Glazūra — apibrėžimas: keramika, porcelianas, rūšys ir savybės

Glazūra: keramika, porcelianas — rūšys ir savybės. Sužinokite apie dangas, spalvas, degimo temperatūrą, naudojimą ir kaip pasirinkti tinkamą glazūrą.

Glazūra - tai sluoksnis arba danga, kuria padengiama keramika. Ji gali būti vadinama stiklo emaliu arba porceliano emaliu. Stiklo milteliai ant keramikos užlydomi degant 750-850 °C temperatūroje (1380-1560 °F). Milteliai lydosi, teka, o tada sukietėja ir ant metalo, stiklo ar keramikos sukuria lygią, patvarią stiklišką dangą. Tai atliekama krosnyje. Glazūros funkcija gali būti tiek estetinė — suteikti spalvą, blizgėjimą ar faktūrą, tiek praktinė — padaryti dirbinį neperleidžiančiu skysčio, atsparesniu dilimui ar cheminėms medžiagoms.

Yra daug skirtingų glazūros rūšių, kai kurios naudojamos dekoravimui, o kitos - keramikos dirbiniams padaryti nelaidiems vandeniui, kad juose laikytųsi skysčiai. Glazūra naudojama daiktui nudažyti, papuošti, sutvirtinti arba apsaugoti nuo vandens.

Glazūravimas yra svarbus moliniams indams, nes priešingu atveju jie praleistų vandenį. Glazūra taip pat naudojama akmens masės ir porceliano dirbiniams glazūruoti. Be funkcinio glazūrų aspekto, jos gali sudaryti įvairią paviršiaus apdailą, įskaitant blizgesio ir matiškumo laipsnį bei spalvą. Glazūros taip pat gali išryškinti pagrindinį dizainą ar tekstūrą.

Sudėtis

Keraminių glazūrų žaliavų sudėtyje paprastai yra silicio dioksido, kuris degant susidaro į stiklą. Metalų oksidai, pavyzdžiui, natrio, kalio ir kalcio, veikia kaip fliusas, mažinantis lydymosi temperatūrą. Aliuminio oksidas, dažnai gaunamas iš molio, sustingdo išlydytą glazūrą, kad ji nenutekėtų nuo dirbinio. Spalva gaunama iš geležies oksido, vario karbonato arba kobalto karbonato. Alavo oksidas arba cirkonio oksidas suteikia glazūrai neskaidrumą. Be šių pagrindinių komponentų, glazūrose naudojami ir kiti priedai:

• fritai — iš anksto ištirpinti stiklo mišiniai, kurie padeda kontroliuoti lydymosi savybes;
• spalvų oksidai (CuO, CoO, Fe2O3 ir kt.) ir karbonatai spalvoms suteikti;
• opacifikatoriai, pvz., SnO2 (alavo oksidas) arba ZrO2 (cirkonio oksidas), kad būtų gaunamas nepermatomas sluoksnis;
• pildikliai ir modifikatoriai, kurie keičia blizgesį, klampumą ar lydymosi temperatūrą.

Glazūros rūšys

• Skaidrios (transparent) — leidžia matyti dekorą ar spalvą po glazūra.
• Nepermatomos (opaque) — dengia paviršių, naudojamos spalviniams efektams ir pridengti priemaišas.
• Blizgios ir matinės — skiriasi šviesos atspindžiu ir pojūčiu.
• Krystallinės — specialios sudėties, kurių paviršiuje auga dideli blizgūs kristalai.
• Ashe (pelenų) glazūros — tradicinės, gaminamos iš augalinių pelenų, dažnai naudojamos kinų ir korėjiečių tradicijose.
• Salt ir soda glazūros — krosnyje įmetami druskos ar soda, kurios reaguoja su paviršiumi ir sukuria unikalią faktūrą.
• Majolica (tin-opacified) ir faience — tradicinės dekoruotos glazūros, dažnai naudojamos ant balto podkloto.
• Metalo emalis (porcelianinis emalis) — glazūra ant metalo paviršių, naudojama indams ir architektūrai.

Taikymo būdai

• Mirkinimas (dipping) — greitas ir vienodas padengimas dideliems kiekiams.
• Teptukas (brushing) — leidžia detaliai dekoruoti ar sluoksniuoti spalvas.
• Purškimas (spraying) — lygi ir plona danga ant sudėtingų formų.
• Pilamas (pouring) arba glazūros atspaudai ir šablonai dekoravimui.

Degimo temperatūros ir suderinamumas

Glazūrų lydymosi temperatūra priklauso nuo sudėties. Dažnai vartojamos kategorijos:

• Mažos temperatūros (low-fire) glazūros — naudojamos apie 950–1100 °C (Cone 06–04).
• Vidutinės (mid-fire) — maždaug 1100–1250 °C (Cone 5–6).
• Aukštos (high-fire) — 1200–1400 °C ir aukščiau, dažnai naudojamos akmens masėje ir porcelianui.

Svarbu, kad glazūros šiluminė plėtra (thermal expansion) būtų suderinta su molio ar porceliano kūnu; kitu atveju gali atsirasti įtrūkimai (crazing) arba lupimasis (shivering).

Tipinės problemos ir defektai

• Crazing — smulkios dantenos įtrūkimai glazūros paviršiuje, atsirandantys dėl netinkamo susitraukimo skirtumo.
• Shivering (atlupimas) — glazūra atšoka nuo kūno, kai ji yra siauresnės plėtimosi.
• Pinholes — smulkūs skylučių taškeliai, atsirandantys dėl dujų išsiskyrimo krosnyje.
• Crawling — glazūra susitraukia į dėmes palikdama neuždengtą paviršių.
• Blistering — oro burbulai po glazūra, įplyšantys ir paliekantys žymes.

Istorija ir architektūrinis panaudojimas

Glazūra naudojama statybinėms medžiagoms. Pavyzdys - 1049 m. Kaifene, Kinijoje, iš glazūruotų plytų pastatyta Geležinė pagoda. Glazūruotos plytos ir emaliuotos fasado plokštės buvo ir tebėra naudojamos dekoratyviai ir apsauginiams sluoksniams kurti įvairiose kultūrose.

Saugumas ir priežiūra

• Ne visi glazūruoti indai yra saugūs maistui — ypač seni arba amatų glazūros gali turėti švino arba kitų kenksmingų junginių. Jei planuojate naudoti dirbinį maistui ar gėrimams, rinkitės patvirtintai maistui saugias glazūras arba atlikite testą (pvz., švino testavimo rinkinį).
• Maišant glazūrų miltelius rekomenduojama dėvėti kaukę ir pirštines, dirbti gerai vėdinamoje patalpoje — dulkių įkvėpimas gali būti kenksmingas.
• Degimo metu užtikrinkite tinkamą krosnies ventiliaciją; kai kurios glazūros išskiria garų ar dujų, kol visi komponentai reaguoja.
• Restauracijos atveju glazūros sluoksnių atkūrimas reikalauja suderinamumo su originalia medžiaga ir gali pareikalauti profesionalų.

Praktiniai patarimai keramikams

• Visada išbandykite glazūrą ant to paties molio tipo ir mažo bandomojo gabalėlio prieš dengiant galutinį dirbinį — taip matysite spalvą, blizgesį ir galimus defektus.
• Laikykite glazūras sandariai uždarytas nuo drėgmės ir ženklinkite pakuotes su sudėtimi ir degimo sąlygomis.
• Jei reikia sumažinti tekėjimą, į mišinį įmaišykite daugiau aliuminio oksido (per taisyklingus receptus) arba pasitelkite fritus, kurie kontroliuoja lydymąsi.

Glazūra — tai techninis ir meninis elementas, kuris ne tik apsaugo ir praplečia keramikos funkciją, bet ir suteikia išraiškingą estetinį efektą. Eksperimentavimas su sudėtimis, degimo profiliais ir taikymo būdais leidžia kurti labai įvairius paviršius ir efektus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra glazūra?

K: Kokios yra skirtingos glazūros rūšys?

K: Iš kokių medžiagų sudaryta keramikos glazūra?

K: Kaip karštai turi būti išdegta keramika, kad ant jos išsilydytų stiklo milteliai?

Klausimas: Koks yra vienas pavyzdys, kaip glazūravimas buvo naudojamas statybinėse medžiagose?

K.: Kokiu tikslu stiklinimas naudojamas?

Paieška pagal raidę