Jane Austen
Jane Austen (1775 m. gruodžio 16 d. - 1817 m. liepos 18 d.) - anglų rašytoja. Ji parašė daugybę romantinės literatūros knygų apie aristokratiją. Dėl savo kūrinių ji tapo viena garsiausių ir mėgstamiausių anglų literatūros rašytojų. Ji yra viena didžiųjų anglų romano meistrių.
Austen kūriniuose kritikuojami XVIII a. pabaigos sentimentalūs romanai ir jie yra XIX a. realizmo permainų dalis. Ji rašė apie tipiškus kasdienio gyvenimo žmones. Tai suteikė anglų romanui pirmąjį aiškiai modernų charakterį. Austen istorijos dažnai komiškos, tačiau jose taip pat parodoma, kaip moterys buvo priklausomos nuo santuokos, kad įgytų socialinę padėtį ir ekonominį saugumą. Jos kūriniuose taip pat kalbama apie moralines problemas.
Džeinė Osten gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventone, netoli Basingstoko. Daugiausia mokoma tėvo ir vyresniųjų brolių, taip pat pati skaitydama, ji gyveno su šeima Steventone. Tėvui 1801 m. išėjus į pensiją, jie persikėlė į Batą. Jam mirus 1805 m., ji persikėlė su motina. 1809 m. jie apsigyveno Chawtone, netoli Altono, Hampšyre. 1817 m. gegužę ji persikėlė į Vinčesterį, kad galėtų būti šalia savo gydytojo. Ten ji mirė 1817 m. liepos 18 d.
Džeinė Ostin labai kukliai vertino savo genialumą. Kartą ji garsiai apibūdino savo kūrybą kaip "mažą (dviejų colių pločio) dramblio kaulo gabalėlį, ant kurio dirbu tokiu plonu teptuku, kad po ilgo darbo gaunamas menkas efektas". Būdama mergaitė ji rašė istorijas. Jos kūriniai buvo išspausdinti tik po ilgų taisymų. Tik keturi jos romanai buvo išspausdinti jai esant gyvai. Tai "Jausmai ir jausmai" (1811 m.), "Pasididžiavimas ir prietarai" (1813 m.), "Mansfildo parkas" (1814 m.) ir "Ema" (1815 m.). Kiti du romanai, Northanger Abbey ir Persuasion, buvo išspausdinti 1817 m. su jos brolio Henrio Osteno biografine apybraiža. Persvazija" buvo parašyta prieš pat jos mirtį. Ji taip pat parašė du ankstesnius kūrinius: "Lady Susan" ir nebaigtą romaną "Vatsonai". Ji rašė naują romaną "Sanditon", tačiau mirė nespėjusi jo užbaigti. Dabar ji yra gerai žinoma didi rašytoja.
Biografija
Biografinių faktų apie Džeinę Ostin yra "labai mažai" (nedaug). Išliko tik keletas laiškų (manoma, kad iš 3000 Austen laiškų išliko tik 160). Jos sesuo Kasandra (kuriai buvo rašyta dauguma laiškų) sudegino "didžiąją dalį" išsaugotų laiškų. Laiškus, kurių ji nesunaikino, cenzūravo. Kitus laiškus sunaikino admirolo Fransisko Osteno, Džeinės brolio, paveldėtojai. Dauguma biografijų, parašytų apie ją 50 metų po jos mirties, buvo parašytos jos giminaičių, kurie dažnai ją apibūdindavo kaip "gerą ramią tetą Džeinę". Po to mokslininkams nepavyko rasti daug informacijos.
Šeima
Osteno tėvai Džordžas Ostenas (1731-1805) ir jo žmona Kasandra (1739-1827) priklausė aukštuomenei. Kasandra priklausė svarbiai Leigh šeimai. Tačiau Džordžas Ostenas priklausė žemesniam visuomenės sluoksniui. Su Kasandra jis pirmą kartą susitiko Oksforde, kai ji susitikinėjo su savo dėde Teofiliumi. Džordžas ir Kasandra susituokė 1764 m. balandžio 26 d. Walcot bažnyčioje Bate.
Austen turėjo didelę šeimą. Ji turėjo šešis brolius - Džeimsą (1765-1819), Džordžą (1766-1838), Edvardą (1767-1852), Henrį Tomą (1771-1850), Fransisą Viljamą (Franką) (1774-1865), Čarlzą Džoną (1779-1852) - ir seserį Kasandrą Elizabetą (1773-1845), kuri mirė nesusituokusi. Džeinė labai mylėjo Kasandrą, jos abi buvo geriausios draugės. Iš brolių Austen artimiausia buvo su Henriu, kuris padėjo skleisti jos kūrybą ir darė jai įtaką. "O, koks Henris!" - kartą rašė ji. Džordžas buvo beveik dešimčia metų vyresnis už Džeinę. Jis kentėjo nuo priepuolių ir negalėjo normaliai vystytis. Jo tėvas apie jį rašė: "Turime tokią paguodą, kad jis negali būti blogas ar piktas vaikas". Jis taip pat galėjo būti kurčias ir nebylys. Džeinė mokėjo gestų kalbą (viename laiške ji minėjo kalbanti "pirštais") ir galėjo su juo bendrauti. Čarlzas ir Frenkas tarnavo kariniame jūrų laivyne. Edvardą įsivaikino jo ketvirtos eilės pusbrolis Tomas Knightas. 1812 m. vietoj Edvardo Osteno jis tapo "Edvardu Riteriu".
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Ostenas gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventono klebonijoje. Ji buvo pakrikštyta namuose, o paskui, kaip nurodyta Bendrosios maldos knygoje, 1776 m. balandžio 5 d. buvo atnešta į bažnyčią, kad krikštas būtų patvirtintas viešai. Praėjus keliems mėnesiams po jos gimimo, motina pasamdė moterį, vardu Elizabeth Littlewood, kad ją slaugytų. Littlewood Austen prižiūrėjo apie metus. Pasak šeimos tradicijos, 1783 m. Džeinė ir Kasandra buvo išsiųstos į Oksfordą mokytis pas ponią Ann Crawley. Vėliau tais pačiais metais jos kartu su ja persikėlė į Sautamptoną. Abi mergaitės užsikrėtė vidurių šiltine ir Džeinė vos nemirė. Po to Austen mokėsi namuose, kol 1785 m. pradžioje kartu su Kasandra išvyko į internatinę mokyklą. Ji išmoko šiek tiek prancūzų kalbos, rašybos, rankdarbių, šokių,muzikos ir tikriausiai dramos. 1786 m. žiemą Džeinė ir Kasandra grįžo namo.
Austen taip pat daug ko išmoko skaitydama knygas. Jos tėvas ir broliai padėjo pasirinkti knygas, kurias ji skaitė. Atrodo, kad Džordžas Ostenas leido dukroms laisvai skaityti knygas iš savo didelės bibliotekos. Jis taip pat leido Austen eksperimentuoti su rašymu, duodavo jai brangaus popieriaus ir kitų rašymo priemonių.
Jane Austen ir jos šeima taip pat mėgdavo privačiai vaidinti pjeses. Dauguma pjesių buvo komedijos. Tai galėjo būti būdas Austen komedijiniams ir satyriniams talentams atsiskleisti.
Ankstyvieji raštai
Galbūt jau nuo 1787 m. Austen pradėjo rašyti eilėraščius, apsakymus ir pjeses savo malonumui. Vėliau Austen į tris sąsiuvinius sudėjo 29 ankstyvųjų kūrinių "sąžiningas kopijas". Dabar jie vadinami "Juvenilijomis". Jame yra kūrinių, kurie pirmą kartą užrašyti 1787-1793 m. Džeinė Ostin šiuo laikotarpiu savo rašinius suskirstė į tris tomus: Pirmąjį tomą, Antrąjį tomą ir Trečiąjį tomą. Esama įrodymų, kad Austen šiuos kūrinius tęsė ir vėliau. Jos sūnėnas ir dukterėčia, Džeimsas Edvardas ir Ana Ostenai, galbūt apie 1814 m. papildė jos kūrinius. Į šiuos kūrinius buvo įtraukti "Love and Freindship [sic]", kuris buvo užbaigtas 1790 m., ir "Lesley Castle", kuris buvo užbaigtas 1792 m. Knygoje "Meilė ir draugystė" ji šaipėsi iš populiarių sentimentalių romanų. Ji taip pat parašė "Anglijos istoriją", kurios viduje buvo 13 jos sesers Kasandros akvarelinių paveikslų.
Mirtis
1816 m., kai buvo išleistas jos romanas "Persuasion", Džeinė Ostin ėmė jaustis vis blogiau. 1817 m. gegužės 24 d. ji persikėlė į Vinčesterį, ieškodama vaistų nuo ligos. Mirė 1817 m. liepos 18 d., būdama 41 metų. Nors nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių jos mirties priežastį, tikėtina, kad ją pražudė Adisono liga. Ji buvo palaidota Vinčesterio katedroje 1817 m. liepos 24 d.
Kasandra Osten, Džeinės sesuo ir geriausia draugė
Henriko IV portretas, nupieštas Austen sesers Kasandros (apie 1790 m.).
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Džeinė Osten?
A: Jane Austen buvo anglų rašytoja, parašiusi daug romantiškų knygų apie aristokratiją. Dabar ji yra viena garsiausių ir mėgstamiausių anglų literatūros rašytojų, laikoma viena didžiųjų anglų romano meistrių.
K: Kada ji gimė?
A: Džeinė Osten gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventone, netoli Basingstoko.
K: Ką kritikavo savo kūriniuose?
A: Jos kūriniuose buvo kritikuojami XVIII a. pabaigos sentimentalūs romanai ir buvo XIX a. realizmo permainų dalis.
K: Kaip jos istorijose buvo vaizduojamas moterų gyvenimas?
A.: Jos istorijose dažnai vaizduojama, kaip moterys priklausė nuo santuokos, kad įgytų socialinę padėtį ir ekonominį saugumą.
K: Kur ji gyveno, kai jos tėvas išėjo į pensiją?
A.: 1801 m. tėvui išėjus į pensiją, jie persikėlė į Batą. Jam mirus 1805 m., ji su motina persikėlė gyventi kitur, kol 1809 m. apsigyveno Chawtone netoli Altono, Hampšyre.
K: Kiek romanų buvo išspausdinta jai esant gyvai?
A: Tik keturi jos romanai buvo išspausdinti jai esant gyvai: "Jausmai ir jautrumas" (Sense and Sensibility, 1811), "Puikybė ir prietarai" (Pride and Prejudice, 1813), "Mansfildo parkas" (Mansfield Park, 1814) ir "Ema" (Emma, 1815). Kiti du romanai - "Northanger Abbey" ir "Persuasion" - buvo išspausdinti 1817 m. kartu su jos brolio Henry Austeno biografine pažyma.
K: Ką Džeinė Ostin sakė apie savo genialumą?
A: Jane Austen labai kukliai vertino savo genialumą, garsiai apibūdindama jį kaip "mažą (dviejų colių pločio) dramblio kaulo gabalėlį, ant kurio dirbu tokiu plonu teptuku, kad po ilgo darbo gaunamas menkas efektas".
