Jane Austen — biografija, svarbiausi romanai ir literatūrinis palikimas

Jane Austen (1775 m. gruodžio 16 d. – 1817 m. liepos 18 d.) – anglų rašytoja, kurios kūriniai tapo vienu kertinių XXVIII–XIX a. sandūros anglų romano pavyzdžių. Ji parašė kelis žinomus socialinius paminklus, kuriuose su subtilia ironija ir įžvalgumu analizuoja meilę, literatūrą, klasinę hierarchiją ir moterų padėtį tarpukario Anglijoje. Dėl savo kūrinių ji tapo viena garsiausių ir mėgstamiausių anglų literatūros rašytojų ir yra pripažįstama kaip viena didžiųjų anglų romano meistrių.

Stilius, temos ir reikšmė

Austen kūriniuose kritikuojami XVIII a. pabaigos sentimentalūs romanai ir jie yra XIX a. realizmo permainų dalis. Ji rašė apie tipiškus kasdienio gyvenimo žmones, jų santykius ir socialines nuostatas – tai suteikė anglų romanui aiškiai modernų charakterį. Austen istorijos dažnai yra komiškos, paremtos ironija ir tikslia charakterių analizė, tačiau jose taip pat parodoma, kaip moterys buvo priklausomos nuo santuokos, kad įgytų socialinę padėtį ir ekonominį saugumą. Jos kūriniuose taip pat gvildenamos moralinės problemos, ambicijos, pavydas ir visuomenės normos.

Gyvenimas

Džeinė Ostin gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventone, netoli Basingstoko. Pagrindinį išsilavinimą gavo namuose iš tėvo ir vyresniųjų brolių, taip pat daug skaitė ir savarankiškai tobulino rašymo įgūdžius. Su šeima ji ilgą laiką gyveno Steventone; po tėvo 1801 m. išėjimo į pensiją šeima persikėlė į Batą. Po tėvo mirties 1805 m. Džeinė persikėlė kartu su motina; 1809 m. pora apsigyveno Chawtone, netoli Altono, Hampšyre, kur ji praleido daug produktyvių rašymo metų. 1817 m. gegužę ji persikėlė į Vinčesterį, kad galėtų būti šalia savo gydytojo. Ten ji mirė 1817 m. liepos 18 d.

Kūryba ir leidyba

Džeinė Ostin pati kukliai vertino savo talentą. Kartą ji apibūdino savo kūrybą kaip „mažą (dviejų colių pločio) dramblio kaulo gabalėlį, ant kurio dirbu tokiu plonu teptuku, kad po ilgo darbo gaunamas menkas efektas“. Būdama jauna ji rašė trumpesnes istorijas ir novela, o geriausiai žinomi jos romanai buvo ilgai perdirbinėjami prieš išleidžiant.

Tik keturi jos romanai buvo išspausdinti jai esant gyvai: "Jausmai ir jausmai" (1811 m.), "Pasididžiavimas ir prietarai" (1813 m.), "Mansfildo parkas" (1814 m.) ir "Ema" (1815 m.). Kiti du romanai, Northanger Abbey ir Persuasion, buvo išspausdinti 1817 m. kartu su jos brolio Henrio Osteno biografine apybraiža. "Persuasion" buvo parašyta netrukus prieš jos mirtį. Ji taip pat parašė ankstesnius kūrinius, tarp kurių yra trumpesnės novelės ir nebaigti romanai – "Lady Susan", nebaigtas "The Watsons" ir nepabaigtas "Sanditon". Nors kai kurie darbai publikuoti paslaptingai arba anonimiškai („By a Lady“), vėlesnė Austen egzegezė ir biografija aiškiai pabrėžė jos autorystę bei grožinės vertės svarbą.

Svarbiausi romanai – trumpai

• "Jausmai ir jausmai" (1811) – pasakoja apie Dashwood šeimą ir seserų Elinor ir Marianne skirtingus požiūrius į meilę ir protą; akcentuojama pusiausvyra tarp jausmų ir racionalumo.
• "Pasididžiavimas ir prietarai" (1813) – bene žinomiausias Austen romanas apie Elizabeth Bennet ir p. Darcy santykių vingius; nagrinėjami išankstinis nusistatymas, socialinė padėtis ir asmeninės klaidos.
• "Mansfildo parkas" (1814) – tamsesnis ir moralistiškesnis kūrinys, kuriame pabrėžiama pareigos, auklėjimo ir socialinių normų reikšmė; pagrindinė veikėja Fanny Price susiduria su sunkumais tarp šeimos interesų ir asmeninių vertybių.
• "Ema" (1815) – apie jaunos, išdidžios ir linksmos herojės Emos Woodhouse polinkį kištis į kitų likimus bei jos asmeninį brandą; romane daug komiškų situacijų ir subtilios psichologinės analizės.
• Northanger Abbey – parodija gotikiniams romanams, pasakojanti apie jaunąją Catherine Morland ir jos naivias baimes bei svajones.
• Persuasion – brandesnis, liūdnesnis ir emocingesnis romanas apie antrąją galimybę mylėti (Anne Elliot ir kapitonas Wentworth); temose – atleidimas, laikas ir praradimas.

Palikimas ir įtaka

Austen kūriniai įtakojo romano žanro raidą: jos realistinė smulkmė, dėmesys kasdienybės psichologijai ir naratyviniai triukai (pvz., ironija bei įžvalgus naratorius) tapo pavyzdžiu ateities rašytojams. Nuo XX a. jos kūryba sulaukė intensyvaus akademinio susidomėjimo, perrašymų ir kritinių interpretacijų – socialinės istorijos, feministinės ir postkolonijinės perspektyvos atkreipė dėmesį į kūrinių daugiaprasmiškumą.

Austen romanai taip pat dažnai ekranizuojami ir pritaikomi teatro, kino bei televizijos formatams; jų adaptacijos tęsiasi iki šių dienų, atvedant naujas auditorijas prie originalių tekstų. Jos atminimui įkurti fanų klubai ir muziejai (pvz., Jane Austen's House Museum Chawtone), o Vinčesterio katedra mena jos laidotuves – tai parodo, kokį ilgalaikį kultūrinį palikimą ji paliko.

Išvada: Džeinė Ostin išlaikė vietą kaip autentišką, įžvalgų ir subtilų socialinių santykių kronikierių. Jos kūriniai ne tik praturtino anglų literatūrą, bet ir iškėlė aktualias visuomenines bei moralines temas, kurios yra suprantamos ir šiandien.

Biografija

Biografinių faktų apie Džeinę Ostin yra "labai mažai" (nedaug). Išliko tik keletas laiškų (manoma, kad iš 3000 Austen laiškų išliko tik 160). Jos sesuo Kasandra (kuriai buvo rašyta dauguma laiškų) sudegino "didžiąją dalį" išsaugotų laiškų. Laiškus, kurių ji nesunaikino, cenzūravo. Kitus laiškus sunaikino admirolo Fransisko Osteno, Džeinės brolio, paveldėtojai. Dauguma biografijų, parašytų apie ją 50 metų po jos mirties, buvo parašytos jos giminaičių, kurie dažnai ją apibūdindavo kaip "gerą ramią tetą Džeinę". Po to mokslininkams nepavyko rasti daug informacijos.

Šeima

Osteno tėvai Džordžas Ostenas (1731-1805) ir jo žmona Kasandra (1739-1827) priklausė aukštuomenei. Kasandra priklausė svarbiai Leigh šeimai. Tačiau Džordžas Ostenas priklausė žemesniam visuomenės sluoksniui. Su Kasandra jis pirmą kartą susitiko Oksforde, kai ji susitikinėjo su savo dėde Teofiliumi. Džordžas ir Kasandra susituokė 1764 m. balandžio 26 d. Walcot bažnyčioje Bate.

Austen turėjo didelę šeimą. Ji turėjo šešis brolius - Džeimsą (1765-1819), Džordžą (1766-1838), Edvardą (1767-1852), Henrį Tomą (1771-1850), Fransisą Viljamą (Franką) (1774-1865), Čarlzą Džoną (1779-1852) - ir seserį Kasandrą Elizabetą (1773-1845), kuri mirė nesusituokusi. Džeinė labai mylėjo Kasandrą, jos abi buvo geriausios draugės. Iš brolių Austen artimiausia buvo su Henriu, kuris padėjo skleisti jos kūrybą ir darė jai įtaką. "O, koks Henris!" - kartą rašė ji. Džordžas buvo beveik dešimčia metų vyresnis už Džeinę. Jis kentėjo nuo priepuolių ir negalėjo normaliai vystytis. Jo tėvas apie jį rašė: "Turime tokią paguodą, kad jis negali būti blogas ar piktas vaikas". Jis taip pat galėjo būti kurčias ir nebylys. Džeinė mokėjo gestų kalbą (viename laiške ji minėjo kalbanti "pirštais") ir galėjo su juo bendrauti. Čarlzas ir Frenkas tarnavo kariniame jūrų laivyne. Edvardą įsivaikino jo ketvirtos eilės pusbrolis Tomas Knightas. 1812 m. vietoj Edvardo Osteno jis tapo "Edvardu Riteriu".

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Ostenas gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventono klebonijoje. Ji buvo pakrikštyta namuose, o paskui, kaip nurodyta Bendrosios maldos knygoje, 1776 m. balandžio 5 d. buvo atnešta į bažnyčią, kad krikštas būtų patvirtintas viešai. Praėjus keliems mėnesiams po jos gimimo, motina pasamdė moterį, vardu Elizabeth Littlewood, kad ją slaugytų. Littlewood Austen prižiūrėjo apie metus. Pasak šeimos tradicijos, 1783 m. Džeinė ir Kasandra buvo išsiųstos į Oksfordą mokytis pas ponią Ann Crawley. Vėliau tais pačiais metais jos kartu su ja persikėlė į Sautamptoną. Abi mergaitės užsikrėtė vidurių šiltine ir Džeinė vos nemirė. Po to Austen mokėsi namuose, kol 1785 m. pradžioje kartu su Kasandra išvyko į internatinę mokyklą. Ji išmoko šiek tiek prancūzų kalbos, rašybos, rankdarbių, šokių,muzikos ir tikriausiai dramos. 1786 m. žiemą Džeinė ir Kasandra grįžo namo.

Austen taip pat daug ko išmoko skaitydama knygas. Jos tėvas ir broliai padėjo pasirinkti knygas, kurias ji skaitė. Atrodo, kad Džordžas Ostenas leido dukroms laisvai skaityti knygas iš savo didelės bibliotekos. Jis taip pat leido Austen eksperimentuoti su rašymu, duodavo jai brangaus popieriaus ir kitų rašymo priemonių.

Jane Austen ir jos šeima taip pat mėgdavo privačiai vaidinti pjeses. Dauguma pjesių buvo komedijos. Tai galėjo būti būdas Austen komedijiniams ir satyriniams talentams atsiskleisti.

Ankstyvieji raštai

Galbūt jau nuo 1787 m. Austen pradėjo rašyti eilėraščius, apsakymus ir pjeses savo malonumui. Vėliau Austen į tris sąsiuvinius sudėjo 29 ankstyvųjų kūrinių "sąžiningas kopijas". Dabar jie vadinami "Juvenilijomis". Jame yra kūrinių, kurie pirmą kartą užrašyti 1787-1793 m. Džeinė Ostin šiuo laikotarpiu savo rašinius suskirstė į tris tomus: Pirmąjį tomą, Antrąjį tomą ir Trečiąjį tomą. Esama įrodymų, kad Austen šiuos kūrinius tęsė ir vėliau. Jos sūnėnas ir dukterėčia, Džeimsas Edvardas ir Ana Ostenai, galbūt apie 1814 m. papildė jos kūrinius. Į šiuos kūrinius buvo įtraukti "Love and Freindship [sic]", kuris buvo užbaigtas 1790 m., ir "Lesley Castle", kuris buvo užbaigtas 1792 m. Knygoje "Meilė ir draugystė" ji šaipėsi iš populiarių sentimentalių romanų. Ji taip pat parašė "Anglijos istoriją", kurios viduje buvo 13 jos sesers Kasandros akvarelinių paveikslų.

Mirtis

1816 m., kai buvo išleistas jos romanas "Persuasion", Džeinė Ostin ėmė jaustis vis blogiau. 1817 m. gegužės 24 d. ji persikėlė į Vinčesterį, ieškodama vaistų nuo ligos. Mirė 1817 m. liepos 18 d., būdama 41 metų. Nors nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių jos mirties priežastį, tikėtina, kad ją pražudė Adisono liga. Ji buvo palaidota Vinčesterio katedroje 1817 m. liepos 24 d.

Kasandra Osten, Džeinės sesuo ir geriausia draugė


Henriko IV portretas, nupieštas Austen sesers Kasandros (apie 1790 m.).

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Džeinė Osten?

K: Kada ji gimė?

K: Ką kritikavo savo kūriniuose?

K: Kaip jos istorijose buvo vaizduojamas moterų gyvenimas?

K: Kur ji gyveno, kai jos tėvas išėjo į pensiją?

K: Kiek romanų buvo išspausdinta jai esant gyvai?

K: Ką Džeinė Ostin sakė apie savo genialumą?

Paieška pagal raidę