Maisto konservavimas
Maisto konservavimas - tai būdai ir priemonės, padedančios išsaugoti maistą. Jei maistas nėra apdorojamas, jis genda dėl bakterijų. Tūkstančius metų žmonės naudojo maisto konservavimo būdus, kad galėtų saugoti maistą ir vėliau jį suvalgyti. Paprasčiausi maisto konservavimo būdai, tokie kaip žuvies ar mėsos juostų džiovinimas karštoje saulėje, buvo naudojami tūkstančius metų ir vietinių tautų gyventojai juos tebenaudoja iki šiol. Kitas senovinis būdas - naudoti druską, dažnai džiovinimas ir sūdymas atliekami kartu.
Maistas sugenda, nes jį pakeičia mikroorganizmai. Yra penki pagrindiniai būdai, kurie padeda ilgiau išlaikyti maistą:
- Mikroorganizmų sunaikinimas arba neleidimas jiems daugintis
- Užkertamas kelias mikrooganizmų sąlyčiui su maistu
- Tam tikri priedai neleidžia mikrooganizmams augti arba sulėtina jų augimą; tai dažnai vadinama kietinimu.
Paprastai derinami keli metodai.
Maisto konservavimo būdai
Įprasti maisto konservavimo būdai:
- maisto produkto šildymas arba kepimas (kietas kukurūzų miltų sausainis išlieka valgomas daug ilgiau nei šviežių kukurūzų dubenėlis).
- Pasterizavimas: Louis Pasteur nustatė, kad paprasčiausias maisto produktų kaitinimas sunaikina daugumą mikroorganizmų ir leidžia jiems ilgiau išsilaikyti. Paprastai pasterizuojami skysčiai, pavyzdžiui, pienas. Tačiau kaitinimas turi būti atliekamas tiksliai pagal nustatytą procedūrą.
- maisto produktų perdirbimas į ilgiau išliekantį produktą (pavyzdžiui, šviežią ožkos pieną galima perdirbti į sūrį arba jogurtą, kuris išlieka daug ilgiau nei šviežias pienas).
- Marinavimas: daržovių, mėsos ar žuvies laikymas sūriame vandenyje (sūryme). Maisto produktų sūdymas: Apibarstymas sausa druska.
- Maisto produktų dėjimas į stiklainį su alkoholiu (etanoliu) arba actu, dar vadinamas marinavimu.
- į maistą dedama daug cukraus (pavyzdžiui, į uogienę ar vaisius, supiltus į stiklainius su cukrumi ir vandeniu).
- Džiovinimas saulėje arba orkaitėje
- Rūkykite maistą degančių malkų dūmais. Paprastai tai daroma su maistu, kuris prieš tai buvo sūdytas.
- Maisto produktų laikymas šaltai arba užšaldytai, įskaitant liofilizaciją
- kitų konservantų, pavyzdžiui, sorbatų (sorbo rūgšties), sulfitų ir nitritų.
Skirtingi maisto konservavimo būdai pramoninėse šalyse: maistas šildomas ir uždaromas stiklainiuose ar skardinėse.
Keli metodai
Daugelyje įprastų metodų vienu metu taikomi keli iš šių metodų. Pavyzdžiui, stiklainiuose konservuojami marinuoti agurkai kaitinami, tada dedami į acto ir sūrymo mišinį. Vaisių džemai ir želė kaitinami ir maišomi su dideliu kiekiu cukraus. Kai kurie konservuoti vaisiai kaitinami, po to maišomi su alkoholiu (pavyzdžiui, brendžiu) ir dideliu kiekiu cukraus. Rūkyti kumpiai sūdomi sūryme, po to veikiami degančių medžio drožlių dūmų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra maisto konservavimas?
A: Maisto konservavimas - tai būdai ir priemonės, padedančios išsaugoti maistą, kad jį būtų galima saugoti vėlesniam vartojimui.
K: Kodėl maistas genda?
A: Maistas genda dėl bakterijų, dėl kurių mikroorganizmai jį pakeičia.
K: Kaip žmonės tūkstančius metų saugojo maistą?
A: Žmonės jau tūkstančius metų maisto produktams išsaugoti naudoja tokius metodus, kaip žuvies ar mėsos juostų džiovinimas karštoje saulėje ir sūdymas.
K: Kokie yra penki pagrindiniai būdai, naudojami siekiant, kad maistas ilgiau išsilaikytų?
A.: Penki pagrindiniai būdai, naudojami siekiant, kad maistas ilgiau išsilaikytų, yra mikroorganizmų naikinimas, neleidimas jiems daugintis, mikroorganizmų ir maisto produktų kontakto prevencija, tam tikrų priedų, kurie neleidžia mikroorganizmams augti arba sulėtina jų augimą (sūdymas), naudojimas ir kelių būdų derinimas.
Klausimas: Ar sūdymas yra maisto produktų konservavimo metodas?
A: Taip, sūdymas dažnai naudojamas kaip maisto produktų konservavimo metodas, naudojant tam tikrus priedus, kurie užkerta kelią mikrooganizmų augimui arba sulėtina jų augimą.
K: Ar šiuolaikiniai metodai vis dar panašūs į senovinius?
A: Taip, daugelis šiuolaikinių metodų vis dar panašūs į senovinius, pavyzdžiui, džiovinimas ir sūdymas.
