Šriftas: tipografijos apibrėžimas, šriftų šeimos, dizainas ir istorija
Sužinokite šriftų pasaulį: tipografijos pagrindai, šriftų šeimos, dizainas ir istorija — pasirinkimai, įskaitomumas ir garsiausios versijos nuo Garamond iki Times New Roman.
Tipografijoje šriftas – tai šriftų šeima, t. y. nuoseklus rašinių, skaičių ir kitų simbolių stilius, kurį sudaro atskiros variacijos (pvz., normalus, paryškintas, pasvirasis). Kiekvienam šrifto glifui būdingi tam tikri dizaino bruožai, kurie lemia raidžių formą, svorį, tarpus ir kitus vizualinius parametrus. Šriftai turi pavadinimus, pavyzdžiui, Times New Roman, Garamond, Baskerville.
Kas yra šriftas ir kas yra fontas?
Terminai kartais maišomi: lietuviškai dažnai sakoma „šriftas“ apie visą šeimą (angl. typeface), o „fontas“ – apie konkrečią tos šeimos variaciją (pvz., Times New Roman Bold 12 pt). Praktikoje svarbu atskirti šeimą (visas raidžių formos variantas) nuo konkretaus failo ar formato, kurį naudojame ekrane ar spaudoje.
Dizaino pagrindai ir techninės savybės
Kiekvienas šriftas turi techninių bei vizualinių detalių (pvz., dydį, svorį, pločio variacijas, optinį dydį) ir yra naudojamas tam tikru būdu. Skirtingų šriftų egzistuoja todėl, kad dizaineriai ir leidėjai galėtų rinktis sprendimus pagal situaciją: skaitymui skirtus tekstus, antraštes, logotipus ar dekoratyvines reikmes. Pats svarbiausias kriterijus – kad tekstas būtų įskaitomas ir suprantamas skaitytojui.
- Svoris: nuo itin plono (hairline) iki labai tamsaus (black).
- Plotis: normalus, siauras (condensed), platus (expanded).
- Stilistinės savybės: serif (su dekoratyvinėmis uodegėlėmis), sans-serif (be serifų), slab serif, script, monospace, display.
- Optiniai dydžiai: kai kurių šriftų variantai optimizuoti skirtingiems dydžiams (pvz., tekstui 9–12 pt ir antraštėms 24+ pt).
- Atitikimas standartams: Unicode aprėptis, specialūs simboliai, ligatūros, OpenType funkcijos (pvz., alternatyvūs glifai, kontekstinės ligatūros, kerningas).
Glifai ir specialūs šriftai
Kiekvienas šriftas yra glifų rinkinys — kiekvienas glifas atitinka atskirą raidę, skaičių, skyrybos ženklą ar kitą simbolį. Yra šriftų, pritaikytų specialioms reikmėms, pavyzdžiui, žemėlapių kūrimui arba astrologijai ir matematikai, kuriuose įtraukti specifiniai ženklais ir piktogramos.
Šrifto dizainas ir istorija
Šriftų kūrimo menas ir amatas vadinamas šrifto dizainu. Tradiciškai tai apėmė rašalo ir metalo formų tradicijas, o skaitmeninėje eroje šriftų dizaineriai dažnai vadinami šriftų kūrėjais arba šriftų dizaineriais. Svarbūs istoriniai momentai: Gutenbergas ir leidinio spausdinimas, XVI a. Claude Garamond—klasikinės raidžių proporcijos, XVIII a. John Baskerville ir William Caslon, bei vėlesnės didaktinės ir moderniosios sistemos (Didot, Bodoni). XX a. daug prisidėjo tiek mechaninių, tiek vėliau skaitmeninių technologijų pokyčiai (pvz., Stanley Morison užsakymas naujam laikraščio šriftui).
Labai plačiai naudojamas Times New Roman šriftas. Tai serifinis šriftas, kurį 1931 m. užsakė britų laikraštis "The Times". Vėliau šis šriftas buvo pritaikytas naudoti knygų spausdinimui, o dar vėliau – skaitmeniniams ekranams. Dabar yra daug įvairių šio šrifto versijų (pvz., Monotype, Adobe, ITC ir kt.), kurios skiriasi detalėmis ir techniniu įgyvendinimu.
Failų formatų ir technologijos apžvalga
Skaitmeniniai šriftai paprastai pateikiami keliuose formatuose:
- TrueType (.ttf) – plačiai palaikomas, dažnai su hinting mechanizmais.
- OpenType (.otf) – moderno standartas su išplėstomis OpenType funkcijomis (ligatūros, alternatyvūs glifai).
- WOFF / WOFF2 – sukompresuoti formatai, skirti internetui (web fontams).
- EOT – senesnis Microsoft formatas, retai naudojamas dabar.
Taip pat svarbu hinting (ekranui optimizuojami brėžiniai), kerningas (raidžių tarpai) ir OpenType funkcijos, kurios pagerina teksto išvaizdą bei skaitymo kokybę.
Autorių teisės, licencijos ir viešoji sritis
Yra daug šriftų versijų, kurių autorių teisės nebegalioja — tokių šriftų skaitmeniniai atitikmenys gali būti laisvai platinami arba naudoti be autorinių apribojimų. Tačiau daugelis šiuolaikinių šriftų yra licencijuojami: yra komercinės licencijos, leidžiančios naudoti šriftą spausdintiems leidiniams, internete per @font-face arba programose, taip pat yra atviros licencijos (pvz., SIL Open Font License). Visada verta patikrinti licencijos sąlygas prieš platintą ar komercinį naudojimą.
Kaip pasirinkti šriftą
Renkantis šriftą, atsižvelkite į kelis svarbius kriterijus:
- Paskirtis: tekstui skirtas šriftas turi būti lengvai skaitomas net ilgesniuose tekstuose; antraštėms ir logotipams galima rinktis išraiškingesnius sprendimus.
- Medija: spausdintam tekstui tinka kitokie optimizacijos principai negu ekranui (ekranui – didesnė x‑aukštis, geresnis hintingas).
- Skaitomumas ir prieinamumas: arba didesnis kontrastas, pakankamas tarpai tarp eilučių (line-height), aiškios formos raidės žmonėms su regėjimo sutrikimais.
- Pora: pasirinkus pagrindinį ir antrinį šriftą, venkite per didelio panašumo ar per didelio kontrasto; laikykitės hierarchijos principo.
- Licencija: įsitikinkite, kad licencija leidžia numatytą naudojimą (web embedding, app bundling, komercija ir kt.).
Praktiniai patarimai
- Išbandykite šriftą realiomis sąlygomis: skirtinguose dydžiuose, ekranuose ir spausdinant.
- Naudokite OpenType funkcijas, jei reikia – ligatūros, numeracijos formatai, kerningas pagerins išvaizdą.
- Ribokite skirtingų šriftų skaičių viename projekte (paprastai 2–3 skirtingos šeimos užtenka).
- Atkreipkite dėmesį į teksto spalvą ir kontrastą – tai dažniausia prastos įskaitomumo priežastis.
Šriftai yra tiek techninis, tiek meninis įrankis: gerai parinktas šriftas pagerina skaitymo patirtį, sustiprina prekės ženklą ir padeda perteikti norimą emociją. Kadangi nuolatos kuriami nauji šriftai ir atnaujinamos technologijos, verta sekti tipografijos naujoves ir reguliariai peržiūrėti savo pasirinkimus.
Pavyzdys, brošiūra su šriftų ir turimų šriftų pavyzdžiais. Atspausdino Williamas Caslonas, raidžių steigėjas; iš 1728 m. "Ciklopedijos".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šriftas?
Atsakymas: Šriftas - tai šriftų, turinčių tam tikrų bendrų dizaino savybių, šeima.
K: Kokios yra skirtingos šriftų versijos?
A: Yra daug šriftų versijų, kurioms netaikomos autorių teisės, pavyzdžiui, "ITC Garamond", "Adobe Garamond" arba "Monotype Garamond". Visi šie šriftai yra to paties šrifto, sukurto XVI a., versijos.
Klausimas: Kodėl turime skirtingus šriftus?
A: Skirtingi šriftai suteikia dizaineriams ir spaustuvininkams galimybę rinktis pagal įvairius poreikius, pavyzdžiui, įskaitomumo ir skaitomumo.
K: Kas yra šrifto dizainas?
A.: Šrifto dizainas - tai šriftų kūrimo menas ir amatas. Skaitmeninėje tipografijoje šiuos dizainus kuriantys asmenys kartais vadinami šriftų kūrėjais arba šriftų dizaineriais.
K: Ką šrifte reiškia kiekvienas glifas?
A: Kiekvienas šrifto glifas reiškia atskirą raidę, skaičių, skyrybos ženklą ar kitą simbolį.
K: Ar yra specialių šriftų tipų, skirtų konkrečioms reikmėms?
A: Taip, yra tam tikrų tipų šriftų, pritaikytų specialioms reikmėms, pavyzdžiui, žemėlapių kūrimui arba astrologijai ir matematikai.
K: Ar galite pateikti plačiai naudojamo šrifto pavyzdį?
A.: Plačiai paplitusio šrifto pavyzdys yra Times New Roman, kurį 1931 m. užsakė laikraštis "The Times", o vėliau jis buvo pritaikytas knygų spausdinimui ir naudojimui kompiuteriuose, dabar yra daug įvairių versijų.
Ieškoti