogdino nedidelį kiekį dinamito netoli Japonijos Pietų Mandžiūrijos geležinkelio netoli Mukdeno. Sprogimas buvo menkas — geležinkelio linija praktiškai nebuvo sutrikdyta — tačiau tai buvo panaudota kaip pretekstas. Japonijos Kwantung armija apkaltino įvykį kinų pajėgoms ir pradėjo greitą karinę operaciją, kuri per trumpą laiką leido japonams užimti dideles Mandžiūrijos teritorijas.
Japonų okupacija greitai tapo sisteminga — buvo įvesta karinė administracija, užtikrinamas kontrolės per geležinkelius ir pramonės objektus sustiprinimas, o priešinimas slopintas. Po kelių mėnesių, 1932 m. pradžioje, Japonija įsteigė marionetinę marionetinę Mandžukuo valstybę, kurioje kaip simbolinis valdytojas buvo įvestas buvęs Kinijos imperatorius Pujis (Puyi).
Tarptautinė reakcija ir pasekmės
Mandžiūrijos užgrobimas sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo. Tautų lygos tyrimo delegacija (Lyttono komisija) nustatė, kad Japonijos veiksmai buvo neteisėta agresija ir nepagrįstas gynybinis žingsnis. Dėl to Japonija diplomatiškai pasimetė — 1933 m. ji oficialiai pasitraukė iš Tautų lygos ir dar labiau sustiprino savo militaristinę politiką.
Pasekmės buvo tolimos: Mandžiūrijos praradimas silpnino Kinijos ekonominį ir strateginį pajėgumą, o Japonijos ekspansija įkaitino santykius tarp Kinijos ir Japonijos ir prisidėjo prie vėlesnio platesnio konflikto — 1937 m. išsiplėtusio Antrajame kinų–japonų kare. Mandžukuo egzistavo kaip Japonijos marionetė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m., kai regionas buvo vėl perimtas ir integruotas į Kiniją.
Reikšmė istorijoje
- Mukdeno incidentas parodytų, kaip kariškių provokacija gali tapti pretekstu plataus masto okupacijai.
- Įvykis atskleidė Tautų lygos gebėjimo ar negebėjimo užkirsti kelią agresijai tarp valstybių ribotumus.
- Mandžiūrijos okupacija suteikė Japonijai tiek ekonominę bazę, tiek politinį pasitikėjimą tolimesnei ekspansijai Rytų Azijoje.
Apibendrinant, Mukdeno incidentas (1931) yra svarbus pavyzdys XX a. tarpukario tarptautinės politikos krizės, leidęs militarizmui ir teritoriniams ambicijoms dominuoti Rytų Azijos politikoje.
Ieškoti