Jane Austen (1775 m. gruodžio 16 d. – 1817 m. liepos 18 d.) – anglų rašytoja, kurios kūriniai tapo vienu kertinių XXVIII–XIX a. sandūros anglų romano pavyzdžių. Ji parašė kelis žinomus socialinius paminklus, kuriuose su subtilia ironija ir įžvalgumu analizuoja meilę, literatūrą, klasinę hierarchiją ir moterų padėtį tarpukario Anglijoje. Dėl savo kūrinių ji tapo viena garsiausių ir mėgstamiausių anglų literatūros rašytojų ir yra pripažįstama kaip viena didžiųjų anglų romano meistrių.
Stilius, temos ir reikšmė
Austen kūriniuose kritikuojami XVIII a. pabaigos sentimentalūs romanai ir jie yra XIX a. realizmo permainų dalis. Ji rašė apie tipiškus kasdienio gyvenimo žmones, jų santykius ir socialines nuostatas – tai suteikė anglų romanui aiškiai modernų charakterį. Austen istorijos dažnai yra komiškos, paremtos ironija ir tikslia charakterių analizė, tačiau jose taip pat parodoma, kaip moterys buvo priklausomos nuo santuokos, kad įgytų socialinę padėtį ir ekonominį saugumą. Jos kūriniuose taip pat gvildenamos moralinės problemos, ambicijos, pavydas ir visuomenės normos.
Gyvenimas
Džeinė Ostin gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventone, netoli Basingstoko. Pagrindinį išsilavinimą gavo namuose iš tėvo ir vyresniųjų brolių, taip pat daug skaitė ir savarankiškai tobulino rašymo įgūdžius. Su šeima ji ilgą laiką gyveno Steventone; po tėvo 1801 m. išėjimo į pensiją šeima persikėlė į Batą. Po tėvo mirties 1805 m. Džeinė persikėlė kartu su motina; 1809 m. pora apsigyveno Chawtone, netoli Altono, Hampšyre, kur ji praleido daug produktyvių rašymo metų. 1817 m. gegužę ji persikėlė į Vinčesterį, kad galėtų būti šalia savo gydytojo. Ten ji mirė 1817 m. liepos 18 d.
Kūryba ir leidyba
Džeinė Ostin pati kukliai vertino savo talentą. Kartą ji apibūdino savo kūrybą kaip „mažą (dviejų colių pločio) dramblio kaulo gabalėlį, ant kurio dirbu tokiu plonu teptuku, kad po ilgo darbo gaunamas menkas efektas“. Būdama jauna ji rašė trumpesnes istorijas ir novela, o geriausiai žinomi jos romanai buvo ilgai perdirbinėjami prieš išleidžiant.
Tik keturi jos romanai buvo išspausdinti jai esant gyvai: "Jausmai ir jausmai" (1811 m.), "Pasididžiavimas ir prietarai" (1813 m.), "Mansfildo parkas" (1814 m.) ir "Ema" (1815 m.). Kiti du romanai, Northanger Abbey ir Persuasion, buvo išspausdinti 1817 m. kartu su jos brolio Henrio Osteno biografine apybraiža. "Persuasion" buvo parašyta netrukus prieš jos mirtį. Ji taip pat parašė ankstesnius kūrinius, tarp kurių yra trumpesnės novelės ir nebaigti romanai – "Lady Susan", nebaigtas "The Watsons" ir nepabaigtas "Sanditon". Nors kai kurie darbai publikuoti paslaptingai arba anonimiškai („By a Lady“), vėlesnė Austen egzegezė ir biografija aiškiai pabrėžė jos autorystę bei grožinės vertės svarbą.
Svarbiausi romanai – trumpai
- "Jausmai ir jausmai" (1811) – pasakoja apie Dashwood šeimą ir seserų Elinor ir Marianne skirtingus požiūrius į meilę ir protą; akcentuojama pusiausvyra tarp jausmų ir racionalumo.
- "Pasididžiavimas ir prietarai" (1813) – bene žinomiausias Austen romanas apie Elizabeth Bennet ir p. Darcy santykių vingius; nagrinėjami išankstinis nusistatymas, socialinė padėtis ir asmeninės klaidos.
- "Mansfildo parkas" (1814) – tamsesnis ir moralistiškesnis kūrinys, kuriame pabrėžiama pareigos, auklėjimo ir socialinių normų reikšmė; pagrindinė veikėja Fanny Price susiduria su sunkumais tarp šeimos interesų ir asmeninių vertybių.
- "Ema" (1815) – apie jaunos, išdidžios ir linksmos herojės Emos Woodhouse polinkį kištis į kitų likimus bei jos asmeninį brandą; romane daug komiškų situacijų ir subtilios psichologinės analizės.
- Northanger Abbey – parodija gotikiniams romanams, pasakojanti apie jaunąją Catherine Morland ir jos naivias baimes bei svajones.
- Persuasion – brandesnis, liūdnesnis ir emocingesnis romanas apie antrąją galimybę mylėti (Anne Elliot ir kapitonas Wentworth); temose – atleidimas, laikas ir praradimas.
Palikimas ir įtaka
Austen kūriniai įtakojo romano žanro raidą: jos realistinė smulkmė, dėmesys kasdienybės psichologijai ir naratyviniai triukai (pvz., ironija bei įžvalgus naratorius) tapo pavyzdžiu ateities rašytojams. Nuo XX a. jos kūryba sulaukė intensyvaus akademinio susidomėjimo, perrašymų ir kritinių interpretacijų – socialinės istorijos, feministinės ir postkolonijinės perspektyvos atkreipė dėmesį į kūrinių daugiaprasmiškumą.
Austen romanai taip pat dažnai ekranizuojami ir pritaikomi teatro, kino bei televizijos formatams; jų adaptacijos tęsiasi iki šių dienų, atvedant naujas auditorijas prie originalių tekstų. Jos atminimui įkurti fanų klubai ir muziejai (pvz., Jane Austen's House Museum Chawtone), o Vinčesterio katedra mena jos laidotuves – tai parodo, kokį ilgalaikį kultūrinį palikimą ji paliko.
Išvada: Džeinė Ostin išlaikė vietą kaip autentišką, įžvalgų ir subtilų socialinių santykių kronikierių. Jos kūriniai ne tik praturtino anglų literatūrą, bet ir iškėlė aktualias visuomenines bei moralines temas, kurios yra suprantamos ir šiandien.
