Katodinių spindulių vamzdis
Katodinių spindulių kineskopą arba kineskopą išrado Karlas Ferdinandas Braunas. Daugelį metų tai buvo labiausiai paplitęs ekrano tipas. Jis buvo naudojamas beveik visuose kompiuterių monitoriuose ir televizoriuose, kol nebuvo pradėti naudoti LCD ir plazminiai ekranai.
Katodinių spindulių kineskopas turi elektronų pistoletą. Katodas yra elektrodas (metalas, kuris įkaitęs gali siųsti elektronus). Katodas yra stiklinio vamzdelio viduje. Stikliniame vamzdelyje taip pat yra anodas, kuris pritraukia elektronus. Jis traukia elektronus į stiklinio vamzdelio priekį, todėl elektronai lekia viena kryptimi ir sudaro katodinį spindulį. Kad būtų galima geriau kontroliuoti spindulio kryptį, iš vamzdelio pašalinamas oras ir sukuriamas vakuumas.
Elektronai patenka į vamzdžio priekį, kur yra fosforo ekranas. Dėl elektronų fosforas įsižiebia. Elektronus galima nukreipti sukuriant magnetinį lauką. Kruopščiai kontroliuojant, kurie fosforo gabalėliai užsidega, vakuuminio vamzdžio priekyje galima sukurti ryškų vaizdą. Keičiant šį vaizdą 30 kartų kas sekundę, atrodo, kad vaizdas juda. Kadangi vamzdžio viduje yra vakuumas (kuris turi būti pakankamai stiprus, kad sulaikytų orą), o vamzdis turi būti stiklinis, kad fosforas būtų matomas, vamzdis turi būti pagamintas iš storo stiklo. Didelio televizoriaus vakuuminis vamzdis gali būti gana sunkus.
1897 m. buvo išrastas katodinių spindulių vamzdis, kuris buvo naudojamas kaip oscilografas (prietaisas bangoms rodyti). Vėliau, kartu su kitais išradimais ir patobulinimais, 1920-aisiais Philo T. Farnsworthas jį panaudojo pirmojoje šiuolaikinėje elektroninėje televizijoje. Kineskopas buvo pagrindinis televizoriaus ekrano tipas, kol 2000-ųjų pradžioje išpopuliarėjo skystųjų kristalų ekranas.
Katodinių spindulių vamzdis, kuriame naudojamas elektromagnetinis fokusavimas ir nukreipimas
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas išrado elektroninį vamzdį?
A: Karlas Ferdinandas Braunas išrado elektroninį vamzdį.
K: Kas yra elektroninis vamzdis?
A: Katodinių spindulių vamzdis - tai ekrano tipas, kuriame naudojamas elektronų šautuvas, metalinis elektrodas (katodas) ir anodas, sukuriantis vakuumą stiklinio vamzdžio viduje. Tada elektronai patenka į vamzdžio priekį, kur yra fosforo ekranas, kuris, pataikęs į elektronus, įsižiebia.
K: Kaip tai veikia?
A.: Elektronai pritraukiami prie anodo ir išmetami viena kryptimi, taip sukurdami katodinį spindulį. Kad būtų galima geriau kontroliuoti šio spindulio kryptį, iš stiklinio vamzdelio ištraukiamas oras ir sukuriamas vakuumas. Tada elektronai patenka į stiklinio vamzdelio priekyje esantį fosforo ekraną, todėl jis įsižiebia. Kruopščiai kontroliuojant, kurie fosforo gabalėliai užsidega, šio vakuuminio vamzdžio priekyje galima sukurti vaizdus. Keičiant šiuos vaizdus 30 kartų per sekundę, jie atrodo tarsi judantys.
K.: Kada pirmą kartą jis buvo panaudotas televizijai?
A: Kineskopą moderniai elektroninei televizijai 1920 m. pirmą kartą panaudojo Philo T. Farnsworthas.
K: Kada vietoj jų pradėti naudoti LCD ir plazminiai ekranai?
A: LCD ir plazminiai ekranai pradėti naudoti 2000-ųjų pradžioje.
K: Kodėl kineskopai yra sunkūs?
A.: Kineskopai pagaminti iš storo stiklo su pakankamai stipriu vakuumu viduje, kad sulaikytų orą, todėl jie yra gana sunkūs dideliems televizoriams ar monitoriams.
