Erdvėlaivis Žemė
Gamtos laiko juosta
peržiūrėti - aptarti - redaguoti
-13 —
- –
-12 —
- –
-11 —
- –
-10 —
- –
-9 —
- –
-8 —
- –
-7 —
- –
-6 —
- –
-5 —
- –
-4 —
- –
-3 —
- –
-2 —
- –
-1 —
- –
0 —
Reionizacija
Dominuoja medžiaga
era
Daugialąsčiai
gyvybė
Tamsieji amžiai
←
Visata (-13,80)
←
Ankstyviausia galaktika
←
Andromedos galaktika
←
Lytinis dauginimasis
←
Ankstyviausi gyvūnai ir (arba) augalai
Erdvėlaivis Žemė (arba Erdvėlaivis Žemė, arba Erdvėlaivis Planeta Žemė) - tai pasaulėžiūra, skatinanti visus Žemėje veikti kaip darni įgula, siekianti didesnio gėrio.
"Epcot" erdvėlaivis "Spaceship Earth
Žemės nuotrauka, daryta iš "Apollo 8", pavadinta "Earthrise" (1968 m.).
Istorija
Anksčiausiai žinoma ištrauka iš žinomiausio Henry George'o veikalo "Progresas ir skurdas" (1879 m.). Iš IV knygos 2 skyriaus:
Tai gerai aprūpintas laivas, kuriuo plaukiame per erdvę. Jei atrodo, kad duonos ir jautienos denyje trūksta, tereikia atidaryti liuką, ir atsiranda naujų atsargų, apie kurias anksčiau nė nesvajojome. Ir labai didelę valdžią kitų paslaugoms įgyja tie, kuriems, kai liukai atidaromi, leidžiama pasakyti: "Tai mano!"
Vėliau George'as Orwellas knygoje "Kelias į Vigano prieplauką" perfrazuoja Henry George'ą:
Pasaulis - tai plaustas, plaukiantis erdvėje, kuriame visiems gali pakakti atsargų; mintis, kad visi turime bendradarbiauti ir pasirūpinti, kad kiekvienas atliktų savo darbo dalį ir gautų savo atsargų dalį, atrodo tokia akivaizdi, kad galima sakyti, jog niekas negalėtų su ja nesutikti, nebent turėtų kokių nors korupcinių motyvų laikytis dabartinės sistemos.
1965 m. Adlajus Stivensonas pasakė garsiąją kalbą JT, kurioje teigė:
Keliaujame kartu, mažo kosminio laivo keleiviai, priklausomi nuo jo pažeidžiamų oro ir dirvožemio atsargų; visi esame įsipareigoję užtikrinti jo saugumą ir taiką; nuo sunaikinimo mus saugo tik rūpestis, darbas ir, sakyčiau, meilė, kurią skiriame savo trapiam laivui. Negalime jo išlaikyti pusiau laimingo, pusiau nelaimingo, pusiau pasitikinčio, pusiau nevilties apimto, pusiau vergaujančio senovės žmogaus priešams, pusiau laisvo, išlaisvinant iki šiol nesvajotus išteklius. Joks laivas, jokia įgula negali saugiai keliauti su tokiais didžiuliais prieštaravimais. Nuo jų apsisprendimo priklauso mūsų visų išlikimas.
Kitais metais "Erdvėlaivis Žemė" tapo Stivensono draugės, tarptautiniu mastu įtakingos ekonomistės Barbaros Ward, knygos pavadinimu.
1966 m. Kennethas E. Bouldingas, kuriam įtakos turėjo skaitytas Henrio Džordžo tekstas, šią frazę pavartojo esė pavadinime "The Economics of the Coming Spaceship Earth" ("Būsimojo erdvėlaivio Žemė ekonomika"). Bouldingas apibūdino praeityje buvusią atvirą, akivaizdžiai neribotų išteklių ekonomiką, kurią, kaip jis sakė, buvo linkęs pavadinti "kaubojiška ekonomika", ir tęsė: Ateities uždarą ekonomiką galima panašiai pavadinti "erdvėlaivio" ekonomika, kurioje Žemė tapo vienu erdvėlaiviu, neturinčiu neribotų išteklių nei gavybai, nei taršai, todėl žmogus turi rasti savo vietą cikliškoje ekologinėje sistemoje". (Davidas Kortenas 1995 m. išleistoje knygoje "Kai korporacijos valdo pasaulį" (angl. When Corporations Rule the World) tęs "kaubojų kosminiame laive" temą.
Šią frazę taip pat išpopuliarino Buckminsteris Fulleris, kuris 1968 m. išleido knygą pavadinimu "Erdvėlaivio "Žemė" naudojimo instrukcija". Ši citata, kurioje kalbama apie iškastinį kurą, atspindi jo požiūrį:
...mes galime padaryti visą žmoniją sėkmingą per mokslo vykdomą pasaulinę pramonės evoliuciją, jei tik nebūsime tokie kvaili, kad per astronominės istorijos sekundės dalį ir toliau išnaudotume milijardus metų tvarkingai taupytą energiją mūsų erdvėlaivyje Žemėje. Šios sutaupytos energijos lėšos buvo sudėtos į mūsų erdvėlaivio gyvybės atkūrimą garantuojančią banko sąskaitą ir naudojamos tik savarankiškoms funkcijoms vykdyti.
1971 m. kovo 21 d., Žemės dieną, per Japonijos taikos varpo skambėjimo ceremoniją, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius U Tantas kalbėjo apie erdvėlaivį Žemę: "Tegul mūsų gražiam erdvėlaiviui Žemei, kuris su savo šiltu ir trapiu gyvybės kroviniu toliau sukasi ir skrieja šaltoje erdvėje, ateinančios Žemės dienos būna tik taikios ir linksmos."
"Erdvėlaivis Žemė" - taip vadinamas 50 m (160 pėdų) skersmens geodezinis rutulys, pasitinkantis lankytojus prie "Walt Disney World" pramogų parko "Epcot" įėjimo. Šioje sferoje įrengtas tamsusis atrakcionas, kuriame tyrinėjama komunikacijų istorija ir propaguojami "Epcot" įkūrimo principai: "[tikėjimas ir pasididžiavimas] žmogaus gebėjimu kurti pasaulį, kuris suteikia vilties žmonėms visame pasaulyje". Ankstesnės atrakciono versijos, kurią pasakojo aktorius Jeremy Ironsas ir kuri buvo peržiūrėta 2008 m., žinutė buvo aiški:
Mūsų planeta tarsi didingas ir stebuklingas erdvėlaivis plaukė per laiko visatą, o mes trumpą akimirką buvome vieni iš daugelio jo keleivių....Tačiau turime galimybę ir atsakomybę tiesti naujus tarpusavio pripažinimo ir bendradarbiavimo tiltus, kurti geresnį pasaulį sau ir savo vaikams, tęsdami nuostabią kelionę erdvėlaiviu "Žemė".
Davidas Deutschas atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės kaip draugiškos "kosminio laivo" buveinės vaizdinį sunku apginti net metaforine prasme. Žemės aplinka yra atšiauri, o išlikimas yra nuolatinė kova už gyvybę, įskaitant ištisas rūšis, bandančias išvengti išnykimo. Žmonės negalėtų gyventi daugumoje sričių, kuriose gyvena dabar, neturėdami žinių, reikalingų gyvybės palaikymo sistemoms, tokioms kaip namai, šildymas, vandens tiekimas ir t. t., sukurti.
"Emanuel Bronner's" produktų etiketėse dažnai vartojama sąvoka "Erdvėlaivis Žemė", reiškianti Žemę.
Susijusios nuorodos
- Žemės fazė
- Gajos hipotezė
- Erdvėlaivis Žemė (en wiki)
- Tvarumas
- Mėlynasis marmuras
- Taika pasaulyje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra erdvėlaivis Žemė?
A: Erdvėlaivis Žemė - tai pasaulėžiūra, skatinanti visus Žemėje veikti kaip darni įgula, siekianti didesnio gėrio.
K.: Kokia laiko juosta minima tekste?
A: Tekste kalbama apie gamtos laiko juostą, kuri prasideda prieš 13 milijardų metų ir baigiasi žmonių atsiradimu.
K: Kada atsirado vienaląstė gyvybė?
A: Vienaląsčiai gyvūnai atsirado maždaug prieš 10 mlrd. metų.
K: Kada pirmą kartą pastebėta fotosintezė?
A: Fotosintezė pirmą kartą pastebėta maždaug prieš 3 mlrd. metų.
K: Kada atsirado lytinis dauginimasis?
A: Lytinis dauginimasis atsirado maždaug prieš 2 mlrd. metų.
K: Koks įvykis žymėjo visatos pradžią?
A: Visatos pradžią žymėjo pirmosios žvaigždės, susiformavusios maždaug prieš 13 mlrd. metų.