Hatšepsutė — Senovės Egipto 18-osios dinastijos faraonė (1507–1458 pr. m. e.)
Hatšepsutė — galinga 18-osios dinastijos faraonė (1507–1458 pr. m. e.), valdžiusi 22 metus; sužinokite apie jos valdžią, pasiekimus ir pėdsaką Senovės Egipto istorijoje.
Hačepsuta (gyveno apie 1507–1458 m. pr. m. e.; valdė maždaug 1479–1458 m. pr. m. e.), dar rašoma Hatšepsutė, reiškė kilmingiausių damų pirmūnė. Ji yra viena žymiausių Senovės Egipto 18-osios dinastijos valdovių ir laikoma viena sėkmingiausių moterų, užėmusių faraono sostą. Hačepsuta valdė ilgiau nei bet kuri kita 18-osios dinastijos moterų pradžia ir jos valdymas pasižymėjo taikaus ekonominio augimo, uosto ir prekybos ekspedicijų skatinimu bei dideliais statybų darbais.
Kilmė ir šeimos ryšiai
Ji buvo princese ir kilusi iš valdžios elito: jos tėvas buvo Tutmozė I. Ji tapo karališkosios šeimos nare taip pat per santuoką — jos pirmtakas buvo Tutmozė II, kuris buvo tiek jos brolis, tiek vyras pagal to meto karališką praktiką. Po Tutmozės II mirties sosto įpėdiniu tapo jo sūnus Tutmozė III — Hačepsutos sūnėnas ir teisėtas įpėdinis. Kadangi Tutmozė III buvo dar jaunas, Hačepsuta pradžioje ėjo regentės pareigas, o vėliau oficialiai priėmė faraono titulą ir tapo faktine valdove.
Valdymas ir titulai
Šiandien visuotinai pripažįstama, kad Hačepsuta užėmė faraono postą. Ji priėmė pilną karališką titulaturą, tarp kurių buvo prenomenas Maatkare („Maat — karaliaus siela“), ir dažnai vaizduojama su tradicinėmis vyriškomis priesaikomis bei faraono atributais, pavyzdžiui, iš netikro barzdos ir vyriško kirpimo. Tokia ikonografija buvo naudojama siekiant pabrėžti jos teisėtumą kaip visateisio valdovo.
Daugelyje šaltinių nurodoma, kad Hačepsuta valdė apie 22 metus. Antikinis istorikas Manetas, parašęs savo kroniką III a. pr. m. e., mini 21 metus ir 9 mėnesius — jis turėjo prieigą prie archyvinių įrašų, dabar iš dalies praradusių. Remiantis archeologiniais duomenimis ir monumentais, šie skaičiai laikomi priimtinais, todėl dažniausiai minima dvidešimt dvejų metų valdymo trukmė.
Ekonomika, prekyba ir ekspedicijos
Hačepsutos valdymas buvo palankus prekybai ir diplomatijai. Vienas iš žinomiausių jos žygių — garsioji jūrinė ekspedicija į Puntą, vaizduojama Deir el-Bahri reliefuose. Iš Punt buvo atgabenta retos medžiagos ir prekės — natūralių dervų, medienos, egzotinių gyvūnų ir kitų prabangių daiktų, kurie padėjo sustiprinti Egipto ekonomiką ir religinę praktiką.
Statybos ir menas
Hačepsuta paliko reikšmingą architektūrinį palikimą. Jos garbei pastatytas įspūdingas memorialinis kompleksas Deir el-Bahri (Djeser-Djeseru) prie Luxoro — vienas iš geriausiai išlikusių ir meniškai vertingų Egipto paminklų, kuriam projektą priskiria aukšti jos dvaro pareigūnai, ypač architektas Senenmut. Ji taip pat inicijavo obeliskų statybą Karnake ir praturtino Amen Ra šventyklą kitais statiniais bei statulomis.
Bendradarbiavimas su Tutmoze III
Nors Tutmozė III vėliau tapo vienu iš galingiausių karvedžių Egipto istorijoje, jo ankstyvuoju gyvenimu Hačepsuta buvo reali valdovė. Tutmozė III dalyvavo karinėse kampanijose ir vadovavo kariuomenei, tačiau daug politinių ir administracinių sprendimų priėmė Hačepsuta. Jos valdžia dažnai vaizduojama kaip stabilumo ir tvarkos laikotarpis, kuriame atsigavo prekyba ir buvo vykdomi dideli statybos projektai.
Paveldas ir vėlesnis ištrynimas
Po mirties Hačepsutos vardas ir vaizdiniai iš dalies buvo ištrinti arba defasuoti — kai kurie jos atvaizdai buvo apipjauti arba sunaikinti, o karališkieji ženklai užkliudyti. Istorikai diskutuoja, kas būtent vykdė šias kampanijas — ar tai buvo Tutmozė III vėlesnėje karalystėje ar jo aplinkos iniciatyva, ar vėlesni karaliai, siekę sustiprinti savo legitimaciją. Tačiau daug jos monumentų ir užrašų išliko arba buvo atkurti, todėl jos indėlis į Egipto istoriją aiškiai matomas.
Mirties ir mumijos klausimas
Hačepsuta mirė apie 1458 m. pr. m. e. Jos kapavietė ir laidotuvės buvo svarbi karališkosios ritualikos dalis. XX–XXI a. mokslininkai bandė identifikuoti jos mumiją: 20–21 a. tyrimai (tarp jų Z. Hawass žvalgymas) parodė galimą mirties vietą ir mumiją, priskiriamą Hačepsutai (galima kandidatinė mumija iš KV60 tombos), tačiau dalis identifikacijos detalių vis dar kelia diskusijų ir reikalauja papildomų genetinių bei odontologinių patikrinimų.
Reikšmė istorijoje
Hačepsuta yra svarbi figūra ne tik kaip viena iš nedaugelio moterų-faraonų, bet ir kaip sėkminga valdovė, kuri stabilizavo valstybinę tvarką, plėtė prekybinius ryšius ir paliko reikšmingą architektūros palikimą. Jos statiniai, reliefai ir valdžios aktai padeda geriau suprasti 18-osios dinastijos politinį, religijinį ir kultūrinį gyvenimą.
Santraukojant, Hačepsuta — drąsi ir strategiška valdovė, kurios dešimtmečių valdymas paliko ilgalaikį pėdsaką Senovės Egipto istorijoje.
Hatšepsutos statula Metropoliteno meno muziejuje
Djeser-Djeseru yra pagrindinis Hačepsutos morkuarinės šventyklos komplekso pastatas Deir el-Bahri. Pastatas, kurį suprojektavo jos viziris Senemutas, yra tobulos simetrijos pavyzdys, pastatytas anksčiau nei Partenonas. Tai buvo pirmasis kompleksas, pastatytas toje vietoje, kuri vėliau tapo žinoma kaip Karalių slėnis.
Didelis granitinis sfinksas su faraonės Hačepsutos atvaizdu, vaizduojamas su tradicine dirbtine barzda - faraonų valdžios simboliu - Metropoliteno meno muziejus
Ozirio statulos prie Hačepsutos kapo, po vieną prie kiekvieno stulpo. Atkreipkite dėmesį į apatinę kūno dalį ir kojas gaubiantį mumifikacinį apsiaustą, taip pat su Ozyriu siejamą kuoką ir lazdą - Deir el-Bahri
Hatšepsutos obeliskas Karnako kalvoje.
Pagrindiniai pasiekimai
Hačepsuta atkūrė prekybos tinklus, kurie buvo nutrūkę per hiksų okupaciją Egipte Antrojo tarpinio laikotarpio metu.
Daugelis egiptologų teigia, kad jos užsienio politika buvo daugiausia taiki. Tačiau yra įrodymų, kad savo karjeros pradžioje Hatšepsuta sėkmingai vykdė karines kampanijas Nubijoje, Levante ir Sirijoje.
Statybos projektai
Hačepsuta buvo viena iš produktyviausių senovės Egipto statybininkių. Ji užsakė šimtus statybų Aukštutiniame ir Žemutiniame Egipte, kurios buvo didingesnės ir gausesnės nei bet kurio iš jos pirmtakų Vidurinėje karalystėje. Vėlesni faraonai bandė kai kuriuos jos projektus priskirti savo nuosavybėn.
Ji pasamdė didįjį architektą Ineni. Jis taip pat dirbo jos tėvui, vyrui ir karališkajam viziriui Senemutui. Jos valdymo laikotarpiu buvo sukurta tiek daug statulų, kad beveik visi didieji pasaulio muziejai savo kolekcijose turi Hačepsutos statulų. Pavyzdžiui, Niujorko Metropoliteno muziejuje esančiame Hatšepsutos kambaryje yra keletas šių kūrinių.
Laikydamasi daugumos faraonų tradicijos, Hačepsuta liepė pastatyti paminklus Karnako šventykloje. Karnake ji taip pat atstatė senovės Egipto deivės Mut prieangį, kuris buvo sugadintas hiksų okupacijos. Prie įėjimo į šventyklą ji liepė pastatyti dvynius obeliskus, kurie tuo metu buvo aukščiausi pasaulyje. Vienas iš jų tebestovi iki šiol - tai aukščiausias išlikęs senovinis obeliskas Žemėje. Kitas lūžo į dvi dalis ir nukrito.
Kaip ir daugelio faraonų, Hačepsutos statybų šedevras buvo jos morkuarinė šventykla. Ją ji pastatė Deir el-Bahri komplekse. Ją suprojektavo ir įgyvendino Senemutas vietovėje vakariniame Nilo upės krante, netoli įėjimo į tai, kas dabar vadinama Karalių slėniu. Centriniu tašku tapo Djeser-Djeseru, arba "Aukščiausias iš Aukščiausiųjų", tobulos harmonijos statinys, pastatytas beveik tūkstančiu metų anksčiau nei Partenonas. Djeser-Djeseru stovi ant žemės ūkio terasų, kuriose kadaise buvo vešlūs sodai. Djeser-Djeseru pastatytas uolos šlaite, kuris staigiai kyla virš jo. Djeser-Djeseru ir kiti Hačepsutos Deir el-Bahri komplekso pastatai buvo reikšminga architektūros pažanga. Kitas jos pasiekimas - Hačepsutos adata (granitinis obeliskas).
Jos statusas
Senovės Egipte moterys turėjo aukštą statusą ir turėjo juridinę teisę turėti, paveldėti ir testuoti turtą. Tačiau moteris faraonu tapdavo retai. Iki jos žinomuose dokumentuose tik Chentkauesas, Sobekneferu ir Neferneferuaten valdė tik savo vardu. Twosret, moteris karalienė ir paskutinė XIX dinastijos faraonė, galėjo būti vienintelė moteris, kuri ją pakeitė tarp vietinių valdovų.
Egipto istorijoje nebuvo žodžio "karalienė valdovė". Iki Hatšepsutos valdymo laikų faraonas tapo valdovo vardu. Tačiau Hačepsuta nėra vienintelė, kuri perėmė šį titulą. Sobekneferu, valdžiusi šešias dinastijas prieš Hačepsutą, taip pat tai darė, kai valdė Egiptą. Hačepsuta buvo gerai išmokyta faraono dukters pareigų. Valdant tėvui ji ėjo įtakingas Dievo žmonos pareigas. Ji ėmėsi svarbaus karalienės vaidmens savo vyrui ir, tapusi faraone, jau buvo gerai patyrusi savo karalystės administravimo srityje. Nėra jokių ženklų, kad jos vadovavimui būtų buvę metami iššūkiai, o iki pat jos mirties jos bendravardis liko antraeiliame vaidmenyje, gana draugiškai vadovaudamas galingai kariuomenei - tai būtų suteikę jam galią, reikalingą nuversti uzurpatorių, užėmusį jo teisėtą vietą, jei to būtų prireikę.
Hačepsuta oficialiose reprezentacijose dėvėjo visas faraono regalijas ir simbolius. Daugelyje esamų statulų ji vaizduojama su tipiškais moteriškais drabužiais. Kitose ji vaizduojama su karališkaisiais ceremonijų drabužiais. Sobekneferu vaizduojančiose statulose taip pat derinami tradicinės vyriškos ir moteriškos ikonografijos elementai. Jos galėjo būti įkvėpimo šaltinis Hatšepsutos užsakytiems kūriniams. Tačiau pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui dauguma oficialių Hačepsutos kaip faraonės atvaizdų rodė ją su karališkais drabužiais, su visomis faraono regalijomis.
Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad naudodama tipiškus faraonų valdžios simbolius, Hačepsuta teigė esanti valdovė, o ne "didžioji karaliaus žmona" ar karalienė konsortė. Oficialiuose atvaizduose niekada nebuvo pabrėžiama faraonų lytis. Net vyrai buvo vaizduojami su labai stilizuotomis netikromis barzdomis, siejamomis su jų padėtimi visuomenėje.
Be to, ant Osirio statulų Hačepsut - kaip ir kitų faraonų - miręs faraonas vaizduojamas kaip Ozyris su šios dievybės kūnu ir regalijomis. Taip yra visose Hatšepsutos statulose prie jos kapo. Ozyrio kultas tikėjo prisikėlimu po mirties. Kadangi daugelis taip pavaizduotų Hačepsutos statulų buvo eksponuojamos muziejuose ir tie atvaizdai buvo plačiai publikuojami, žiūrovai, nesuprantantys šių atvaizdų religinės reikšmės, buvo klaidinami.
Daugumoje oficialių statulų, sukurtų Hatšepsutai, ji vaizduojama ne tiek simboliškai, kiek natūraliai, kaip moteris, vilkinti tipiškus to meto kilmingųjų drabužius. Pažymėtina, kad net ir prisiėmusi oficialias regalijas Hačepsuta vis dar apibūdino save kaip gražią moterį, dažnai kaip gražiausią iš moterų, ir nors ji perėmė beveik visus savo tėvo titulus, atsisakė priimti "Stipriojo buliaus" titulą (pilnas titulas buvo: "Stipriojo buliaus motina"), kuris susiejo faraoną su deivėmis Izide, sostu, ir Hathor (karve, kuri gimdė ir saugojo faraonus), nes jos sūnus sėdėjo jos soste, - jai šis titulas buvo nereikalingas, nes Hatšepsuta pati tapo deivių sąjungininke, ko negalėjo padaryti joks vyras faraonas. Vietoj stipraus jaučio Hačepsuta, ankstyvuoju savo valdymo laikotarpiu tapusi labai sėkminga karvede, susiejo save su liūtės Sechmet, pagrindinės Egipto panteono karo dievybės, atvaizdu.
Amono orakulas paskelbė, kad Hačepsuta turi būti faraone pagal Amono valią, ir taip dar labiau sustiprino jos pozicijas. Ji dar kartą patvirtino Amuno paramą, liepdama šiuos dievo Amuno skelbimus iškalti ant savo paminklų:
"Sveiki atvykę pas mano mieląją dukterį, mano mylimąją, Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karalių Maatkarą, Hačepsutą. Tu esi faraonė, užvaldžiusi Dvi žemes".
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Hačepsuta?
Atsakymas: Hačepsuta buvo penktoji Senovės Egipto 18-osios dinastijos faraonė, o tai reiškia kilmingiausių damų pirmūnė.
K: Kas buvo jos tėvas?
A: Jos tėvas buvo Tutmozė I.
K: Kas buvo jos pirmtakas?
A: Jos pirmtakas buvo Tutmozė II, kuris taip pat buvo jos brolis ir vyras.
K: Kas buvo jos įpėdinis?
A: Jos įpėdinis buvo Tutmozė III, jos sūnėnas, Tutmozės II sūnus, turėjęs mažesnę žmoną.
K: Kas buvo faktinis valdovas jos valdymo laikotarpiu?
A: Jos valdymo laikotarpiu faktiškai valdė Hatšepsuta.
K: Kiek laiko truko jos valdymas?
A: Paprastai nurodoma, kad ji valdė dvidešimt dvejus metus.
K: Kada ji tapo faraone?
A: Ji tapo faraone apie 1479 m. pr. m. e. ir mirė 1458 m. pr. m. e.
Ieškoti