2016 m. Turkijos bandymas įvykdyti perversmą: priežastys ir pasekmės
2016 m. Turkijos perversmo bandymas: priežastys, įvykiai ir pasekmės — aukos, masinės areštai, valymo kampanija ir geopolitinės pasekmės.
2016 m. liepos 15 d. Turkijoje įvyko bandymas įvykdyti valstybės perversmą, kai grupė žmonių bandė perimti vyriausybę, nes nepritarė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vadovavimui šaliai. Manoma, kad dauguma šių žmonių buvo iš Turkijos kariuomenės. Žuvo daugiau kaip 100 žmonių ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeista. Tūkstančiai karių buvo suimti, nes prisijungė prie sukilimo arba dėl kitų priežasčių. Šimtai jų pabėgo į Graikiją ar kitas užsienio šalis. Tūkstančiai mokytojų, teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų buvo atleisti iš darbo per 2016 m. Turkijoje vykusius valymus.
Kas vyko tą naktį
Naktį iš liepos 15 į 16 d. dalis kariškių užblokavo svarbius taškus Ankaros ir Stambulo miestuose: užimtos tiltų jungtys per Bosforą, buvo uždaryti oro uostai, užblokuotos valstybinės televizijos stotys. Ginkluotos pajėgos panaudojo tankus, sraigtasparnius ir naikintuvus; parlamento pastatas Ankaroje buvo apšaudytas. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tą naktį per mobilųjį ryšį ir televiziją kvietė žmones išeiti į gatves ir pasipriešinti perversmininkams. Įtampa ir susirėmimai truko kelias valandas, kol perversmas žlugo dėl dalinių kariškių atsisakymo pritarti sukilimui, civilių pasipriešinimo ir vyriausybinės lojaliosios kariuomenės bei saugumo pajėgų veiksmų.
Galimos priežastys
Perversmo priežastys yra sudėtingos ir vertinamos skirtingai:
- Politinis skilimas ir pasipiktinimas — dalis kariuomenės ir civilinio sektoriaus nepritari politiniams pokyčiams, prezidento institucijų stiprinimui ir artėjimui prie konkrečių politinių jėgų.
- Vidiniai saugumo struktūrų konfliktai — ilgalaikės įtampios tarp skirtingų kariuomenės bei saugumo pareigūnų grupių, galimi tarpusavio interesų konfliktai.
- Vyriausybės versija — Ankara apkaltino Fethullahą Güleną ir jo judėjimą (taip vadinamą „Güleno turią“) organizavus perversmą; pats Gülenas šias kaltinimus neigė.
- Analitikų požiūris — kai kurie ekspertai nurodo, kad perversmas galėjo kilti iš įvairių skilimų ir grupinių interesų, o ne vieno centrinio plano.
Tiesioginiai ir ilgalaikiai padariniai
Po nepavykusio perversmo Turkijoje įvyko plataus masto valymai ir institucijų pertvarka:
- Valstybinės institucijos ir teisėsauga: paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri buvo pratęsta kelis kartus. Per kelis mėnesius ir metus po perversmo tūkstančiai karių, policininkų, teisėjų, prokurorų, mokytojų ir kitų valstybės tarnautojų buvo sulaikyti, atleisti arba nušalinti.
- Žiniasklaida ir pilietinės laisvės: buvo uždaryta daug žiniasklaidos priemonių, sustiprintas cenzūros spaudimas ir sugriežtinta kontrolė, dėl ko žmogaus teisių organizacijos kėlė susirūpinimą dėl žodžio laisvės ir teisingo teismo proceso.
- Teisiniai procesai: vyko masiniai teismai, daugybė asmenų buvo teisiami už dalyvavimą perversme; kai kurie gavo ilgalaikes kalinimo bausmes.
- Politinis poveikis: neįvykęs perversmas ir pasekmės prisidėjo prie valdžios konsolidavimo, o 2017 m. surengtas konstitucinis referendumas suteikė prezidentui plačiau veiksmų galimybių.
- Simbolinė kaita: svarbūs objektai ir dienos, susijusios su perversmu, Turkijoje įgavo memorialinę reikšmę — pavyzdžiui, pervažai per Bosforą buvo suteiktas pavadinimas, susijęs su liepos 15 d. įvykiais.
Tarptautinė reakcija ir vertinimai
Tarptautinė bendruomenė reagavo įvairiai: daug valstybių ir tarptautinių organizacijų pasmerkė smurtą ir paragino grąžinti civilinę tvarką bei teisės viršenybę. Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir Jungtinės Valstijos paragino vykdyti tinkamus teisinius procesus ir gerbti žmogaus teises. Tačiau vėliau kai kurios užsienio valstybių reakcijos kritikavo plačius atleidimus ir sulaikymus, nurodydamos, kad nepaprastoji padėtis kartais naudota platesnei represinei politikai išplėsti.
Santrauka
2016 m. liepos 15 d. bandymas įvykdyti perversmą buvo lemiamas Turkijos politinio gyvenimo įvykis, kurio tiesioginės pasekmės – žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius, dideli sulaikymai bei masinės atleidimo akcijos – pakeitė šalies vidaus politikos dinamiką. Ilgalaikėje perspektyvoje įvykiai pagreitino valdžios koncentraciją ir permąstė Turkijos santykį su teisės viršenybe, žodžio laisve ir tarptautiniais santykiais.
Ieškoti