Vulvos vėžys: kas tai, simptomai, priežastys ir gydymas
Sužinokite apie vulvos vėžį: simptomus, priežastis ir šiuolaikinį gydymą. Ankstyva diagnozė ir gydymo galimybės – svarbi informacija moterims.
Vulvos vėžys - tai liga, kai organizmo ląstelės nekontroliuojamai auga vulvoje arba ant jos. Vulva yra išorinė moters lytinių organų dalis. Joje yra dvi odos raukšlės, vadinamos lytinėmis lūpomis. Vulvos vėžys dažniausiai pasireiškia vidiniuose lytinių lūpų kraštuose. Vėžys visada vadinamas pagal kūno dalį, kurioje jis prasideda, net jei vėliau išplinta į kitas kūno dalis. Kai vėžys prasideda makštyje, jis vadinamas makšties vėžiu. Makštis, dar vadinama gimdymo kanalu, yra tuščiaviduris, į vamzdelį panašus kanalas tarp gimdos dugno ir kūno išorės. Kai makšties vėžys nustatomas anksti, gydymas būna geriausias.
Simptomai
Vulvos vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais. Ankstyvose stadijose simptomai kartais būna nežymūs ir juos lengva priskirti kitoms odos ar infekcinėms ligoms. Dažniausi požymiai:
- nuolatinis niežėjimas vulvos srityje;
- skausmas ar deginimas, ypač lytinių santykių metu;
- gumbai, mazgeliai ar sukietėjusios odos plotai ant vulvos;
- odos spalvos pakitimai (rausvi, balti ar tamsūs plotai) arba pleiskanojimas;
- kraujavimas ar išskyros, kurios nėra susijusios su menstruacijomis;
- negyjančios opos ar žaizdelės;
- patinę limfmazgiai kirkšnyje.
Jei kuri nors iš šių būklių išlieka ilgiau nei kelias savaites arba blogėja, svarbu kreiptis į gydytoją.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vulvos vėžio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinomi keli rizikos veiksniai ir ligos mechanizmai:
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV / HPV) — tam tikros jo atmainos (ypač 16 ir 18) susijusios su dalimi vulvos vėžio atvejų, ypač jaunų moterų grupėje.
- Predisponuojančios odos ligos — lichen sclerosus ir kitos lėtinės vulvos odos ligos gali didinti vėžio riziką.
- Amžius — vulvos vėžys dažniau diagnozuojamas vyresnėms nei 60 metų moterims, nors gali pasitaikyti ir jaunesnėms.
- Rūkymas — didina riziką, ypač kartu su HPV infekcija.
- Sumažėjusi imuninė sistema (pvz., po transplantacijos ar sergant ŽIV) gali padidinti riziką.
Diagnozė
Jei gydytojas įtaria vulvos vėžį, atliekami šie tyrimai:
- gydytojo apžiūra ir palpacija — įvertinami odos pakitimai ir kirkšnies limfmazgiai;
- biopsija — paimama nedidelė odos ar mazgelių mėginio dalis, kuri tiriama po mikroskopu. Biopsija yra esminis diagnostikos žingsnis;
- vaizdo tyrimai — ultragarsas, MRT ar KT gali būti naudojami įvertinti ligos išplitimą ir planuoti gydymą;
- kartais atliekama sentinelinių limfmazgių (pirmiausių limfmazgių) biopsija arba kirkšnies limfmazgių šalinimo procedūra, kad būtų patikrinta, ar vėžys išplito.
Stadijos ir ligos išplitimas
Vulvos vėžys skirstomas į stadijas, priklausomai nuo naviko dydžio, gylio ir ar jis išplito į limfmazgius ar kitas kūno dalis. Ankstyvos stadijos (I–II) paprastai ribojasi vulvos sritimi, o III–IV stadijose ligos išplitimas didesnis. Stadija lemia gydymo pasirinkimą ir prognozę.
Gydymas
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko vietą, dydį, stadiją, paciento bendrą būklę ir pageidavimus. Pagrindinės gydymo galimybės:
- Chirurgija — dažniausiai naudojama gydymo forma. Apima naviko vietinę pašalinimą (lokalinę eksciziją), dalinę arba visišką vulvektomiją (vulvos pašalinimas) ir kartais kirkšnies limfmazgių šalinimą. Siekiama pašalinti naviką su pakankama sveikos audinio riba.
- Radioterapija — gali būti skiriama po operacijos (adjuvantinė) arba kaip pagrindinis gydymas, jei operacija nėra tinkama; taip pat naudojama simptomams palengvinti pažengusiose ligos stadijose.
- Chemoterapija — dažniau skiriama pažengusiems arba metastazavusiems atvejams arba derinama su radioterapija.
- Imunoterapija ir tikslinė terapija — tam tikrais atvejais (pvz., PD-L1 teigiami navikai ar dalyvaujant klinikinei studijai) gali būti taikomos naujesnės gydymo rūšys.
- Rekonstrukcinė chirurgija — po didesnių pašalinimų gali būti atliekama odos persodinimo arba rekonstrukcijos procedūra, siekiant atkurti funkciją ir išvaizdą.
Gydymo pasekmės ir gyvenimo kokybė
Gydymas gali turėti šalutinių reiškinių: skausmą, žaizdų gijimo problemas, limfedemą (patinimą kirkšnies srityje), seksualinės funkcijos pokyčius ir psichologinį diskomfortą. Svarbu atvirai kalbėti su gydytoju apie galimus poveikius ir gauti paramą – psichologinę, seksualinės reabilitacijos ar fizinės terapijos pagalbą.
Prevencija ir profilaktika
- ŽPV vakcina — skiepai nuo kai kurių ŽPV tipų sumažina tam tikrų susijusių vulvos (ir kitų lytinių organų) vėžio riziką;
- reguliarūs ginekologiniai patikrinimai ir atidumas į vulvos odos pokyčius;
- lėtinės vulvos odos ligos (pvz., lichen sclerosus) gydymas ir stebėsena;
- rūkymo nutraukimas ir sveikas gyvenimo būdas;
- dėl įtarimų ar neaiškių odos pakitimų laiku kreiptis biopsijai ir gydymui.
Po gydymo ir stebėsena
Net ir sėkmingai gydžius, reikia reguliarių gydytojo patikrinimų, kad būtų anksti nustatytas galimas pasikartojimas ar komplikacijos. Patikros dažnumas priklauso nuo ligos stadijos ir gydymo, bet paprastai apima reguliarius vizitus pirmuosius keletą metų kas 3–6 mėn., vėliau retesnius kontrolinius vizitus.
Prognozė
Prognozę lemia stadija diagnozės metu, naviko tipas, paciento bendroji sveikata ir gydymo galimybės. Ankstyvai diagnozavus ir tinkamai gydant, gydymo sėkmė geresnė. Vėluojant – gydymas sunkesnis ir prognozė prastesnė.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
- nuolatinį vulvos niežulį arba skausmą, trukusį ilgiau nei kelias savaites;
- naujus gumbelius, opos ar išopėjusius plotus;
- neįprastas kraujavimo ar išskyras;
- patinusius kirkšnies limfmazgius.
Anksčiausia diagnozė leidžia plačiau taikyti gydymo galimybes ir pagerina išgyvenamumą bei gyvenimo kokybę.
Jei turite daugiau klausimų apie simptomus, diagnozę ar gydymo galimybes, pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar specializuotu ginekologu-onkologu.
Ieškoti