Fatimidų kalifatas
Nuo 909 m. sausio 5 d. iki 1171 m. Fatimidų kalifatą valdė al-Fātimijūnų (arab. الفاطميون) dinastija. Tai buvo arabų šiitų dinastija Ji valdė ketvirtąjį ir paskutinį arabų kalifatą. Skirtingais laikotarpiais kalifatui priklausė skirtingos Magrebo, Egipto ir Levanto sritys.
Egipto sostine tapo Kairas. Šio kalifato gyventojams vadinti kartais vartojamas ir fatimitų terminas. Valdantysis elitas priklausė ismailitų šiizmo atšakai. Vadovai taip pat buvo šiitų ismailitų imamai. Jie ismailitų musulmonams turėjo religinę reikšmę. Jie taip pat priklausė kalifo pareigų turėtojų grandinei, kaip pripažįsta dauguma musulmonų, tai vienintelis laikotarpis, kai šiitų imamatas ir kalifatas buvo kiek nors sujungti. Buvo tik viena kita išimtis - paties Ali kalifatas.
Fatimidai garsėjo religine tolerancija islamo sektoms, nesusijusioms su islamu, taip pat žydams, Maltos krikščionims ir koptų krikščionims, tačiau vis dėlto būta ir išimčių.
Fatimidų iškilimas
Fatimidai buvo kilę iš Ifrikijos, dabartinio Tuniso ir rytinio Alžyro. Dinastiją 909 m. įkūrė ˤAbdullāh al-MahdīBillah, kuris savo teises įteisino kilme iš Mahometo per savo dukterį Fātimą as-Zahrą ir jos vyrą ˤAlī ibn-Abī-Tālibą, pirmąjį šišioniškąjį imamą, iš čia ir kilo pavadinimas al-Fātimiyyūn "Fatimidai".
Netrukus Abdullāh al-Mahdi kontrolė apėmė visą centrinį Magrebą - teritoriją, kurią sudaro dabartinės Maroko, Alžyro, Tuniso ir Libijos valstybės, kurias jis valdė iš Mahdijos, savo naujai pastatytos sostinės Tunise.
Šeštojo kalifo Al-Hakimo mečetė
Nykimas ir kritimas
1040 m. Ziridai (Šiaurės Afrikos valdytojai, valdant Fatimidams) paskelbė nepriklausomybę nuo Fatimidų ir atsivertė į sunitų islamą, todėl prasidėjo niokojančios Banū Hilalo invazijos. Maždaug po 1070 m. Fatimidų valdžiai Levanto pakrantėje ir dalyje Sirijos pirmiausia kilo iššūkis dėl turkų (seldžiukų) įsiveržimų, vėliau - dėl kryžiaus žygių, todėl Fatimidų teritorija mažėjo, kol ją sudarė tik Egiptas.
1160 m. žlugus Fatimidų politinei sistemai, 1169 m. Zengidų valdovas Nūr ad-Dīn liepė savo generolui Širkuhui užgrobti Egiptą iš viziriaus Šavaro. Širkuhas mirė praėjus dviem mėnesiams po valdžios perėmimo, ir valdžią perėmė jo sūnėnas Saladinas. Taip prasidėjo kurdų Ajubidų dinastija.
Fatimidų kalifai
- Abū Muḥammad ˤAbdu l-Lāh (ˤUbaydu l-Lāh) al-Mahdī bi'llāh (909-934) Fatimidų dinastijos įkūrėjas
- Abū l-Qāsim Muḥammad al-Qā'im bi-Amr Allāh (934-946)
- Abū Ṭāhir Ismā'il al-Manṣūr bi-llāh (946-953)
- Abū Tamīm Ma'add al-Mu'izz li-Dīn Allāh (953-975) Jo valdymo metu užkariautas Egiptas
- Abū Manṣūr Nizār al-'Azīz bi-llāh (975-996)
- Abū 'Alī al-Manṣūr al-Ḥākim bi-Amr Allāh (996-1021)
- Abū'l-Ḥasan 'Alī al-Ẓāhir li-I'zāz Dīn Allāh (1021-1036)
- Abū Tamīm Ma'add al-Mustanṣir bi-llāh (1036-1094)
- al-Musta'lī bi-llāh (1094-1101) Ginčai dėl jo įpėdinystės lėmė Nizari skilimą.
- al-Āmir bi-Aḥkām Allāh (1101-1130 m.) Po jo Egipto Fatimidų valdovai nėra pripažįstami kaip imamai Mustaali Taiyabi Ismailis.
- 'Abd al-Majīd al-Ḥāfiẓ (1130-1149)
- al-Ẓāfir (1149-1154)
- al-Fā'iz (1154-1160)
- al-'Āḍid (1160-1171).
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas valdė Fatimidų kalifatą ir kada baigėsi jų valdymas?
A: Fatimidų kalifatą nuo 909 m. sausio 5 d. iki 1171 m. valdė al-Fatimidų dinastija.
K: Kokio tipo dinastija buvo Fatimidų kalifatas ir kokią religiją jie išpažino?
A: Fatimidų kalifatas buvo arabų šiitų dinastija, o valdantysis elitas priklausė ismailitų šiizmo atšakai.
K: Kokios teritorijos priklausė Fatimidų kalifatui jo valdymo metu?
A: Fatimidų kalifatui priklausė įvairios Magrebo, Egipto ir Levanto sritys.
K: Kur buvo įsikūrusi Fatimidų kalifato sostinė?
A: Fatimidų kalifato sostine tapo Egipto miestas Kairas.
K: Kokia yra fatimitų termino reikšmė?
A: Terminas fatimitai kartais vartojamas Fatimidų kalifato piliečiams pavadinti.
K: Kokia yra Fatimidų kalifato vadovų religinė reikšmė?
A: Fatimidų kalifato vadovai buvo šiitų ismailitų imamai ir turėjo religinę reikšmę ismailitų musulmonams.
K: Ar Fatimidai buvo tolerantiški ne islamiškų islamo sektų ir kitų religijų atžvilgiu?
A: Fatimidai garsėjo religine tolerancija ne islamo islamo islamo sektų, taip pat žydų, Maltos krikščionių ir koptų krikščionių atžvilgiu, tačiau vis dėlto būta ir išimčių.
