Raganius – tradicinis dvasinis gydytojas (sangoma) ir jo vaidmuo

Raganius (sangoma): tradicinis dvasinis gydytojas — jo ritualai, vaidmuo bendruomenėje, istorija ir kultūrinė svarba bei apsauga nuo grėsmių tikėjimui.

Raganiumi dažnai vadinamas gyventojų arba žiniasklaidos vartojamas terminas tradiciniam gydytojui, kuris pasitiki vietinėmis medicinos praktikomis, augaliniais vaistais, ritualais ir dvasinėmis priemonėmis, o ne šiuolaikine mediciną ar mokslą. Tačiau žodžio vartojimas dažnai yra pejoratyvus ir supaprastinantis – jis gali nurodyti tiek į tradicinio gydymo metodus, tiek į klaidingą nuomonę, kad tokie gydytojai neturi jokios kompetencijos.

Kas yra sangoma ir kuo skiriasi nuo kitų tradicinių gydytojų?

Afrikos kontekste tradicinius dvasinius gydytojus paprastai vadina sangomomis (Pietų Afrikoje). Reikia atskirti kelis vaidmenis:

• Sangoma – dažniausiai divinatorius ir dvasinis tarpininkas tarp žmonių ir protėvių ar dvasių.
• Inyanga (ar kitais pavadinimais) – labiau orientuotas į augalinius preparatus ir žolininkystę.
• Kitose tradicijose gali būti ir kitų formų praktikų, priklausomai nuo tautos, regiono ir religinių įsitikinimų.

Sangoma vaidmuo apima ne tik ligų gydymą, bet ir kaltės, santykių, socialinių problemų aiškinimą bei bendruomenės ritualų atlikimą.

Mokymasis, praktikos ir priemonės

Tradiciniai gydytojai dažniausiai mokosi per ilgas iniciacijas ir praktiką pas patyrusius meistrus. Mokymosi dalys gali būti:

• ritualinė iniciacija ir vizijos, kurios žymi pašaukimą;
• žolininkystė – augalų ir kitų natūralių preparatų pažinimas;
• divinacija – ateities, ligų ar priežasčių aiškinimas per būrimą, sapnus, būrimo kaulus;
• choro, būgnų, šokių ir kitų ritualinių veiksmų naudojimas gydymui ir dvasių kvietimui;
• kartais – gyvulių aukojimas ar kiti kultūriniai ritualai.

Praktikos gali skirtis labai plačiai tarp regionų ir net tarp bendruomenių toje pačioje šalyje.

Bendruomenės ir dvasinis vaidmuo

Šis vaidmuo yra iš dalies praktinis, iš dalies dvasinis. Tradicinis gydytojas dažnai yra bendruomenės tikėjimo sistemos, mitologijos ir ritualų saugotojas. Jis atlieka svarbias apeigas, susijusias su santuokom, laidotuvėmis, pasėlių sėkla ir kolektyvine sveikata. Teisingai atliktos apeigos gali užtikrinti socialinę pusiausvyrą; priešingu atveju bendruomenės gyvenimas gali būti sutrikdytas.

Be gydymo, sangomos dažnai atlieka konfliktų sprendimo, patarėjo ir psichosocialinio palaikymo funkcijas – ypač ten, kur prieinamumas prie psichikos sveikatos specialistų yra ribotas.

Rizikos, etikos ir santykis su moderne medicina

Nors tradicinės praktikos gali padėti spręsti tam tikras sveikatos ir socialines problemas, egzistuoja ir rizikų:

• vėlavimas kreiptis į modernią mediciną sunkiais atvejais (pvz., infekcijos, traumos, vaikų ligos) gali būti pavojingas gyvybei;
• kai kurios ritualinės praktikos arba preparatai gali būti kenksmingi ar toksiniai;
• etikos klausimai susiję su prievarta ar kenksmingomis tradicijomis;
• stigma ir prievarta prieš tradicines bendruomenes – terminų naudojimas išjuokiant arba žeminant jų praktiką gali pakenkti kultūrinei tapatybei.

Daugelis specialistų ir sveikatos sistemų ragina bendradarbiauti: šviesti apie pavojus, integruoti naudą turinčias praktikas ir nukreipti pacientus į modernią pagalbą, kai to reikia. Kai kuriose šalyse tradiciniai gydytojai yra juridiniai ir sveikatos sistemos dalyviai; kitur jų veikla yra nepavaldoma reguliavimui.

Istorija ir terminų vartojimas

Termino istorija rodo, kad žodžiai dažnai buvo vartojami kolonijinių ar kritinių tekstų kontekstu. Oksfordo anglų kalbos žodyne minima, kad žodis "ragana" (witch) buvo panaudotas jau 1718 m. Francis Hutchinson knygoje. Afrikos tradicinių gydytojų apibūdinimui žodis "raganius" (witchdoctor) pasirodė XIX a.; Oksfordo žodynas nurodo, kad pirmą kartą terminas, kuriuo Afrikos šamanai (t. y. medikai), pavartotas 1836 m. Roberto Montgomerio Martino knygoje.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pejoratyvus terminų vartojimas gali būti susijęs su kolonialiniu požiūriu ir gali prisidėti prie vietinių kultūrų menkinimo ar net prie platesnių neteisybių. Agresyvūs išoriniai veiksmai, nukreipti prieš vietos tikėjimo sistemas, gali turėti rimtų pasekmių – nuo kultūrinės asimiliacijos iki platesnių žmogaus teisių pažeidimų ar, skirtingais atvejais, vietinių tautų genocido pasekmių tam tikra prasme (kultūrinis naikinimas).

Kaip kalbėti ir mąstyti apie tradicinius gydytojus atsakingai

Vartojant terminus svarbu būti tiksliais ir pagarbiais. Vietoje bendro ir įžeidžiančio žodžio "raganius" dažnai tikslingiau vartoti konkrečius pavadinimus (pvz., sangoma, inyanga, šamanas) ir apibūdinti praktiką objektyviai. Geriausia – pripažinti praktikos įvairovę, atsižvelgti į pavojus ir naudą, skatinti dialogą tarp tradicinės ir modernios medicinos bei gerbti bendruomenių teises į kultūrinę saviraišką.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra raganų daktaras?

K: Ar dažnai terminas raganius vartojamas kartu su neigiamais terminais?

K: Kada pirmą kartą užfiksuotas termino "raganų gydytojas" vartojimas?

K: Kaip vadinami raganų gydytojai Pietų Afrikoje?

K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas terminas "raganų gydytojas" kalbant apie Afrikos šamanus?

K: Ar raganų gydytojo vaidmuo yra tik praktinis?

K: Kas gali lemti "vietinių tautų genocidą"?

Paieška pagal raidę