Arekiniai

Diapazonas

Dauguma palmių auga tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose. Jos paplitusios nuo maždaug 44° šiaurės platumos iki 44° pietų platumos. Nykštukinė palmė (Chamaerops humilis) aptinkama pietų Prancūzijoje, Nikau (Rhopalostylis sapida) - Naujojoje Zelandijoje auganti palmių rūšis. Pati ištvermingiausia pasaulyje palmė vadinama adatine palme (Rhapidophyllum Hystrix), kuri gali ištverti žemesnę nei -18 °C temperatūrą.

Formos ir gėlės

Daugumos palmių stiebas yra tiesus, nešakotas, tačiau kartais jis būna šakotas arba net šliaužiantis, pavyzdžiui, rotango. Jos turi didelius visžalius lapus, kurie yra vėduokliniai (delniniai) arba plunksniniai (plunksniniai) ir išsidėstę spirale kamieno viršūnėje. Lapai prie pagrindo turi vamzdelio formos apvalkalą, kuris augant paprastai atsiskiria iš vienos pusės. Žiedai auga ant žiedyno - specialios šakos, skirtos tik daugybei mažų žiedų nešioti. Žiedai paprastai būna maži, balti, žvaigždės formos. Taurėlapių ir žiedlapių paprastai būna po tris. Vaisius paprastai būna viena sėkla, apsupta minkštimo. Gerai pažįstamas kokosas yra didelio vaisiaus sėkla. Kai kurių rūšių vaisiuose gali būti po dvi ar daugiau sėklų.

Kur gyvena palmės

Daugiau kaip du trečdaliai palmių gyvena atogrąžų miškuose, kur kai kurios rūšys užauga pakankamai aukštos, kad sudarytų dalį kupolo, o kitos, žemesnės palmės, sudaro apatinę paklotės dalį. Kai kurios rūšys sudaro grynus medynus vietovėse, kuriose yra prastas drenažas arba nuolatiniai potvyniai. Kitos palmės gyvena atogrąžų kalnuose, esančiuose aukščiau kaip 1000 m. Palmės taip pat gali gyventi pievose ir krūmynuose, paprastai ten, kur yra vandens, ir dykumų oazėse. Kelios palmės yra prisitaikiusios prie itin šarmingų kalkinių dirvožemių, o kitos - prie labai rūgščių dirvožemių.

Neįprastos palmės

Coco de mer sėklos yra didžiausios iš visų augalų - 30-50 cm skersmens, o kiekviena sveria 15-30 kg. Rafijos palmės, kurių lapai siekia iki 25 metrų ilgio ir 3 metrų pločio, turi didžiausius lapus iš visų augalų. Koryfa palmės turi didžiausią iš visų augalų žiedyną (žydinčią dalį) - iki 7,5 metro aukščio, kuriame yra milijonai mažų žiedų. Vaškinė palmė, Kolumbijos nacionalinis medis, yra aukščiausia palmė pasaulyje, siekianti 70 metrų aukštį.

Ši Washingtonia filifera giraitė Palmių kanjone, Kalifornijoje, auga šalia dykumoje tekančio upelio.

Palmių fosilijos

Pirmą kartą palmės fosilijose pasirodė maždaug prieš 80 milijonų metų, vėlyvuoju kreidos periodu. Kai kurie to laikotarpio palikuonys aptinkami ir šiandien, pavyzdžiui, nipa palmė arba mangrovinė palmė.

Palmės pavojuje

Kai kurioms palmėms, kaip ir daugeliui kitų augalų, dėl žmogaus veiklos gresia išnykimas. Didžiausią pavojų kelia didėjantys miestai, kasyba ir miškų pavertimas dirbama žeme. Grėsmę kelia ir palmių širdies rinkimas maistui, nes ji gaunama iš vidinės medžio šerdies, o ją renkant medis žūsta. Dėl rotango palmių naudojimo balduose labai sumažėjo rotango palmių skaičius, nes jos renkamos iš laukinės gamtos, o ne auginamos ūkiuose. Kita grėsmė - laukinių sėklų pardavimas augintojams ir kolekcininkams.

Mažiausiai šimtui rūšių gresia pavojus, o devynios rūšys neseniai išnyko.

Labai sunku išsaugoti palmių sėklas, nes jos žūsta jas atšaldant, o tai yra įprastas būdas išsaugoti retas sėklas ateičiai. Be to, sodinant retų rūšių augalus parkuose, niekada nepavyks iš tikrųjų atkurti laukinių vietovių, iš kurių jie yra kilę, ir augalai šiuose parkuose gali blogai augti.

Pasaulio gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) palmių specialistų grupė pradėjo veikti 1984 m., o jos veiklą rėmė WWF. Grupė surinko daug informacijos iš įvairių pasaulio šalių. Ši grupė 1996 m. parengė retųjų palmių išsaugojimo veiksmų planą.

Kenkėjų rūšys

Palmių rūšis puola šie kenkėjai:

• Raoiella indica, raudonoji palmių erkė
• Caryobruchus gleditsiae, palmių sėklų vabalas arba palmių sėklų rauplės

Pritchardia affinis - Havajų salų endeminė, kritiškai nykstanti rūšis

Palmių auginimas ir naudojimas

Datulinės palmės istorijoje

Žmonės palmes naudoja taip pat seniai, kaip ir pati civilizacija, o gal net seniau už ją - prieš 5000 ar daugiau metų Mesopotamijos ir kitų Artimųjų Rytų tautų gyventojai pradėjo auginti datulines palmes[1].Datulinės palmės padarė didelę įtaką Artimųjų Rytų istorijai. Istorikas W. H. Barreveldas rašė:

"Jei datulinės palmės nebūtų buvę, žmonijos plėtra į karštąsias ir nederlingas senojo pasaulio dalis būtų buvusi daug ribotesnė. Datulinės palmės ne tik teikė koncentruotą energetinį maistą, kurį buvo galima lengvai saugoti ir gabenti ilgose kelionėse per dykumas, bet ir sudarė palankesnes sąlygas žmonėms gyventi, nes teikė pavėsį ir saugojo nuo dykumų vėjų. Be to, iš datulinės palmės buvo gaunama įvairių produktų, naudojamų žemės ūkio gamyboje ir namų apyvokos reikmenims gaminti, ir praktiškai visos palmės dalys turėjo naudingą paskirtį"[2].

Ankstyvą palmių svarbą Artimuosiuose Rytuose rodo Šventasis Raštas. Biblijoje jos paminėtos daugiau kaip 30 kartų, o Korane - daugiau kaip 22 kartus.

Maistui ir gėrimams naudojamos palmės

Be gerai žinomų kokosų ir datulių, yra ir kitų palmių maisto produktų. Įvairiose pasaulio dalyse valgomas arba geriamas palmių aliejus, sago, palmių šerdis ir palmių vynas. Palmių aliejus naudojamas viskam - nuo kosmetikos iki maisto ingredientų.

Naudojimas kare

Pietų Karolina vadinama Palmeto valstija pagal sabalinį palmetą, iš kurio rąstų buvo statomas Moultrio fortas. Per Amerikos revoliucinį karą jų kempinė mediena padėjo sustabdyti britų patrankų sviedinius.

Kiti palmių naudojimo būdai

Kokoso pluoštas - tai šiurkštus, vandeniui atsparus pluoštas, gaunamas iš išorinio kokoso riešuto lukšto. Jis naudojamas durų kilimėliams, šepečiams, čiužiniams ir virvėms gaminti. Drakono kraujas - derva, naudojama dažams, lakui ir smilkalams gaminti, gali būti gaunama iš rotango vaisių. Washingtonia robusta medžiai driekiasi Ocean Avenue Santa Monikoje, Kalifornijoje.

Šiandien palmės populiarios parkuose ir soduose ne tropinėse šalyse.Dvi šalčiui atspariausios rūšys yra Chusan palmė iš Rytų Azijos ir adatinė palmė iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Datulinės palmės Phoenix dactylifera vaisius


Vaisių dėžės iš palmių lapų.

Delnas kaip simbolis

Romos laikais palmės šakelė buvo triumfo ir pergalės simbolis. Palmių šakelėmis romėnai apdovanodavo žaidynių čempionus ir švęsdavo sėkmę kare.

Žydai taip pat turėjo tradiciją per šventes nešioti palmių šakas.

Pietų Kalifornijos universiteto šūkis yra "Palmam qui meruit ferat", kuris lotyniškai reiškia "Tegul neša palmę tas, kuris jos nusipelnė".

Palmės vaizduojamos kelių vietovių, kuriose jos paplitusios, vėliavose ir antspauduose, įskaitant Haičio, Guamo, Floridos, Pietų Karolinos ir Samoa vėliavas ir antspaudus.

Religijos srityje

Senovės ir šiuolaikinėse Artimųjų Rytų religijose delnas turi daug reikšmių.

Krikščionybė

Ankstyvieji krikščionys palmės šakelę naudojo tikinčiųjų pergalei prieš sielos priešus simbolizuoti, kaip ir Verbų sekmadienio šventėje, kai buvo švenčiamas Jėzaus pergalingas įžengimas į Jeruzalę.

Krikščioniškajame mene kankiniai paprastai buvo vaizduojami su palmėmis, simbolizuojančiomis dvasios pergalę prieš kūną, ir buvo tikima, kad palmės atvaizdas ant kapo reiškia, jog ten palaidotas kankinys. Origenas palmę vadina "pergalės simboliu tame kare, kurį dvasia kariauja prieš kūną. Šia prasme jis ypač taikytinas kankiniams, par excellence nugalėtojams prieš dvasinius žmonijos priešus; iš čia kankinių veikaluose dažnai pasitaiko tokie posakiai kaip "jis gavo kankinystės palmę".

Kitų tikėjimų

Judaizme palmė simbolizuoja taiką ir gausą. Kabaloje palmė taip pat gali simbolizuoti Gyvybės medį.

Sakoma, kad^[] pranašas Mahometas savo namus pasistatė iš palmių, o daugelyje Artimųjų Rytų kultūrų palmės simbolizuoja poilsį ir svetingumą.

Palmių stiebai senovės egiptiečiams simbolizavo ilgą gyvenimą, o dievas Huh dažnai buvo vaizduojamas vienoje arba abiejose rankose laikantis palmės stiebą.

Asirų šventasis medis buvo palmė, simbolizuojanti dievą Ištar, jungiančią dangų, medžio vainiką, ir žemę, kamieno pagrindą. Mesopotamijos deivė Inana, dalyvavusi šventame santuokos rituale, buvo laikoma ta, kuri padarė datulių gausą.

Senovės Graikijoje palmė buvo šventas Apolono ženklas, nes jis gimė po ja.

Šiuolaikiniai laikai

Palmės, ypač kokosai, tebėra atogrąžų salų rojaus simbolis.

Palmė taip pat simbolizuoja Oazę.

Palmių lapų mojavimas pasitinkant Kristų Jeruzalėje

Kultūrinė reikšmė

Rabindranatas Tagorė yra parašęs ilgą ir garsų eilėraštį apie ypatingą palmių rūšį.