Keliamieji metai
Keliamieji metai - tai metai, kai prie Grigaliaus kalendoriaus, naudojamo didžiojoje pasaulio dalyje, pridedama papildoma diena. Paprastieji metai turi 365 dienas, o keliamieji - 366 dienas. Vasario 29 d. pridedama prie vasario mėnesio. Įprastais metais vasaris turi 28 dienas, o keliamaisiais metais - 29 dienas. Papildoma diena, vadinama keliamaisiais metais, yra ta pati savaitės diena, kaip ir pirmoji mėnesio diena - vasario 1 d. Be to, keliamaisiais metais sausio, balandžio ir liepos mėnesiai prasideda tą pačią savaitės dieną.
Keliamieji metai būna kartą per ketverius metus. Todėl keliamieji metai visada gali būti lygiai padalyti iš keturių. Pavyzdžiui, 2020 m. (šie metai) yra keliamieji metai. Tačiau metai yra keliamieji, jei juos galima tolygiai padalyti iš 100, bet ne iš 400. Štai kodėl 1600, 2000 ir 2400 yra keliamieji metai, bet 1700, 1800 ir 1900 yra paprastieji metai.
Keliamieji metai yra todėl, kad vietoj 365 dienų Žemė iš tikrųjų apskrieja aplink Saulę per kelias minutes trumpiau nei per 365-1/4 dienos (365,24219). Jei nebūtų keliamųjų metų, metų laikai kalendoriuje kas ketverius metus prasidėtų viena diena anksčiau. Po 360 metų pavasaris Šiaurės pusrutulyje ir ruduo Pietų pusrutulyje (kuris paprastai prasideda kovo 21 d.) prasidėtų gruodžio 21 d. (tada Šiaurės pusrutulyje prasideda žiema, o Pietų pusrutulyje - vasara).
Daugelyje šalių naudojamas Mėnulio kalendorius (pagal Mėnulį, o ne pagal Saulę, kaip mūsų Saulės kalendorius). Jos turi keliamųjų metų kalendorių, kai pridedamas papildomas mėnulio mėnuo. Skirtinguose kalendoriuose papildomas mėnulio mėnuo pridedamas skirtingais būdais. Todėl metai, kurie turi 366 dienas vietoj 365, o vasario mėnuo turi 29 dienas, vadinami keliamaisiais metais.
Susiję puslapiai
- vasario 29 d.
- Bendri metai
- Šimtmečio keliamieji metai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra keliamieji metai?
A: Keliamieji metai - tai metai, kai prie Grigaliaus kalendoriaus pridedama viena papildoma diena, todėl kalendorius turi ne 365, o 366 dienas. Ši papildoma diena vadinama keliamaisiais mėnesiais ir yra vasario 29 d.
K: Kaip dažnai pasitaiko keliamieji metai?
A: Pagal Grigaliaus kalendorių 97 iš 400 metų yra keliamieji metai. Pagal pasenusį Julijaus kalendorių 100 metų iš 400 yra keliamieji. Visi kiti metai yra įprasti metai.
K: Kodėl turime keliamųjų metų?
A: Keliamieji metai atsiranda dėl to, kad vietoj 365 dienų Žemė per kelias minutes (365,24219) apskrieja aplink Saulę per keletą minučių trumpiau nei per 365-1/4 dienos (365,24219). Be jų metų laikai kas ketverius metus kalendoriuje prasidėtų viena diena anksčiau.
K: Kurios šalys naudoja Mėnulio kalendorių?
A: Kelios šalys naudoja Mėnulio kalendorių (pagal Mėnulį, o ne pagal Saulę). Keliamųjų metų versijai jie prideda papildomą Mėnulio mėnesį.
K: Kaip skirtinguose kalendoriuose pridedamas papildomas mėnuo?
A: Įvairiuose kalendoriuose papildomas mėnuo pridedamas skirtingai, kad būtų atsižvelgta į tai, jog keliamųjų metų versija turi ne 365, o 366 dienas.
K: Ar visi lyginiai skaičiai dalijasi iš keturių keliamųjų metų?
Atsakymas: Ne, bet kurie metai, padalyti iš lygiai 100, nelaikomi keliamaisiais metais, nebent jie padalyti iš lygiai 400. Tai paaiškina, kodėl 1600, 2000 ir 2400 yra keliamieji metai, o 1700, 1800, 1900, 2100, 2200 ir 2300 - ne, nors visi jie dalijasi iš keturių.
