Tipografika
Tipografija - tai praktinis spausdintinio žodžio išdėstymo puslapyje menas. Tipografija atsirado tada, kai atsirado spauda. Ankstyvieji šriftai buvo pagrįsti raštininkų raidžių formomis ir Trajano kolonoje iškaltomis raidėmis ("monumentalūs užrašai"). Vėliau, palaipsniui, šriftų dizainas buvo grindžiamas specialiais knygų, lankstinukų, laikraščių ir reklamų poreikiais.
Tipografija apima ne tik raides, bet ir visą šrifto simbolių rinkinį, taip pat bendrą puslapio ar dokumento dizainą. Ji taikoma bet kurioje laikmenoje, kurią galima skaityti, todėl apima ir tekstą kompiuterių ekranuose. Tipografas gali kurti šriftą, parinkti šriftus, kurti puslapių ir knygų maketą. Šis terminas neapima paties spausdinimo veiksmo, nors daugelis pirmųjų spaustuvininkų patys buvo tipografai.
XX a. tipografijai didelę įtaką darė trys dalykai:
- Modernizmas ir modernaus meno judėjimas.
- Informacija apie tipografijos ir dizaino efektyvumą. Dalis šios informacijos gaunama atliekant oficialius mokslinius eksperimentus, tačiau didžioji dalis - iš komercinių šaltinių. Natūralu, kad lyginami pardavimų rezultatai prieš ir po knygos ar žurnalo dizaino pakeitimo. Pakeitus knygos ("Roget's Thesaurus") viršelio tipografinį dizainą, pardavimai "beveik padvigubėjo". Tipografai patys atlieka mini eksperimentus, kad išbandytų alternatyvas. Tai yra mokslinio metodo pritaikymas meniniam procesui, kuris iš esmės yra meninis procesas.
- Šiuolaikinių kompiuterinių technologijų plėtra, kuri turėjo įtakos šrifto dizainui ir pakeitė spausdinimo metodus.
Tradicinis tipografo tikslas - sukurti puslapį, kuris visų pirma būtų įskaitomas ir patrauklus skaityti, tačiau nebūtų įkyrus. Vaizdinėje tipografijoje, pavyzdžiui, reklamoje, vaizdas turi būti pastebėtas prieš jį perskaitant. Dėl to buvo sukurta daugybė gerai matomų ir didelių dydžių ekspozicinių šriftų.
Vienas iš daugelio XX a. dizaino pavyzdžių, kuriems įtakos turėjo modernizmas ir funkcionalumas: Gill Sans" šriftas, 1928 m. Pagrindinis jo privalumas: įskaitomumas
Įspūdingas 1921 m. viršelio dizainas, atkartojantis art deco stilių.
Gutenbergo Biblija: puikus puslapių dizainas, tačiau jos šriftas prastai įskaitomas. Rankraščių įtaka akivaizdi.
Tradicinis vokiškas šriftas 1902 m. knygoje. Jo privalumai - ryškus nacionalinis charakteris ir istorinė kilmė; trūkumas - prastas įskaitomumas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tipografija?
A: Tipografija - tai praktinis menas, kaip išdėstyti spausdintą žodį puslapyje. Ji apima ne tik raides, bet ir visą šrifto simbolių rinkinį, taip pat bendrą puslapio ar dokumento dizainą. Tai taikoma bet kuriai laikmenai, kurią galima skaityti, įskaitant tekstą kompiuterio ekrane.
K: Kas darė įtaką tipografijai XX amžiuje?
A: XX a. tipografijai didelę įtaką darė modernizmas ir modernaus meno judėjimas, informacija apie tipografijos ir dizaino efektyvumą, šiuolaikinių kompiuterinių technologijų plėtra.
K: Kokie yra tradiciniai tipografų tikslai?
A: Tradiciniai tipografų tikslai būtų sukurti puslapį, kuris būtų įskaitomas ir patrauklus skaityti, bet nebūtų įkyrus. Vaizdinės tipografijos atveju, pavyzdžiui, reklamos atveju, ji turi būti pastebėta prieš ją perskaitant.
K: Kaip komerciniai šaltiniai teikia informaciją apie tipografijos veiksmingumą?
A.: Komerciniai šaltiniai teikia informaciją apie tipografijos efektyvumą, lygindami pardavimų rezultatus prieš ir po knygos ar žurnalo pertvarkymo. Patys tipografai atlieka mažus eksperimentus, kad išbandytų alternatyvas, taip pratęsdami mokslinį metodą, kuris iš esmės yra meninis procesas.
K: Kas buvo pirmieji spaustuvininkai, kurie taip pat buvo laikomi tipografais?
A: Daugelis ankstyvųjų spaustuvininkų patys buvo laikomi tipografais, nes jie kūrė šriftus, parinkdavo šriftus, maketavo puslapius ir knygas.
K: Koks pavyzdys buvo pateiktas apie tai, kaip efektyvus dizaino keitimas gali padidinti pardavimus?
A: Buvo pateiktas pavyzdys, kad, pakeitus "Roget's Thesaurus" viršelio tipografinį dizainą, jo pardavimai beveik padvigubėjo.
