Keramika (akmens masė): apibrėžimas, degimo temperatūros ir skirtumai

Sužinokite, kas yra keramika (akmens masė): apibrėžimas, degimo temperatūros, molių skirtumai ir praktiški patarimai amatams bei keramikos pasirinkimui.

Autorius: Leandro Alegsa

Keramika – plati sąvoka, apimanti santykinai aukštoje temperatūroje išdegtą keramiką. Ji gali būti glazūruota arba ne; pagal technologiją ir degimo sąlygas keramika skirstoma į kelias pagrindines kategorijas, iš kurių svarbiausios yra fajansas (žemojo gesinimo molio dirbiniai), akmens masė (stoneware) ir porcelianas. Akmens masės gaminiai gaminami iš įvairių molių mišinį derinant su priedais; jų struktūra po degimo paprastai yra tankesnė ir mažiau porėta nei fajanso, bet mažiau skaidri nei porceliano.

Istorija ir technologiniai iššūkiai

Istoriškai pasiekti aukštą temperatūrą buvo didelis iššūkis: senovėje keramika dažnai degdavo atviromis duobėmis arba primityviomis krosnimis, todėl ilgą laiką vyraudavo žemesnio rango degimai. Yra aprašymų, kad keramikos dirbiniai kartais būdavo išdeginami ir iki 600 °C temperatūros – tai dažniausiai buvo itin primityvūs arba specifiniai procesuose naudojami degimai. Dažnesnis diapazonas, užtikrinęs geresnę medžiagos kokybę, buvo maždaug nuo 800 °C iki 1 100 °C.

Modernios krosnys ir degimo temperatūros

Šiuolaikiniai molio dirbiniai paprastai degami krosnyje esant gerokai tikslesnei temperatūros kontrolei. Tipinės nuožiūros temperatūros yra tokios:

  • fajansas (žemesnio degimo keramikos rūšys): dažnai 800–1 100 °C;
  • įprasti molio dirbiniai (earthenware/low-fire clays): apie 1 000 °C (1 830 °F) iki 1 200 °C;
  • akmens masė (stoneware): maždaug 1 100 °C iki 1 300 °C;
  • porcelianas: dažniausiai 1 200 °C iki 1 400 °C.

Pastaba: skirtingi gamintojai ir keramikos tradicijos nurodo šiek tiek kintančius intervalus. Aukštesnėje temperatūroje medžiaga labiau vitrikuojasi (t. y. užpildo poras stiklinėta faze), todėl mažėja porėtumas ir didėja atsparumas drėgmei bei mechaniniams poveikiams. Porceliano cheminė sudėtis (daug kaolino) ir aukštesnis degimas lemia jos didesnę skaidrumo bei tankumo savybę.

Skirtumai tarp fajanso, akmens masės ir porceliano

  • Porėtumas ir vitrifikacija: fajansas lieka labiausiai porėtas ir sugeria daugiau skysčių, akmens masė yra mažiau porėta dėl dalinės vitrifikacijos, porcelianas — beveik vitrikuotas ir tankus.
  • Temperatūros intervalai: fajansas – žemesnis degimas (apie 800–1 100 °C), akmens masė – vidutinio aukštumo (apie 1 100–1 300 °C), porcelianas – aukštas (apie 1 200–1 400 °C).
  • Išvaizda ir funkcija: fajansas dažnai būna kupinas dažnių ornamentų ir glazūros; akmens masė tinkama indams ir lauko keramikai dėl atsparumo; porcelianas – plonas, lengvas ir dažnai skaidrus, prabangesnėms paskirtims.
  • Žaliavos: akmens masė leidžia naudoti įvairesnius molius ir priedus, porcelianas reikalauja aukštesnės kokybės kaolino.

Ką svarbu žinoti keramikos gamybai

  • Molis ir mišinio sudėtis: skirtingi moliai skirtingai elgiasi aukštesnėje temperatūroje — vieni vitrikuojasi greičiau, kiti gali deformuotis. Testavimas su mėginiais yra būtinas.
  • Glazūra: glazūros sudėtis turi būti suderinta su kūno susitraukimo coefficientu, kad nesusidarytų įtrūkimai ar lupimasis po degimo.
  • Krosnies kontrolė: šiuolaikinės krosnys leidžia tiksliai reguliuoti kaitinimo greitį, palaikymo laiką ir aušinimą — visi šie parametrai stipriai veikia galutinį rezultatą.
  • Saugumas: dirbant su keramika svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją, tvarkyti dulkes (molis, glazūros pigmentai) saugiai ir laikytis krosnies eksploatacijos taisyklių.

Apibendrinant: „keramika“ apima platų gaminių spektrą – nuo žemojo degimo fajanso iki aukštojo degimo porceliano. Pagrindiniai skirtumai kyla iš naudojamų molių, degimo temperatūros ir to, kiek medžiaga vitrikuojasi: aukštesnės temperatūros paprastai lemia tvirtesnę, mažiau porėtą ir atsparią keramiką.

Jian indų arbatos dubenėlis su "kiškio kailio" glazūra, pietų Song dinastija, XII a., Metropoliteno meno muziejus (žr. toliau)Zoom
Jian indų arbatos dubenėlis su "kiškio kailio" glazūra, pietų Song dinastija, XII a., Metropoliteno meno muziejus (žr. toliau)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra akmenys?


A: Akmens masės gaminiai - tai keramikos rūšis, kuri degama aukštoje temperatūroje ir gali būti glazūruota arba neglazūruota.

K: Kas buvo sukurta po fajanso ir prieš porcelianą?


A.: Akmens masės keramika buvo sukurta po fajanso ir prieš porcelianą.

K: Ar akmens masės gaminiai gali būti gaminami iš įvairesnių molių nei porcelianas?


A: Taip, akmens masės gaminiai gali būti gaminami iš daug įvairesnių molių nei porcelianas.

K.: Kokių sunkumų kildavo istoriškai siekiant aukštos temperatūros?


A.: Istoriškai pasiekti aukštą temperatūrą buvo didelis iššūkis.

K: Kokios temperatūros diapazonas naudojamas degant šiuolaikinius molio dirbinius?


A: Šiuolaikiniai keramikos dirbiniai paprastai degami krosnyje maždaug 1000-1200 °C temperatūroje.

K: Kokios temperatūros diapazonas naudojamas akmens masės dirbiniams degti?


A: Akmens masės dirbiniai paprastai degami krosnyje maždaug 1100-1300 °C temperatūroje.

K: Kokios temperatūros diapazonas naudojamas porceliano dirbiniams degti?


A: Porceliano dirbiniai paprastai degami krosnyje maždaug nuo 1 200 °C iki 1 400 °C temperatūroje.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3