Plazminiai ekranai (PDP): apibrėžimas, veikimas ir istorija
Sužinokite, kas yra plazminiai ekranai (PDP): veikimo principas, technologijos evoliucija ir istorija nuo 1964 m. iki modernių HD ir milžiniškų modelių.
Plazminiu ekranu (PDP) vadinami plokščios konstrukcijos ekranai, kuriuose vaizdas gaunamas jonizuojant dujas ir priversdami švytėti spalvotus fosforus. Tokie televizoriai yra gerokai plonesni už tradicinius elektroninius vamzdžius, dažnai pasižymi plačiu žiūrėjimo kampu ir geromis judesio savybėmis, o taip pat buvo gaminami didelės įstrižainės modeliai. Nors technologija ilgą laiką buvo populiari didesniems televizoriams, ją išstūmė ir pakeitė kitos plokščių ekranų technologijos.
Veikimo principas
Plazminiai ekranai pagaminti iš dviejų stiklinių lakštų, tarp kurių yra užsandarinama tuščia ertmė, užpildyta inertinių dujų mišiniu — dažniausiai ksenonu ir neonu. Ekranas susideda iš tūkstančių arba milijonų mažų kamerų (ląstelių), kurių kiekviena atitinka vieną pikselį arba subpikselį.
Įjungus įtampą, tarp elektrodų įvyksta koroninis išlydis arba dujų jonizacija — susidaro plazma, kuri spinduliuoja ultravioletinę (UV) šviesą. UV spinduliai apšviečia mažas raudonų, žalių ir mėlynų liuminoforų daleles (fosforus), kurios sugeria UV ir skleidžia matomą šviesą. Kiekvienas pilnas vaizdo taškas sudarytas iš trijų subpikselių (R, G, B), kurių intensyvumas reguliuojamas impulsiniais įtampos ar dažnio valdymo būdais. Šis principas yra panašus į apšvietimui naudojamas liuminescencines lempos.
Techninė konstrukcija ir savybės
- Pikselių struktūra: kiekvienas pikselis turi tris spalvų fosforų elementus; juos valdant galima tiksliai atkurti spalvas.
- Valdymas: plazminiai ekranai dažniausiai naudoja dujų išlydžio valdymo matricas su adreso ir emisijos elektrodais; vėlesnės kartos panelės naudojo sudėtingesnius valdiklius geresniam kontrastui ir mažesnei energijos sąnaudai.
- Vaizdo savybės: plazmos ekranai pasižymi puikiu kontrastu, greitu atsaku (naudingi judesiui), plačiu žiūrėjimo kampu ir natūraliomis spalvomis.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai: geras kontrastas ir spalvų atkūrimas, platus žiūrėjimo kampas, trumpas atsako laikas (mažiau judesio suliejimo), galimybė gaminti labai dideles įstrižaines.
- Trūkumai: didesnės energijos sąnaudos, sunkesnė ir storesnė konstrukcija palyginti su naujesnėmis plokščių technologijomis, jautrumas „burn‑in“ efektui (ilgalaikė statinė vaizdo dalies įsiminimo rizika), sudėtingesnė masinė gamyba ir gamybos kaštai.
Istorija ir vystymasis
Pirmieji plazminiai ekranai buvo sukurti 1964 m., kai buvo įmanoma valdyti dujų išlydžius mažesnėse kamerose. Ankstyvosiose versijose vaizdas buvo labai ribotas — pavyzdžiui, tik dviejų spalvų. Per kelis dešimtmečius technologija vystėsi: gerėjo pikselių valdymas, fosforų kokybė ir spalvų atkūrimas, todėl tapo įmanoma kurti spalvotus ir aukštos raiškos ekranus.
XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje daug gamintojų (pvz., Panasonic, Samsung, Pioneer) pristatė komercinius plazminių televizorių modelius, tarp kurių buvo ir labai dideli prietaisai — netgi didelės raiškos plazminiai ekranai iki kelių dešimčių ar daugiau colių įstrižainės. Tačiau nuo XXI a. pirmojo dešimtmečio antrosios pusės plazminių ekranų gamyba pamažu mažėjo: didėjant LCD/LED technologijų kokybei ir mažėjant jų kainoms, vartotojai masiškai rinkosi skystųjų kristalų ekranų, taip pat atsirado OLED, kuris pasiūlė plonumą ir geresnį juodos spalvos atkūrimą.
Rinka ir dabartinė padėtis
Nuo maždaug 2013–2015 m. pagrindiniai gamintojai pradėjo nutraukinėti plazminių televizorių gamybą. Keliems gamintojams tai buvo susiję su aukštais gamybos kaštais, energijos vartojimo reikalavimais ir konkurencija iš LED‑apšviestų LCD bei OLED. Šiuo metu plazminės plokštės komerciniu mastu beveik nebegaminamos, tačiau technologija prisidėjo prie plokščių ekranų raidų ir vis dar naudojama istoriniuose aprašymuose bei kai kuriose specializuotose pramonės aplikacijose.
Panaudojimas ir kasdieniame gyvenime
Anksčiau plazminiai televizoriai buvo populiarūs didelių įstrižainių namų pramogoms, viešose erdvėse ir kino kambariuose dėl gero kontrasto bei natūralios spalvos atkūros. Dėl „burn‑in“ rizikos ir didesnių energijos sąnaudų jie netinka visoms naudojimo sritims (pvz., statinėms informacinėms lentoms ilgai laikyti). Šiuolaikinės alternatyvos (LED‑LCD, QLED, OLED) pasiūlė plonesnius, lengvesnius ir ekonomiškesnius sprendimus didžiajam vartotojų segmentui.
Išvados
Plazminiai ekranai (PDP) buvo svarbus žingsnis plokščių ekranų evoliucijoje: jie pasiūlė puikų vaizdo kokybės balansą dideliems ekranams ir padėjo plėtoti spalvotų fosforų bei matricos valdymo technologijas. Visgi jų gamyba ir populiarumas smuko dėl konkurencijos iš skystųjų kristalų ekranų ir vėlesnių technologijų, kurios pasiūlė mažesnę galią naudojimą, plonesnę konstrukciją ir pigesnę gamybą.
Modernus plazminis televizorius. Šie televizoriai yra lengvi ir taupo daug vietos
Privalumai
Plazminiuose televizoriuose viename colyje yra daugiau pikselių (mažyčių taškelių, kurie sujungti į vieną visumą sukuria vaizdą) nei senuosiuose katodinių spindulių kineskopo (CRT) ekranuose, todėl juose vaizdas yra daug ryškesnis. Senojo tipo kineskopų ekranuose vaizdas buvo sudarytas iš linijų. Atidžiai įsižiūrėję į plazminį ekraną linijų nepamatysite. Sužinosite, kad daugumoje "Plasma" ekranų yra plačiaekranio ekrano parinktis, todėl filmus galite žiūrėti taip, kaip jie buvo skirti kino teatrams. Jie taip pat idealiai tinka naujausiems skaitmeninio transliavimo metodams.
Vienas iš didžiausių privalumų - sutaupoma vietos. Senųjų elektroninių vamzdžių problema ta, kad jiems reikėjo daug vietos, kad spinduliai galėtų apšviesti visas ekrano sritis. Kuo platesnis buvo ekranas, tuo didesnis buvo televizoriaus tūris. Vidutinis plazminio televizoriaus ekranas yra maždaug 6-8 colių gylio. Perkėlus "Plasma" televizorių ant sienos, galima tikrai padidinti plotą, be to, į juos galima žiūrėti beveik iš bet kurio kambario taško (paprastai 180 laipsnių kampu).
Plazminiai ekranai taip pat yra labai lengvi, ypač palyginti su galinės projekcijos televizoriais. 40 colių plazminis televizorius sveria nuo 50 iki 80 svarų (23-36 kg) ir, jei įsigysite tinkamą laikiklį (kuriuo televizorių galima pritvirtinti prie sienos), jį galima labai lengvai pakabinti ant tinkamos sienos. Tvirtinant prie sienos reikia įsitikinti, kad pasirinkote laikiklį, kuriame nurodyta, kokį didžiausią svorį jis gali išlaikyti. Daugumą laikiklių galima pakreipti, jei norite žiūrėti kitu kampu.
Plazminiai televizoriai gali rodyti iki 16 milijonų spalvų, todėl jie puikiai tinka ne tik žiūrėti televizijos programas, bet ir tinka naujausių kompiuterinių žaidimų konsolių ekranams. Dauguma plazminių televizorių turi HDMI ir nešiojamųjų kompiuterių jungčių įvestis, todėl jie puikiai tinka produktams ir pardavimo pranešimams rodyti biuruose ir parduotuvėse.
Taip pat sužinosite, kad juos labai lengva stebėti net saulėtą dieną ar labai šviesioje patalpoje. Kitaip nei senuosius kineskopų ekranus, jų nesunku įžiūrėti šviesiose vietose.
Trūkumai
Dėl plazminiuose televizoriuose naudojamos fosforo technologijos vaizdo pėdsakai gali būti "įrašyti" į ekraną, t. y. net žiūrėdami kitus vaizdus galite matyti nedidelius vaizdo pėdsakus. Tai kelia susirūpinimą komerciniais tikslais, kai vaizdai rodomi ilgą laiką. Paprastai "išdegimo" galima išvengti užtikrinant, kad ekrane ilgą laiką (kartais vos 20 minučių) nebūtų rodomas tas pats vaizdas, išjungiant televizorių arba perjungiant kanalą.
Nors plazminiai televizoriai yra daug ryškesni už galinio projektavimo televizorius, tiesioginės projekcijos ir LCD televizoriai dažnai būna dar ryškesni. Naujausios kartos plazminių televizorių ryškumas pagerėjo, tačiau įspėjame, kad nežiūrėtumėte ten, kur per daug šviesu arba saulėta.
Nors plazminiai televizoriai yra daug lengvesni ir plonesni už tiesioginio vaizdo ir galinės projekcijos televizorius, LCD televizorius gali būti dar lengvesnis ir plonesnis. LCD televizoriuose naudojama ta pati technologija, kaip ir daugumoje nešiojamųjų kompiuterių. Plazminiai televizoriai yra didesnių dydžių nei LCD televizoriai. Plazminiai televizoriai kainuoja brangiau nei kineskopai ir skystųjų kristalų televizoriai.
Kiek laiko jie veikia?
Palyginti su kitomis televizorių technologijomis, plazminiai televizoriai veikia trumpiau. Daugumos plazminių televizorių eksploatavimo trukmė, remiantis gamintojų skaičiavimais, yra 20 000-30 000 valandų. Šis tarnavimo laikas paprastai vadinamas plazminio televizoriaus eksploatavimo laiko pusmečiu, nes per tiek valandų plazminis televizorius praranda maždaug pusę savo ryškumo.
Plazminiai televizoriai lengvai lūžta, o jų dalis gana lengva pažeisti. Juos reikėtų perkelti tik atsargiai.
Tobulėjant technologijoms, plazminiai ekranai tarnauja kur kas ilgiau - galite tikėtis 30 000 valandų naudojimo. Kitaip tariant, jūsų televizorius ateinančius 5 metus turėtų būti įjungtas 16 valandų per dieną, kiekvieną dieną. Iki to laiko, kai reikės keisti televizorių, bus galima įsigyti didesnės raiškos modelius.
Verta pinigų?
Pirmieji namuose naudoti skirti plazminiai televizoriai buvo brangūs - už pagrindinį mažą modelį mokėta iki 5000 JAV dolerių. Tobulėjant technologijai ir didėjant gamybai, kainos mažėjo. XXI amžiuje kai kurie 37 colių modeliai buvo parduodami už 1000 JAV dolerių ar net mažiau. Įsigyti kineskopinį televizorių tapo reta, nes įprasta tapo LCD.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip gaminami plazminiai ekranai?
A.: Plazminiai ekranai yra pagaminti iš dviejų stiklo lakštų, tarp kurių yra dvi dujos (ksenonas ir neonas), užpildančios tūkstančius mažyčių kamerų arba erdvių.
K: Ką plazminiame ekrane veikia raudonas, mėlynas ir žalias fosforas?
A: Už kiekvieno plazminio ekrano tarpo yra raudonas, mėlynas ir žalias fosforas, kurie, veikiami spinduliuotės, skleidžia šviesą. Kai prie plazmos kamerų prijungiama elektra, spalvoti fosforai ekrane sukuria reikiamą spalvą.
K: Kiek laiko naudojami plazminiai ekranai?
A: Plazminiai ekranai naudojami nuo 1964 m.
K: Kaip laikui bėgant tobulėjo plazminiai ekranai?
A.: Plazminių ekranų pradžioje buvo galima sukurti tik dvi spalvas. Tačiau dabar turime didelės raiškos plazminius ekranus, kurių dydis siekia iki 150 colių.
K: Kodėl XXI a. pradžioje buvo pagaminta mažiau plazminių ekranų?
A.: XXI a. pradžioje plazminių ekranų buvo gaminama mažiau, nes žmonės pradėjo pirkti daugiau skystųjų kristalų ekranų.
K: Kokie yra plazminių ekranų pranašumai, palyginti su katodinių spindulių vamzdžiais?
A.: Plazminiai ekranai yra daug plonesni už katodinių spindulių vamzdžius ir paprastai yra didesnės raiškos.
K: Kokios dujos yra laikomos tarp dviejų plazminio ekrano stiklo lakštų?
A: Tarp dviejų plazminio ekrano stiklo lakštų laikomos dujos yra ksenonas ir neonas.
Ieškoti