Gamtos paslaugos (ekosistemos paslaugos): apibrėžimas ir ekonominė vertė

Gamtos paslaugos (ekosistemos paslaugos): sužinokite apibrėžimą, ekonominę vertę ir globalų poveikį — kodėl gamtinio kapitalo nauda vertinama trilijonais.

Gamtos teikiamos paslaugos (dar vadinamos ekosistemos paslaugomis) apibūdina įvairius būdus, kuriais gamta suteikia tiesioginę ir netiesioginę naudą žmonėms. Tai apima maisto ir gėlo vandens tiekimą, oro ir vandens valymą, klimato reguliavimą, potvynių ir erozijos kontrolę, dirvožemio formavimą, apdulkinimą, biologinę įvairovę ir kultūrines bei rekreacines patirtis. Dalis šių paslaugų yra lengvai įkainojamos rinkoje (pvz., žemės ūkio produkcija), tačiau dauguma – ypač reguliavimo ir palaikomosios funkcijos – neturi tiesioginių rinkos kainų, todėl jų vertė dažnai ignoruojama sprendžiant apie plėtrą ar išteklių naudojimą.

Šiuolaikinėje gamtinio kapitalo teorijoje svarbų stimulą suteikė Robertas Costanza ir kiti tyrėjai, kurie gamtinio kapitalo ir ekosistemų naudą žmonijai analizavo XX a. devintajame dešimtmetyje. Jie apskaičiavo, kad septyniolikos svarbių ekosistemos paslaugų metinė ekonominė vertė gali sudaryti apie 33 trilijonus JAV dolerių – daugiau nei tuo metu apskaičiuota visos žmonijos ekonominė veikla (maždaug 25 trilijonai JAV dolerių). Šiame skaičiavime daugiausia naudotos pakeitimo ir alternatyvių teikiamų paslaugų kainos (replacement cost) metodikos, t. y. kiek kainuotų dirbtinai atkurti arba pakeisti natūralias funkcijas žmogaus veiklos priemonėmis.

Paslaugų klasifikacija ir pavyzdžiai

• Tiekiamosios (provisioning): maistas, gėlas vanduo, mediena, vaistažolės.
• Reguliavimo (regulating): klimato reguliavimas, ligų kontrolė, vandens valymas, potvynių mažinimas.
• Kultūrinės (cultural): rekreacija, estetika, dvasinės ir edukacinės patirtys.
• Palaikomosios (supporting): dirvožemio formavimas, fotosintezė, maisto grandinės palaikymas, maistinių medžiagų ciklai.

Vertinimo metodai ir ribotumai

Ekonominis ekosistemų paslaugų įvertinimas naudoja įvairius metodus, tarp jų:

• įgyta (revealed) ir deklaratyvioji (stated) parinkčių analizė,
• kelionių išlaidų metodai (travel cost),
• hedoninė kainodara (kainos skirtumai dėl aplinkos kokybės),
• pakaitinimo arba išvengto nuostolio (replacement/avoided cost) metodai,
• kontingentinė vertinimo apklausa (contingent valuation).

Tuo pačiu verta paminėti svarbias vertinimo ribas: daug ekosisteminių funkcijų yra sudėtingos, tarpusavyje susijusios ir priklauso nuo laiko bei erdvės masto; daug vertės yra kultūrinės ar emocinės ir prastai įkainojamos pinigais; vertinimai gali neatspindėti skirtingų socialinių grupių interesų ar ilgalaikio poveikio. Todėl vien monetariniai skaičiai neturėtų būti vienintelis sprendimų priėmimo pagrindas.

Tyrimo įtaka politikai ir vėlesni pokyčiai

Nors Costanza ir kolegų tyrimas turėjo didelį akademinį ir viešą rezonansą, jo tiesioginis poveikis vyriausybių, tarptautinių institucijų ar prekybos organizacijų, pavyzdžiui, PPO, TVF ar Didžiojo aštuoneto, ekonominei ir prekybos politikai buvo ribotas. Kritikai atkreipė dėmesį į metodologinius pasirinkimus, skaičiavimų netikslumus ir interpretacijų pavojus. Vis dėlto tyrimas paskatino platesnį susidomėjimą gamtinio kapitalo apskaita ir ekosistemų paslaugų integravimu į sprendimus.

Per pastaruosius du dešimtmečius pasirodė daugiau iniciatyvų ir priemonių, skirtų ekosistemų paslaugų įvertinimui ir apskaitai: tarptautiniai projektai (pvz., TEEB, Natural Capital Project), tarptautinės ataskaitos apie biologinę įvairovę ir ekosistemas (IPBES), ir standartai, tokie kaip Jungtinių Tautų suderinta aplinkos-ekonominė apskaita (SEEA). Verslas ir finansų sektorius taip pat vis aktyviau naudoja natūralaus kapitalo vertinimą rizikos valdymui ir tvarumo strategijoms, o kai kurios šalys pradėjo taikyti „mokėjimo už ekosistemų paslaugas“ (payments for ecosystem services, PES) mechanizmus.

Praktinė reikšmė ir rekomendacijos

Ekosistemų paslaugų įvertinimas padeda:

• atpažinti ir parodyti nematomą gamtos vertę sprendimų priėmėjams,
• įtraukti ekologinius kaštus ir naudą į ekonominius skaičiavimus,
• skatinti darnų žemės ir išteklių valdymą,
• kurti politiką, kuri apsaugo pagrindines gyvybines sistemas ir mažina ilgalaikes socialines bei ekonomines rizikas.

Visgi, kad skaičiavimai būtų naudingesni sprendimams, reikia: aiškesnių metodinių gairių, vietinių duomenų ir dalyvavimo sprendimų priėmime, taip pat dėmesio teisingumui ir paskirstymo aspektams – kas gauna naudą ir kas praranda. Gamtos paslaugų integracija į ekonominius vertinimus neturėtų būti vien tik monetarinė pratyba; ji turi būti derinama su teisinėmis priemonėmis, teritorijų planavimu ir ilgalaike gamtos išsaugojimo politika.

Išvados: gamtos teikiamos paslaugos yra esminė žmonių gerovės dalis. Nors monetariniai įverčiai, tokie kaip minėtas 33 trilijonų JAV dolerių skaičius, yra galingas argumentas, svarbiausia – pripažinti ir apsaugoti funkcijas, nuo kurių priklauso maistas, vanduo, klimatas ir kultūrinė patirtis. Tikslinga derinti ekonominį vertinimą su ekologinėmis ir socialinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrinta ilgalaikė gyvybė ir gerovė ateities kartoms.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra "gamtos paslaugų" apibrėžimas?

K.: Kas analizavo gamtos teikiamas paslaugas žmonijai XX a. devintajame dešimtmetyje?

K: Koks, jų skaičiavimais, yra septyniolikos analizuotų paslaugų ekonominis indėlis?

Klausimas: Kokį palyginimą atliko gamtinio kapitalo teoretikai, skaičiuodami gamtos paslaugų ekonominę naudą?

K.: Ką aiškiai parodo gamtos teikiamų paslaugų ekonominės naudos apskaičiavimas?

K: Kuo grindžiama gamtinio kapitalo teorija?

K: Ar gamtos teikiamų paslaugų ekonominės naudos tyrimas turėjo reikšmingos įtakos vyriausybės, PPO, TVF ar Didžiojo aštuoneto ekonominei ir prekybos politikai?

Paieška pagal raidę