Savanoriška asociacija (sąjunga): apibrėžimas, steigimas ir reikalavimai
Sužinokite, kas yra savanoriška asociacija (sąjunga), kaip ją steigti, kokie reikalavimai, registracija ir teisiniai niuansai — aiškiai ir praktiškai.
Savanoriška asociacija arba sąjunga – tai grupė asmenų, kurie savanoriškai sudaro susitarimą sukurti organizacinį darinį (organą arba organizaciją), kad bendromis pastangomis siektų tam tikrų tikslų ar vykdytų bendrą veiklą. Asociacijos gali būti skirtos kultūrinei, sportinei, labdaros, profesinei, kaimynystės ar kitai visuomeninei veiklai.
Daugeliu atvejų norint įsteigti asociaciją nereikia sudėtingų formalumų. Tačiau kai kuriose jurisdikcijose yra nustatytas minimalus steigėjų skaičius, kitose – privaloma registracija policijoje ar kitoje oficialioje institucijoje, kad visuomenė būtų informuota apie asociacijos egzistavimą. Tokios taisyklės dažnai nėra politinės kontrolės priemonė, o labiau priemonė apsaugoti ekonominę veiklą ir visuomenę nuo sukčiavimo bei užtikrinti skaidrumą.
Steigimas ir reikalingi dokumentai
Konkrečios procedūros skiriasi priklausomai nuo šalies ir teisinės sistemos, tačiau dažniausiai reikalingi šie pagrindiniai žingsniai ir dokumentai:
- Steigėjų susirinkimo protokolas – dokumentas, kuriame fiksuojamas sprendimas steigti asociaciją ir priimami pirmieji sprendimai (pvz., patvirtinami įstatai, renkami valdymo organai).
- Įstatai (statutas) – pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis asociacijos tikslus, veiklos sritis, narių teises ir pareigas, valdymo organų sudėtį, balsavimo tvarką, lėšų naudojimą ir kitas vidaus taisykles.
- Narių sąrašas arba steigėjų sąrašas – pradinė įrašyta narių sudėtis su kontaktine informacija.
- Valdymo organų dokumentai – sprendimai apie pirmininko, valdybos ar kitų organų paskyrimą arba išrinkimą.
- Priklausomai nuo jurisdikcijos gali prireikti
- registracijos pažymos ar leidimo,
- mokesčių mokėtojo kodo,
- banko sąskaitos atidarymo.
Registracija ir juridinis statusas
Asociacijos juridinis statusas ir registracijos reikalavimai labai skiriasi. Kai kur asociacija įgyja juridinio asmens statusą tik po oficialios registracijos, o kitur asociacija gali veikti kaip neformali bendruomenė be atskiro juridinio asmens statuso. Svarbu:
- pasitikrinti vietos teisės aktus dėl registracijos reikalavimų;
- aiškiai suformuluoti, ar asociacija bus ne pelno siekianti (NP) organizacija, ar turi komercinių elementų;
- žinoti, ar asociacija privalės teikti finansines ataskaitas ir deklaracijas.
Veiklos ir valdymo pagrindai
Tipinė asociacijos struktūra ir vidaus tvarka apima:
- Narius – fizinius ar juridinius asmenis, turinčius teises dalyvauti susirinkimuose, rinkti ir būti renkami į valdymo organus;
- Valdymo organus – pvz., visuotinis narių susirinkimas, valdyba, pirmininkas, revizorius ar kitos funkcijos; juos nustato įstatai;
- Susirinkimų tvarką – kaip skelbiami susirinkimai, kvorumas, balsavimo taisyklės;
- Vidaus taisykles – disciplinos, narių priėmimo ir pašalinimo, lėšų panaudojimo principus.
Atsakomybė ir finansai
Narių ir valdymo organų atsakomybė priklauso nuo to, ar asociacija turi juridinį asmens statusą ir kokie yra įstatai. Bendros gairės:
- jeigu asociacija yra juridinis asmuo, ji paprastai atsako savo turtu, o narių asmeninė atsakomybė už įsipareigojimus yra ribota;
- jei juridinio asmens statuso nėra, nariai ar valdymo organų nariai gali būti asmeniškai atsakingi už įsipareigojimus;
- finansų tvarkymas – reikalinga aiški apskaita, pinigų tvarkymo politika, banko sąskaita ir, jei reikia, periodinės finansinės ataskaitos;
- asociacijos gali gauti lėšų narystės mokesčių, aukų, rėmėjų, projektinių dotacijų ar renginių pajamų pavidalu; tam gali galioti specialios ataskaitų teikimo taisyklės.
Nutraukimas ir reorganizacija
Asociaciją galima nutraukti arba reorganizuoti pagal įstatus ir vietos teisę. Paprastai būtini šie žingsniai:
- narių susirinkimo sprendimas dėl likvidavimo ar susijungimo;
- likvidatoriaus paskyrimas ir turto padalijimo tvarka, numatyta įstatuose arba teisės aktuose;
- pranešimų registrų institucijoms ir suinteresuotiems asmenims pateikimas.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai: leidžia veikti kolektyviai, suteikia formalią struktūrą sprendimams priimti, gali padidinti pasitikėjimą rėmėjų ir institucijų akyse, palengvina prieigą prie dotacijų ir paramos.
- Trūkumai: reikalauja administracinio darbo, gali būti teisinė ir finansinė atsakomybė, kai kur – privalomas viešinimas ir ataskaitų teikimas.
Praktiniai patarimai steigėjams
- prieš steigimą pasidomėkite vietiniais teisės aktais ir registracijos procedūromis;
- aiškiai suformuluokite tikslus ir veiklos sritis įstatuose;
- numatykite paprastą ir skaidrią vidaus valdymo bei finansų tvarką;
- pasvarstykite apie profesionalios teisinės ar apskaitos pagalbos poreikį pradiniame etape;
- jei planuojate užsiimti labdara ar rinkti viešąsias lėšas, pasitikrinkite papildomus reikalavimus donorų skaidrumui ir finansų atskaitomybei.
Asociacija gali būti lanksti ir prieinama forma bendruomenės iniciatyvoms, tačiau sėkmingam veikimui svarbu iš anksto apgalvoti teisines, finansines ir organizacines aplinkybes.
Teisinis statusas
Neįregistruota asociacija buvo apibrėžta kaip egzistuojanti:
"...kai du ar daugiau asmenų dėl vieno ar daugiau bendrų tikslų yra susaistyti tarpusavio įsipareigojimais, kiekvienas turi abipusių pareigų ir prievolių, organizacijoje, kuri turi taisykles, nustatančias, kas kontroliuoja organizaciją ir jos lėšas, ir į kurią galima įstoti arba iš jos išstoti savo noru."
Daugumoje šalių neįregistruota asociacija neturi atskiro juridinio asmens statuso ir asociacijos nariai paprastai neturi ribotos atsakomybės. Tačiau kai kuriose šalyse mokesčių tikslais jos laikomos turinčiomis atskirą juridinio asmens statusą.
Asociacijos, kurios organizuojamos siekiant pelno ar finansinės naudos, paprastai vadinamos partnerystėmis. Ypatinga partnerystės rūšis yra kooperatyvas, kuris paprastai steigiamas pagal principą "vienas žmogus - vienas balsas" ir skirsto pelną pagal nario pagamintų ar nupirktų prekių kiekį. Asociacijos gali būti ne pelno siekiančios organizacijos arba ne pelno korporacijos; tai nereiškia, kad asociacija negali gauti naudos iš savo veiklos, tačiau visa nauda turi būti reinvestuojama. Dauguma asociacijų turi tam tikrą dokumentą ar dokumentus, kurie reglamentuoja organo susirinkimų ir veiklos tvarką. Toks dokumentas dažnai vadinamas organizacijos įstatais, nuostatais arba asociacijos sutartimi.
Asociacijų laisvė
Asociacijų laisvė įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje:
20 straipsnis
(1) Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę.
(2) Niekas negali būti verčiamas priklausyti asociacijai.
Susiję puslapiai
- Visuomenė
Ieškoti