Ūmusis akcentas (´) — apibrėžimas, reikšmė ir vartojimas

Ūmusis akcentas (´): aiškus apibrėžimas, reikšmė ir vartojimas. Sužinokite, kaip šis diakritinis ženklas keičia tarimą, žodžių akcentavimą ir rašybą.

Autorius: Leandro Alegsa

Ūmusis akcentas (´) — tai vienas dažniausiai sutinkamų diakritinių ženklų, naudojamas daugelyje rašytinių kalbų. Išvaizda ženklo — trumpas pasviręs brūkšnelis, statomas virš raidės. Dažniausiai ūmusis akcentas dedamas virš balsio, norint parodyti, kaip jį tarti, tačiau retkarčiais jis gali būti naudojamas ir prie sąskambių arba tam tikrų kitų raidžių. Šis ženklas yra plačiai paplitęs tarp daugelio šiuolaikinių kalbų, vartojančių lotynų, kirilicos ir graikų abėcėles, ir yra vienas iš daugelio panašių simbolių, vadinamų diakritiniais ženklais.

Apibrėžimas ir pagrindinės funkcijos

Ūmusis akcentas gali atlikti kelias skirtingas kalbines funkcijas, priklausomai nuo kalbos taisyklių:

  • Kirčiavimas (stresas): parodo, kuriame skiemenyje žodyje krinta tarties akcentas (pvz., ispanų mamá, graikų όχι).
  • Vokalo kokybė: kai kuriose kalbose ženklas nurodo tam tikrą garsą (pvz., prancūzų é tariamas uždarai /e/).
  • Vokalo ilgis: kai kuriose rašto sistemose ūmusis akcentas žymi ilgą balsį (pvz., čekų, slovakų).
  • Skirtinimas tarp homonimų: akcentas gali atskirti žodžius, kurie kitaip rašytųsi vienodai (pvz., portugalų ar ispanų pavyzdžiai).

Praktiniai pavyzdžiai

  • Ispanų: papá (tėvas) vs papa (bulvė).
  • Prancūzų: école (mokykla), été (vasara) — akcentas ne visada rodo stresą, bet garsą.
  • Italų: perché (kodėl/nes) — nurodo tarties vietą ir kartais skiemens išskirtinumą sakinyje.
  • Graikų: tonos/oxia (´) nurodo žodžio kirčiavimą po monotoniškos reformos — pvz., όνομα (vardas).
  • Lietuvių mokslo bei žodynų reikaluose ūmusis akcentas ar kiti diakritikai gali būti naudojami fonetinėse ar istorinio kirčiavimo schemose, tačiau kasdienėje rašyboje standartiniuose tekstuose jie nenaudojami.

Skirtumai nuo kitų ženklų

Ūmusis akcentas dažnai lyginamas su kitais panašiais ženklais:

  • Gravis (`) — pasviręs priešinga kryptimi; kai kuriose kalbose (pvz., italų) gravis ir ūmusis skiria kirčiavimo vietą arba skiemens atvirumą/uždarumą.
  • Akcentai su tilde (~) arba cirkumflex (ˆ) — gali žymėti sandargas, toną arba ilgį priklausomai nuo kalbos.
  • Tipografinės subtilybės: ūmusis akcentas (´) skiriasi nuo pirmo ženklo (′) — pastarasis yra minučių/prime ženklas; taip pat egzistuoja kombinacijos, pavyzdžiui, diakritinis ženklas, jungiamas su raidėmis kaip combining accent.

Techniniai aspektai ir įvedimas

Skaitmeninėje terpėje ūmusis akcentas gali būti pateikiamas:

  • kaip iš anksto sujungta raidė (precomposed), pvz., LATIN SMALL LETTER A WITH ACUTE (U+00E1 = á) arba kapitalinė versija U+00C1 (Á);
  • kaip jungiamasis ženklas (combining), pvz., COMBINING ACUTE ACCENT U+0301, kuris dedamas po raidės;
  • HTML: dažnai naudojamos entitetų formos, pvz., á (á);
  • įvedimas: daugelyje klaviatūros išdėstymų yra „dead key“ arba ilgai nuspaudus raidę (macOS) pasirodo galimų variančių meniu; taip pat Linux Compose mygtukas, o Windows — klaviatūros išdėstymo arba Alt-kodų (pvz., Alt+0225 = á) pagal atskirus nustatymus.

Pastaba apie lietuvių kalbą

Lietuvių kalbos kasdienėje ortografijoje ūmusis akcentas nėra standartinė rašybos dalis. Tačiau istoriniuose tyrimuose, fonetikos ir leksikografijos darbuose naudojamos specialios ženklinimo sistemos (įskaitant ūmų, gravį, tilde ir kitas žymes), kad būtų aiškiai nurodytas kirčiavimo tipas, tonas ar ilgis. Mokomuosiuose tekstuose ir žodynuose tokių ženklų galima rasti, tačiau juos paliekama pašalinti galutiniuose kasdieninio naudojimo tekstuose.

Apibendrinant: ūmusis akcentas (´) — universali priemonė daugelyje kalbų, kuri padeda nurodyti tartį, balsių kokybę ar ilgį, taip pat atskirti reikšmes. Jo reikšmė ir funkcija priklauso nuo konkrečios kalbos taisyklių ir konteksto.

Istorija

Akcentas pirmą kartą buvo pradėtas vartoti Senovės Graikijoje. Juo kalbėtojui buvo nurodoma, kada skiemenį reikia tarti aukštai. Kitas ankstyvasis akcento ženklas buvo viršūnė. Lotynų kalboje viršūnė žymėjo ilguosius balsius.

Naudoja

Garsai

Didysis kirčiavimas dažniausiai vartojamas siekiant pasakyti skaitytojams, kaip skamba balsiai žodžiuose. Kartais jis labai svarbus reikšmei, nes parodo dviejų panašių žodžių skirtumą. Pavyzdžiui, résume gali reikšti pradėti iš naujo, tačiau résumé yra žmogaus darbo ir mokymosi patirties santrauka. Kai kuriose kalbose akcentas naudojamas tiems patiems garsų pokyčiams parodyti, tačiau kitose kalbose jis vartojamas skirtingai. Akcentas gali rodyti:

  • balsius yra pabrėžtas;
  • kai kurių pabrėžiamų balsių aukštį daugelyje romanų kalbų;
  • ilgųjų balsių;
  • tonas tokiose kalbose, kaip vietnamiečių ar mandarinų kinų, užrašytas pinyin;
  • arba, aukštis, arba aukštas akcentas, žodynuose ar kalbų mokymosi vadovėliuose.

Abėcėlės išplėtimas

Kai kuriose kalbose akcentas naudojamas naujoms raidėms sudaryti. Farerų ir islandų kalbos prideda kirčiuotę prie visų savo balsių, kad sukurtų naujas raides. Šios raidės á, í, ó, ú ir ý (ir é islandų kalboje) yra atskiros raidės, kurių tarimas skiriasi. Turkmėnų kalboje raidė Ý yra sąskambis: [j].

Prancūzų kalbos žodžiai kitomis kalbomis

Daugybė kalbų yra pasiskolinusios žodžių iš prancūzų kalbos. Daug norvegiškų žodžių, atkeliavusių iš prancūzų kalbos, išlaiko kirčiavimą. Keletas pavyzdžių: allé, kafé, idé, komité. Švedų kalbos pavyzdžiai: café ir resumé (daiktavardis). Anglų kalbos pavyzdžiai: attaché, canapé, cliché, communiqué, café, décor, fiancé, passé, toupée ir touché. Tačiau kartais rašytojai pamiršta arba nusprendžia nenaudoti kirčio ženklo.

Kitų kalbų rašymas anglų kalba

Kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, arabų, persų ar japonų, abėcėlės nenaudojamos. Kai kurie rašytojai, norėdami pasakyti, kaip turi skambėti žodžiai, kai šių kalbų žodžiai rašomi anglų kalba, naudoja kirčiavimą. Tai dažniau pasitaiko senesnėse knygose ir rečiau šiandien.

Islandų kalbos kirčiavimo pavyzdysZoom
Islandų kalbos kirčiavimo pavyzdys

Techninės pastabos

ISO-8859-1 ir "Windows-1252" simbolių koduotės apima á, é, í, ó, ú, ý. Juose taip pat buvo nurodyta, kaip atrodė raidės ir akcentai, kai jie buvo rašomi didžiosiomis raidėmis. Unikodas turi daug daugiau raidžių su kirčiuotu akcentu.

"Microsoft Office

Norėdami "Microsoft Office" programinėje įrangoje ("Word", "PowerPoint", "Excel" ir kt.) sukurti raidę su diakritiniais ženklais, laikykite nuspaudę klavišą CTRL ir vieną kartą paspauskite apostrofo ' klavišą. Tada atleiskite CTRL klavišą ir paspauskite norimą raidę.

"Macintosh OS X

"Apple Macintosh" kompiuteriuose naudotojai spaudžia parinktį e ir tada balsę. Balsiai taip pat gali būti rašomi didžiąja raide. Pavyzdžiui, naudotojai daro á paspausdami option-e ir tada "a". Paspaudus Option-e ir tada Shift-a, rašoma Á.

Tinklalapis

"Vikipedijoje" naudotojai šiuos simbolius sukuria spustelėdami nuorodą langelyje. Taip pat veikia ir kai kurios kitos svetainės.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra akupunktūra?


Atsakymas: Daugelyje rašytinių kalbų kirčiuotė yra ženklas, kuris paprastai dedamas virš balsio, norint parodyti, kaip jį tarti.

K.: Ką dar galima rašyti ne tik prie balsių, bet ir prie kokių kitų balsių?


A: Kartais ūmusis kirčiavimas dedamas ir prie sąskambių.

K: Ar gali kirčiuotasis priebalsis pakeisti viso žodžio skambesį?


A: Taip, kartais ūmusis kirčiavimas keičia viso žodžio skambesį, suteikdamas jam akcentą sakinyje.

K: Kokiose abėcėlėse vartojamas kirčiuotasis priebalsis?


Atsakymas: Didysis kirčiavimas yra daugelio šiuolaikinių kalbų, kuriose vartojami lotynų, kirilicos ir graikų abėcėlės, dalis.

K: Kas yra diakritiniai ženklai?


A: Diakritiniai ženklai yra panašūs į kirčiuotę ir naudojami daugelyje kalbų.

Klausimas: Ar kirčiuotė vartojama tik tam tikruose regionuose ar šalyse?


Atsakymas: Ne, smarkieji kirčiai vartojami daugelyje pasaulio rašytinių kalbų.

K.: Ar prie bet kurio balselio ar sąskambio galima pridėti kirčiuotę?


Atsakymas: Ne, kirčiuoti galima tik tam tikros kalbos, kurioje jis vartojamas, balses ar sąskambius.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3