Glazūra
Glazūra - tai sluoksnis arba danga, kuria padengiama keramika. Ji gali būti vadinama stiklo emaliu arba porceliano emaliu. Stiklo milteliai ant keramikos užlydomi degant 750-850 °C temperatūroje (1380-1560 °F). Milteliai lydosi, teka, o tada sukietėja ir ant metalo, stiklo ar keramikos sukuria lygią, patvarią stiklišką dangą. Tai atliekama krosnyje.
Yra daug skirtingų glazūros rūšių, kai kurios naudojamos dekoravimui, o kitos - keramikos dirbiniams padaryti nelaidiems vandeniui, kad juose laikytųsi skysčiai. Glazūra naudojama daiktui nudažyti, papuošti, sutvirtinti arba apsaugoti nuo vandens.
Glazūravimas yra svarbus moliniams indams, nes priešingu atveju jie praleistų vandenį. Glazūra taip pat naudojama akmens masės ir porceliano dirbiniams glazūruoti. Be funkcinio glazūrų aspekto, jos gali sudaryti įvairią paviršiaus apdailą, įskaitant blizgesio ir matiškumo laipsnį bei spalvą. Glazūros taip pat gali išryškinti pagrindinį dizainą ar tekstūrą.
Glazūra naudojama statybinėms medžiagoms. Pavyzdys - 1049 m. Kaifene, Kinijoje, iš glazūruotų plytų pastatyta Geležinė pagoda.
Keraminių glazūrų žaliavų sudėtyje paprastai yra silicio dioksido, kuris degant susidaro į stiklą. Metalų oksidai, pavyzdžiui, natrio, kalio ir kalcio, veikia kaip fliusas, mažinantis lydymosi temperatūrą. Aliuminio oksidas, dažnai gaunamas iš molio, sustingdo išlydytą glazūrą, kad ji nenutekėtų nuo dirbinio. Spalva gaunama iš geležies oksido, vario karbonato arba kobalto karbonato. Alavo oksidas arba cirkonio oksidas suteikia glazūrai neskaidrumą.
Sudėtinis korpusas, dažytas ir glazūruotas butelis. Datuotas XVI a. Iš Irano. Niujorko Metropoliteno meno muziejus.
Heraklis ilsisi ant kušetės, Andokidės tapytojo Andokido vazos juodafigūrinė pusė, apie 520/510 m. pr. m. e. Miunchene: Muncheno muziejus: Staatliche Antikensammlungen
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra glazūra?
A: Glazūra - tai sluoksnis arba danga, naudojama ant keramikos arba keramikos dirbinių, dar vadinama stiklo emaliu arba porceliano emaliu. Ji gaminama užlydant stiklo miltelius ant keramikos ir degant aukštoje temperatūroje.
K: Kokios yra skirtingos glazūros rūšys?
A: Yra daug skirtingų glazūros rūšių, kai kurios naudojamos dekoravimui, o kitos - keramikos dirbiniams padaryti nelaidiems vandeniui, kad juose laikytųsi skysčiai. Glazūros taip pat gali pagerinti pagrindinį dizainą ar tekstūrą.
K: Iš kokių medžiagų sudaryta keramikos glazūra?
A: Keraminės glazūros žaliavas paprastai sudaro silicio dioksidas, kuris degant susidaro į stiklą, metalų oksidai, pavyzdžiui, natrio, kalio ir kalcio, kurie veikia kaip lydalas, mažinantis lydymosi temperatūrą, aliuminio oksidas, kuris sustingdo išlydytą glazūrą, kad ji nenutekėtų nuo dirbinio, geležies oksidas, skirtas dažyti, vario karbonatas arba kobalto karbonatas, skirtas dar labiau dažyti, ir alavo oksidas arba cirkonio oksidas, kad glazūra taptų nepermatoma.
K: Kaip karštai turi būti išdegta keramika, kad ant jos išsilydytų stiklo milteliai?
A: Keramiką reikia degti 750-850 °C temperatūroje, kad milteliai ištirptų ir išsilydytų, o po to sukietėtų ir ant metalo, stiklo ar keramikos susidarytų glotni ir patvari stiklo danga.
Klausimas: Koks yra vienas pavyzdys, kaip glazūravimas buvo naudojamas statybinėse medžiagose?
A: 1049 m. Kaifene, Kinijoje, pastatyta Geležinė pagoda yra pavyzdys, kaip glazūra buvo naudojama statybinėse medžiagose, nes ji buvo pastatyta iš plytų, padengtų glazūruotos medžiagos sluoksniu.
K.: Kokiu tikslu stiklinimas naudojamas?
A.: Glazūravimo paskirtis yra įvairi, įskaitant daiktų spalvinimą, dekoravimą, jų sutvirtinimą ir hidroizoliaciją, kad juose būtų galima laikyti skysčius ir jie nepratekėtų.
