Kas yra serifas? Tipografijos terminas, šriftų istorija ir reikšmė
Sužinokite, kas yra serifas: tipografijos reikšmė, šriftų istorija nuo Trajano kolonos iki spaudos ir skirtumai tarp serifų bei beserifių.
Serifas - tai tipografijos terminas. Jei raidė sudaryta iš linijos ar linijų, serifas yra mažytė dekoratyvinė linija raidės „galūnių“ galuose. Taigi, pavyzdyje kiekviena serifinė raidė turi serifą savo linijų galuose.
Kas yra serifas ir kodėl jis reikalingas
Serifai dažnai laikomi nedideliais „užbaigimo“ ženklais, kurie padeda akiai sekti eilutę ir atskirti atskiras raides. Dėl šių smulkių elementų tekstas spausdintose knygose ir laikraščiuose atrodo vientisesnis ir lengviau skaitomas ilgose pastraipose. Serifo funkcijos apima:
- Skaitomumo gerinimas – ypač ilgesniems, spausdintiems tekstams;
- Estetinis akcentas – serifai suteikia raidėms charakterį ir „klasikinį“ išvaizdą;
- Vizualinis ryšys – smulkūs bruožai padeda akiai greičiau atpažinti raides eilutėje.
Serifų kilmė ir trumpa istorija
Mūsų šriftai pradėti kurti XV a., kai pirmieji spaustuvininkai naudojo formas, iš kurių buvo gaminamos raidės iš švino. Tačiau pirminis serifo šaltinis greičiausiai yra paminkliniai užrašai: serifų pavyzdžių galima rasti Trajano kolonos apačioje esančiose raidėse (Trajano kolona, pastatyta 107–113 m. po Kr.), kurios dažnai minimos tipografijos istorijoje. Ši tradicija susijusi su raižyba akmenyje ir rašysena, iš kurios vėliau evoliucionavo spaustuviniai raidžių stiliai.
Iš pradžių raidžių dizainas buvo kuriamas remiantis rašysenos ir raižybos pavyzdžiais. Per šimtmečius buvo sukurta daugybė šriftų, o serifo ir sans-serifo ypatybės yra tik vienas iš daugelio klausimų, su kuriais susiduria šrifto dizaineriai. Senesnėje literatūroje šriftai su serifais dažnai apibūdinami kaip romėniški. Atrodo, kad žodis „serif“ yra XIX a. pradžios naujovė.
Serifų tipai
Tipografijoje išskiriami keli pagrindiniai serifų stiliai. Trumpai apie svarbiausius:
- Old style (senoji/renesansinė) – švelnūs, kampuoti serifai, raidžių braižas primena rankraštį (pvz., Garamond tipo kilmė).
- Transitional (tarpinė) – labiau kontrastingos linijos ir aiškesni serifai (pvz., Baskerville stilius).
- Modern (Didaktinė/Didysis stilius) – stiprus kontrastas tarp storų ir plonų linijų, plokščios, tiesios serifų galūnės (pvz., Bodoni).
- Slab serif (masyvus) – storos, sunkios serifų formos, dažnai naudojamos antraštėse ir reklamoje.
Serifai prieš beserifius
Abėcėliniai šriftai turi arba neturi serifų. Šriftai be serifų vadinami beserifiais (angl. sans-serif). Beserifiai dažnai naudojami skaitmeniniuose ekranuose ir minimalistiniuose dizainuose, nes jų paprastas bruožas gerai veikia mažesniais dydžiais arba žemesnės raiškos įrenginiuose. Tačiau aukštos raiškos ekranai ir elektroninės skaityklės grąžina dėmesį serifiniams šriftams dėl jų tradicinio komforto skaitymui.
Kada naudoti serifus
- Ilgos knygos, romanai ir spauda — serifai padeda akių nuovargiui mažėti ir gerina skaitomumą.
- Oficialūs dokumentai ir akademiniai leidiniai — serifai suteikia rimtumo ir tradicinio stiliaus.
- Logotipai ir antraštės — pasirinkus tinkamą serifų šeimą, galima sukurti elegantišką ir atpažįstamą identitetą.
Pavyzdžiai ir praktiniai patarimai
Žinomi serifiniai šriftai: Times New Roman, Garamond, Baskerville, Bodoni. Renkantis serifinį šriftą, atkreipkite dėmesį į:
- Kontrastą tarp storų ir plonų briaunų — didelis kontrastas dera su trumpais tekstais ir pavadinimais;
- Raidžių tarpus (kerning ir tracking) — svarbu, kad raidės „nesilipintų“ arba neatrodytų per retai;
- Skaitomumą skirtinguose dydžiuose — išbandykite šriftą tiek antraštėse, tiek pastraipose;
- Skaitmeninį atvaizdavimą — testuokite šriftą ekranuose ir spausdintose medijose.
Apibendrinimas
Serifas yra mažas, bet reikšmingas tipografijos elementas, turintis gilias istorines šaknis ir praktinę reikšmę skaitomumui bei dizainui. Nors moderni dizaino estetika ir skaitmeniniai sprendimai dažnai renkasi beserifius, serifai vis dar išlieka pagrindiniu pasirinkimu spausdintiems tekstams, akademiniams leidiniams ir projektams, kuriems svarbus tradicinis, elegantiškas įvaizdis.
Iš kairės į dešinę: serifo šriftas su raudonai pažymėtais serifais, serifo šriftas ir beserifis šriftas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra serifas?
A: Serifas - tai mažytė dekoratyvinė linija raidžių galuose tipografijoje.
K: Kuo skiriasi serifas ir sans-serifas?
A: Abėcėliniai šriftai arba turi serifus, arba ne. Tie, kurie neturi šrifto, vadinami beserifiais šriftais.
K: Kada buvo pradėti kurti šriftai?
A: Mūsų šriftų dizainas prasidėjo XV a., kai pirmieji spaustuvininkai naudojo formas, iš kurių buvo gaminamos iš švino pagamintos raidės.
K: Kokie buvo pirminiai serifo šaltiniai?
A.: Pirminis serifo šaltinis gali būti paminkliniai užrašai, pavyzdžiui, raidės Trajano kolonos, pastatytos 107~113 m. po Kr.
K: Koks terminas vartojamas senesnėje literatūroje šriftams su serifais apibūdinti?
A: Terminas, vartojamas apibūdinti šriftams su serifais senesnėje literatūroje, yra "romėniškas".
K: Su kokiais dar klausimais susiduria šrifto dizaineriai, be serifo / sans-serifo funkcijos?
A: Šrifto dizaineriai, be serifo / sans-serifo funkcijos, turi spręsti daugybę kitų klausimų, įskaitant raidžių dydį, tarpus ir formą.
K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas žodis "serif"?
A.: Žodis "serif", atrodo, yra XIX a. pradžios naujovė.
Ieškoti