Hačepsuta (gyveno apie 1507–1458 m. pr. m. e.; valdė maždaug 1479–1458 m. pr. m. e.), dar rašoma Hatšepsutė, reiškė kilmingiausių damų pirmūnė. Ji yra viena žymiausių Senovės Egipto 18-osios dinastijos valdovių ir laikoma viena sėkmingiausių moterų, užėmusių faraono sostą. Hačepsuta valdė ilgiau nei bet kuri kita 18-osios dinastijos moterų pradžia ir jos valdymas pasižymėjo taikaus ekonominio augimo, uosto ir prekybos ekspedicijų skatinimu bei dideliais statybų darbais.

Kilmė ir šeimos ryšiai

Ji buvo princese ir kilusi iš valdžios elito: jos tėvas buvo Tutmozė I. Ji tapo karališkosios šeimos nare taip pat per santuoką — jos pirmtakas buvo Tutmozė II, kuris buvo tiek jos brolis, tiek vyras pagal to meto karališką praktiką. Po Tutmozės II mirties sosto įpėdiniu tapo jo sūnus Tutmozė III — Hačepsutos sūnėnas ir teisėtas įpėdinis. Kadangi Tutmozė III buvo dar jaunas, Hačepsuta pradžioje ėjo regentės pareigas, o vėliau oficialiai priėmė faraono titulą ir tapo faktine valdove.

Valdymas ir titulai

Šiandien visuotinai pripažįstama, kad Hačepsuta užėmė faraono postą. Ji priėmė pilną karališką titulaturą, tarp kurių buvo prenomenas Maatkare („Maat — karaliaus siela“), ir dažnai vaizduojama su tradicinėmis vyriškomis priesaikomis bei faraono atributais, pavyzdžiui, iš netikro barzdos ir vyriško kirpimo. Tokia ikonografija buvo naudojama siekiant pabrėžti jos teisėtumą kaip visateisio valdovo.

Daugelyje šaltinių nurodoma, kad Hačepsuta valdė apie 22 metus. Antikinis istorikas Manetas, parašęs savo kroniką III a. pr. m. e., mini 21 metus ir 9 mėnesius — jis turėjo prieigą prie archyvinių įrašų, dabar iš dalies praradusių. Remiantis archeologiniais duomenimis ir monumentais, šie skaičiai laikomi priimtinais, todėl dažniausiai minima dvidešimt dvejų metų valdymo trukmė.

Ekonomika, prekyba ir ekspedicijos

Hačepsutos valdymas buvo palankus prekybai ir diplomatijai. Vienas iš žinomiausių jos žygių — garsioji jūrinė ekspedicija į Puntą, vaizduojama Deir el-Bahri reliefuose. Iš Punt buvo atgabenta retos medžiagos ir prekės — natūralių dervų, medienos, egzotinių gyvūnų ir kitų prabangių daiktų, kurie padėjo sustiprinti Egipto ekonomiką ir religinę praktiką.

Statybos ir menas

Hačepsuta paliko reikšmingą architektūrinį palikimą. Jos garbei pastatytas įspūdingas memorialinis kompleksas Deir el-Bahri (Djeser-Djeseru) prie Luxoro — vienas iš geriausiai išlikusių ir meniškai vertingų Egipto paminklų, kuriam projektą priskiria aukšti jos dvaro pareigūnai, ypač architektas Senenmut. Ji taip pat inicijavo obeliskų statybą Karnake ir praturtino Amen Ra šventyklą kitais statiniais bei statulomis.

Bendradarbiavimas su Tutmoze III

Nors Tutmozė III vėliau tapo vienu iš galingiausių karvedžių Egipto istorijoje, jo ankstyvuoju gyvenimu Hačepsuta buvo reali valdovė. Tutmozė III dalyvavo karinėse kampanijose ir vadovavo kariuomenei, tačiau daug politinių ir administracinių sprendimų priėmė Hačepsuta. Jos valdžia dažnai vaizduojama kaip stabilumo ir tvarkos laikotarpis, kuriame atsigavo prekyba ir buvo vykdomi dideli statybos projektai.

Paveldas ir vėlesnis ištrynimas

Po mirties Hačepsutos vardas ir vaizdiniai iš dalies buvo ištrinti arba defasuoti — kai kurie jos atvaizdai buvo apipjauti arba sunaikinti, o karališkieji ženklai užkliudyti. Istorikai diskutuoja, kas būtent vykdė šias kampanijas — ar tai buvo Tutmozė III vėlesnėje karalystėje ar jo aplinkos iniciatyva, ar vėlesni karaliai, siekę sustiprinti savo legitimaciją. Tačiau daug jos monumentų ir užrašų išliko arba buvo atkurti, todėl jos indėlis į Egipto istoriją aiškiai matomas.

Mirties ir mumijos klausimas

Hačepsuta mirė apie 1458 m. pr. m. e. Jos kapavietė ir laidotuvės buvo svarbi karališkosios ritualikos dalis. XX–XXI a. mokslininkai bandė identifikuoti jos mumiją: 20–21 a. tyrimai (tarp jų Z. Hawass žvalgymas) parodė galimą mirties vietą ir mumiją, priskiriamą Hačepsutai (galima kandidatinė mumija iš KV60 tombos), tačiau dalis identifikacijos detalių vis dar kelia diskusijų ir reikalauja papildomų genetinių bei odontologinių patikrinimų.

Reikšmė istorijoje

Hačepsuta yra svarbi figūra ne tik kaip viena iš nedaugelio moterų-faraonų, bet ir kaip sėkminga valdovė, kuri stabilizavo valstybinę tvarką, plėtė prekybinius ryšius ir paliko reikšmingą architektūros palikimą. Jos statiniai, reliefai ir valdžios aktai padeda geriau suprasti 18-osios dinastijos politinį, religijinį ir kultūrinį gyvenimą.

Santraukojant, Hačepsuta — drąsi ir strategiška valdovė, kurios dešimtmečių valdymas paliko ilgalaikį pėdsaką Senovės Egipto istorijoje.