Wattieza — ankstyviausias žinomas medis iš Devono (apie 385 mln. metų)
Wattieza — seniausias žinomas medis (≈385 mln. m.) iš Devono: 8+ m „mediniai paparčiai“, Niujorko fosilijos ir kertinė augalų evoliucijos atradimas.
Wattieza yra ankstyviausias žinomas medis.
Jų fosilijų rasta Niujorko valstijoje. Jos buvo 8 m ar daugiau aukščio ir atrodė kaip šiuolaikiniai mediniai paparčiai.
Jie gyveno devono viduryje, maždaug prieš 385 milijonus metų. Tai buvo kladoksilopsidai, artimi šiuolaikinių paparčių ir arkliažolių giminaičiai.
2005 m. aptikta Wattieza karūna buvo sujungta su jos šaknimi ir kamienu, žinomais nuo 1870 m. Suakmenėjusi "Gilboa kelmų" giraitė buvo apibūdinta kaip Eospermatopteris, nors visas augalas taip ir liko nežinomas.
Wattieza turėjo ne lapus, o lapkočius ir dauginosi sporomis.
Morfoligija ir augimo būdas
Wattieza nebuvo medis toks, kokį įsivaizduojame šiandien (su plona vainikuota laja ir aiškiu šaknų sistema), bet tai buvo medžio formos augalas su gerai išvystytu kamienu ir aukštomis stiebų struktūromis. Atskirai pastebimi bruožai:
- aukštis: rastos fosilijos rodo, kad augalai pasiekdavo maždaug 8 m ar daugiau;
- vainikas: viršutinėje kamieno dalyje buvo plačiai išsišakojusios šakos su frondais arba lapkočiais, kurie priminė didelius paparčio lapus;
- lapų struktūra: vietoje tikrų šiuolaikinių lapų jie turėjo lapkočius arba frondus — plokštesnes ar juostuotas struktūras, kurios atliko fotosintezės funkciją;
- dauginimasis: kaip ir daugelis ankstyvųjų sausumos augalų, Wattieza dauginosi sporomis, o ne sėklomis.
Aptikimas ir istorija
Gilboa (Niujorko valstija) geologinė vietovė yra viena svarbiausių vietų, kur randami devoniniai augalų suakmenėjimai. Nuo XIX a. rasta kamienų ir šaknų, o 2005 m. mokslininkai atrado viršutinę augalo dalį (karūną), kurią pavyko sujungti su anksčiau aprašytais kamienais ir šaknimis. Ši atradimo seka leido pirmą kartą rekonstruoti visą medžio panašų augalą ir patvirtinti, kad Gilboa „kelmai“ priklausė vienai iš ankstyviausių medžių rūšių.
Taksonomija
Wattieza priklauso kladoksilopsidams (kladoksilopsidai) — išnykusiai augalų grupei, kuri laikoma artima šiuolaikiniams paparčiams ir arkliažolėms. Kladoksilopsidai dažnai minimi kaip vieni iš ankstyvųjų „medžių“, nes jie parodė gebėjimą pasiekti didesnį aukštį ir sudaryti pirmąsias mišrias augalų giraites sausumoje.
Ekologinė ir evoliucinė reikšmė
Wattieza ir kiti panašūs augalai turi didelę reikšmę Žemės istorijai:
- jie sudarė vienas pirmųjų miškų — tai pakeitė sausumos ekosistemas, padidino fotosintezės apimtis ir paveikė atmosferos anglies dioksido lygį;
- šaknų ir medžių buvimas prisidėjo prie dirvos formavimosi ir erozijos sumažinimo, formuodamas naujas buveines kitiems organizmams;
- šie augalai iliustruoja, kaip iš paprastų stiebinių augalų evoliucionavo sudėtingesnės formos, galinčios užimti aukštą ekologiškai svarbų nišą.
Aplinka ir geologinis laikotarpis
Devono vidurys (maždaug prieš 393–383 mln. metų) buvo metas, kai sausumos augalija sparčiai plito ir didėjo įvairovė. Wattieza gyveno šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kur gausu upių deltos, pelkių ir pakrantės lygumų — vietose, kurios palankios augalų augimui ir kur palankiomis sąlygomis formuojasi suakmenėjimai.
Išvados
Wattieza yra svarbus pavyzdys, kaip ankstyvieji augalai adaptavosi prie sausumos gyvybės ir sukūrė pirmąsias medžių formas. Jos atradimas ir rekonstrukcija padėjo geriau suprasti miškų kilmę, ankstyvąją augalų ekologišką įtaką ir evoliucinį žingsnį link sudėtingesnių sausumos ekosistemų.
Ieškoti