Jojo - populiarus virvelinis žaislas: apibrėžimas, istorija ir triukai
Jojo yra populiarus žaislas, pagamintas iš virvelės, kurios vienas galas pririštas prie plokščios ritės. Juo naudojamasi laikant laisvąjį virvelės galą (paprastai pirštu užrišant slankiojantį mazgą) ir traukiant jį taip, kad ritė, kabėdama ore, suktųsi, o virvelė vyniotųsi arba vyniotųsi. Pirmą kartą šis būdas išpopuliarėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Paprasčiausiai stygos ant ritės vyniojamos rankomis. Tada jojis metamas žemyn, kad nusileistų žemyn ir išvyniotų stygą. Tuomet (dėl inercijos) jis pakyla atgal ir užvynioja stygą aukštyn. Galiausiai jojis paimamas ir vėl metamas. Egzistuoja daugybė kitų triukų, dauguma jų pagrįsti pagrindiniu "miego" triuku. Vienas iš garsiausių jojo triukų yra "Walk the Dog". Tai atliekama metant stiprų "sleeperį" ir leidžiant jojui riedėti per grindis.
Angliški istoriniai jojo pavadinimai yra bandalore (iš prancūzų kalbos) ir quiz. Istoriniai prancūziški terminai: bandalore, incroyable, de Coblenz, emigrette ir joujou de Normandie (joujou reiškia mažą žaislą).
Trumpas apibrėžimas ir pagrindiniai principai
Jojo veikia pagal paprastas fizikos taisykles: sukimas, inercija ir momentas. Pagrindinis triukas — sleeper arba „miegas“, kai ritė sukasi beveik stovėjimo vietoje ant virvelės galo, leidžiant atlikti kitus triukus arba leisti jojui slinkti per paviršių. Grįžimas į ranką gali būti pasiekiamas arba paprastu traukimu (sebėkimas), arba pažangesniu metodu, pavadintu bind, kurio reikia nebeatliekant responsive (automatiškai sugrąžinančių) jojų.
Istorija ir raida
Jojo prietaiso archeologiniai radiniai siejami su senovės civilizacijomis: yra radinių iš senovės Graikijos ir kai kurių pietryčių Azijos regionų. Tačiau modernus jojo bumas prasidėjo XX a. 3-ajame dešimtmetyje. Filipiniečių pardavėjas Pedro Flores ir amerikiečių verslininkas Donald F. Duncan yra dažnai minimi kaip pagrindiniai to laikotarpio populiarinimo veiksniai — Duncan kompanija vėliau sukūrė masinę rinkodarą ir pavadinimą "yo-yo", kuris tapo universaliu terminu. Nuo to laiko jojo tobulėjo: nuo medinių iki plastikinių ir metalinių modelių, atsirado specializuotos konstrukcijos triukams ir varžyboms.
Triukai: nuo paprastų iki sudėtingų
Pagrindiniai ir dažnai praktikuojami triukai:
- Sleeper (miegas) — intensyvus metimas žemyn su tuo pačiu metu leidžiant ritę ilgai suktis ant virvelės.
- Walk the Dog — išlaikius silpną „sleeperį“, leidžiama jojui riedėti per grindis.
- Around the World — ritė apsuka pilną lanką ore ir grįžta į ranką.
- Rock the Baby — virvelė formuoja trikampį „lopšį“, kuriame ritė švelniai supama.
- Looping tricks (pvz., Loop-the-Loop) — cikliniai judesiai, dažnai atliekami su responsive tipo jojais.
- Bind — pagrindinis būdas sugrąžinti unresponsive type jojus atgal į ranką.
Yra ir dešimtys sudėtingų kombinuotų triukų, kuriuos atlieka profesionalūs žaidėjai ir demonstruojami varžybose.
Kaip atlikti du pagrindinius triukus – žingsniai
Sleeper (miegas):
- Užriškite virvelę ant vidurinio piršto arba naudokite slankiojantį mazgą.
- Laikykite joją virš peties aukščio, ranka atsipalaidavusi.
- Stipriai ir lygiai mestelkite žemyn, leidžiant ritę pasisukti maksimaliai. Leiskite virvelei pasklisti, kad ritė įgauna greitį ir pradeda ilgai suktis.
- Norėdami sugrąžinti, švelniai pajudinkite riešą arba perlankykite virvelę, kad ji sugrįžtų ant ritės.
Walk the Dog:
- Atlikite tvirtą sleeperį.
- Užlenkite kūną šiek tiek žemyn ir atsargiai nuleiskite ritę ant grindų, leisdami jai riedėti pirmyn.
- Laikykite virvelę atsipalaidavusią, kad ritė nekiltų per greitai; kad sugrąžintumėte, švelniai pakelkite ir traukite ranką.
Jojo tipai ir medžiagos
Šiuolaikiniai jojai skirstomi pagal veleno tipą ir elgseną:
- Fixed axle — tradicinis ritės velenas, kuris sugrąžina ritę automatiškai su paprastu traukimu.
- Responsive — modernesni modeliai, kurie grįžta lengvai, bet leidžia atlikti ilgesnius sleep triukus.
- Unresponsive — turi guolį, kuris leidžia ilgesnį miegą ir sudėtingus triukus; grąžinimas dažniausiai atliekamas per bind techniką.
Medžiagos:
- Medis — tradicinis, šiltas pojūtis, tinkamas klasikiniam žaidimui.
- Plastikas — lengvas, pigesnis, tinkamas pradedantiesiems.
- Metalas (aliuminis, titanas) — profesionalūs jojai, pasižymi didesniu svoriu ir ilgesniu sukimosi laiku.
Priežiūra ir sauga
Keletas praktinių patarimų:
- Reguliariai keiskite virvelę — susidėvėjusi virvelė gali sutrumpinti gyvavimo laiką ir kelti pavojų.
- Patikrinkite guolius ir veleną — alyvavimas arba valymas gali pagerinti sukimąsi, tačiau su kai kuriais guoliais reikia naudoti specialias priemones.
- Meskite jogą atokiau nuo žmonių, gyvūnų ir stiklo paviršių.
- Vaikams naudoti tinka paprastesni, responsive modeliai ir prižiūrėti suaugusiųjų.
Sportas, varžybos ir kultūra
Per pastaruosius dešimtmečius jojo tapo ir rimtu sporto šaka: vyksta tarptautinės varžybos, kuriose vertinami triukų sudėtingumas, technika ir kūrybiškumas. Internetas, socialinės platformos ir specializuotos bendruomenės paskatino greitą trikų mainymą ir inovacijų sklaidą, todėl kasmet atsiranda naujų judesių ir stilių.
Išvados
Jojo — paprastas, bet įvairiapusis žaislas, jungiantis tradiciją, fiziką ir kūrybiškumą. Nuo paprastų „miegų“ iki sudėtingų kombinuotų triukų, jis siūlo daug iššūkių tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems. Praktika, tinkama įranga ir saugumas yra kertiniai elementai, norint mėgautis šia veikla ir tobulėti.


Moteris, žaidžianti su jojo
Istorija
Seniausias išlikęs jojo buvo pagamintas 500 m. pr. m. e. iš terakotos (molio) diskų. Šio laikotarpio graikų vazos paveiksle pavaizduotas berniukas, žaidžiantis jojo (žr. dešinėje). To meto graikų dokumentuose aprašomi žaislai, pagaminti iš medžio, metalo arba dažytos terakotos. Terakotos diskai buvo naudojami apeigoms, kai vaikas, sulaukęs pilnametystės, aukodavo jaunystės žaislus tam tikriems dievams. Kitų medžiagų diskai buvo naudojami tikram žaidimui.
Filipinų istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad XVI a. medžiotojai, slėpdamiesi medžiuose, į po jais esančius laukinius gyvūnus mėtė prie virvės pririštą iki 20 pėdų ilgio akmenį. Dėl virvelės jie galėdavo grąžinti akmenį atgal nenusileisdami nuo medžio.


Berniukas, žaidžiantis terakotiniu jojo, atlantinis kiliksas, apie 440 m. pr. m. e., Berlyno Antikensammlung (F 2549)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "yo-yo"?
A: Yo-yo yra žaislas, pagamintas iš virvės, kurios vienas galas pririštas prie plokščios ritės.
K: Kaip naudojamas yo-yo?
A: Jojo naudojamas laikant laisvą virvelės galą ir traukiant jį taip, kad ritė, kabanti ore, pasisuktų, o virvelė būtų vyniojama arba vyniojama.
K: Kada išpopuliarėjo jojo?
A: Pirmą kartą jojo išpopuliarėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
K: Kaip paprasčiausia žaisti su yo-yo?
A: Paprasčiausio žaidimo metu styga ant ritės vyniojama rankomis. Tada jojis metamas žemyn, kad nusileistų žemyn ir išvyniotų stygą. Tada (dėl inercijos) jis kyla atgal, vyniodamas virvutę aukštyn, ir galiausiai yra pagaunamas ir vėl metamas.
K: Kas yra "šuns vedžiojimas" ant jojo?
A: "Pasivaikščiojimas su šunimi" yra vienas garsiausių triukų su jojo. Jis atliekamas metant stiprų miegantįjį ir leidžiant jo-ajo riedėti per grindis.
K: Kokie yra istoriniai jojo pavadinimai?
A: Angliški istoriniai jojo pavadinimai yra bandalore ir quiz. Prancūzų kalbos istoriniai terminai: bandalore, incroyable, de Coblenz, emigrette ir joujou de Normandie (joujou reiškia mažą žaislą).
Klausimas: Kiek yra triukų su jojo?
A: Yra daugybė kitų triukų su yo-yo, dauguma jų pagrįsti pagrindiniu "miego" triuku.