Keramika: apibrėžimas, savybės ir skirtumai nuo porceliano

Sužinokite, kas yra keramika: apibrėžimas, savybės ir pagrindiniai skirtumai nuo porceliano. Praktiniai patarimai pasirinkimui, priežiūrai ir naudojimui.

Autorius: Leandro Alegsa

Keramika – tai akyta keramika, o tai reiškia, kad vanduo per mažas poras įsigeria ar patenka lėtai. Tokia medžiaga išdeginama žemesnėje temperatūroje nei vitrikuoti keraminiai gaminiai, todėl nesiverčia į stiklą ir išlieka porėta. Dėl to keramikos dirbiniai dažniausiai glazūruojami arba kitaip padengiami, kad taptų nelaidūs vandeniui. Istoriškai iki XVIII a. akytosios keramikos gaminiai buvo plačiausiai paplitusi keramika už Kinijos ribų.

Keramika gaminama iš įvairių molio mišinių. Po išdegimo ji paprastai lieka gana minkšta ir ją galima subraižyti peiliu; yra neskaidrus, o sudužęs turi grūdėtą kraštą. Dėl palyginti didesnio porėtumo ją dažnai lengviau formuoti ant puodžiaus rato nei porcelianą. Dėl šios priežasties keraminiai indai ir statulos būtinai turi būti glazūruoti arba kitaip padengti, kad juos būtų galima naudoti kaip indus arba laikyti skystį. Terakota ir fajansas yra dažnai sutinkamos akytos keramikos formos: terakota – paprastai raudona arba ruda, žemesnės degimo temperatūros ir dažnai paliekama be blizgios glazūros, o fajansas (faience) – tai smulkesnė, baltu ar šviesiu glazūros sluoksniu padengta akyta keramika.

Keramikos dirbiniai gali būti stori ir sunkūs arba ploni, kartais primenantys kaulinis porcelianas ar porcelianą pagal plonumą, tačiau jie nėra permatomi ir paprastai lengviau skilinėja. Mechaniniu tvirtumu jie dažniausiai nusileidžia akmens masės gaminiams – akmens masė yra mažiau porėta ir atsparesnė smūgiams bei šilumai.

Degimo temperatūra ir vitrifikacija

Skirtumas tarp akytosios keramikos, akmens masės ir porceliano dažnai lemia išdegimo temperatūra ir vitrifikacijos laipsnis:

  • Akytoji keramika (earthenware) – dažniausiai degama maždaug 1 000–1 150 °C; lieka porėta ir sugerianti vandenį be glazūros.
  • Akmens masė (stoneware) – išdegama apie 1 200–1 300 °C; dalinai vitrikuota, mažiau porėta, tvirtesnė ir dažnai nelaidi vandeniui net be glazūros.
  • Porcelianas – deginimo temperatūra paprastai 1 200–1 400 °C; aukštas vitrifikacijos laipsnis, labai tankus, dažnai permatomas (ypač kaulinis porcelianas) ir labai atsparus.
Vitrifikacija reiškia molinių dalelių sulydymą į stiklų panašią masę – tai užpildo poras ir sumažina medžiagos laidumą vandeniui bei padidina tvirtumą.

Skirtumai nuo porceliano

Pagrindiniai skirtumai tarp akytosios keramikos ir porceliano:

  • Porėtumas: keramika yra porėta, porcelianas – mažiau arba visai neporėtas.
  • Atspalvis ir tekstūra: keramika dažnai būna raudona arba ruda (priklausomai nuo molio); porcelianas – baltesnis, smulkesnės struktūros.
  • Permatomumas: porcelianas, ypač kaulinis, gali būti šviesai permatomas; keramika – nepermatoma.
  • Tvirtumas: porcelianas yra tvirtesnis ir atsparus smūgiams bei karščiui; keramika – mažiau atspari.
Porcelianas dažnai gaminamas iš specialių kaolino, kvarco ir lauko akmens mišinių, o kaulinis porcelianas papildomai turi kaulo ashių, kas pagerina permatomumą ir tvirtumą.

Naudojimas ir priežiūra

Keramika yra plačiai naudojama kasdieniuose induose, augalų vazonuose, grindų ir sienų plytelėse, dekoratyvinėse skulptūrose bei istoriniuose bei liaudies dirbiniuose. Dėl porėtumo indų ir vazų iš akytos keramikos priežiūrai svarbu:

  • Glazūruotus indus nuplauti švelniais plovikliais; neskriausti aštriais metaliniais šveitikliais.
  • Terakotinius vazonus prieš naudojant patartina panardinti į vandenį arba padengti sandarikliu, kad būtų išvengta greito džiūvimo ir įtrūkimų.
  • Vengti staigių temperatūros pokyčių (terminių smūgių), kurie gali sukelti įtrūkimus ar skilimus.

Apibendrinant, akytoji keramika yra tradicinė ir universali medžiaga su aiškiais privalumais (formavimo paprastumas, estetinė įvairovė) ir ribotumais (porėtumas, mažesnis atsparumas). Teisingas glazūravimas, tinkama degimo technologija ir priežiūra leidžia jos gaminiams ilgai tarnauti ir būti funkcionaliais bei dekoratyviais.

Keraminis gėlių vazonasZoom
Keraminis gėlių vazonas

Dvi keraminių plytelių plokštės, dažytos polichrominėmis glazūromis ant baltos glazūrosZoom
Dvi keraminių plytelių plokštės, dažytos polichrominėmis glazūromis ant baltos glazūros

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra žemės keramika?


A: Keramika - tai akytos keramikos rūšis, išdegta tokioje temperatūroje, kad neištirpsta į stiklą panašiu stiklu.

K: Kokia keramikos rūšis buvo labiausiai paplitusi už Kinijos ribų iki XVIII a.?


A: Iki XVIII a. už Kinijos ribų labiausiai paplitusi keramikos rūšis buvo moliniai indai.

K: Ar keramikos molis yra minkštas, ar kietas, kai jis išdegamas gaminant keramiką?


A.: Keramikos molis yra minkštas, kai degamas gaminant keramiką, ir jį galima subraižyti peiliu.

K: Kaip atrodo moliniai dirbiniai, kai jie sudaužomi?


A.: Sudaužytas molio dirbinys atrodo grūdėtas.

Klausimas: Ar molio keramiką reikia glazūruoti, kad ji būtų nelaidi vandeniui?


A.: Taip, dėl savo porėtumo fajansas turi būti glazūruotas, kad būtų nelaidus vandeniui.

K: Kas yra terakota?


A.: Terakota yra keramikos rūšis.

K: Ar fajansas yra stipresnis ar silpnesnis už akmens masės indus?


A.: Keramika yra silpnesnė už akmens masę.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3