2010 m. Smolensko Tu-154 katastrofa – Lenkijos prezidento žūtis
2010 m. Smolensko Tu-154 katastrofa: išsami kronika apie Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūtį, avarijos priežastis, aukas ir politines pasekmes.
2010 m. Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo Tu-154 katastrofa įvyko 2010 m. balandžio 10 d., kai Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas Tupolev Tu-154M sudužo Smolensko mieste, Rusijoje, ir žuvo visi 96 lėktuve buvę žmonės. Tarp žuvusiųjų buvo Lechas Kačynskis ir jo žmona Marija, buvęs Lenkijos prezidentas tremtyje Ryšardas Kačorovskis (Ryszard Kaczorowski), 18 Lenkijos parlamento narių bei Katynės žudynių aukų artimieji.
Delegacija skrydžiui iš Varšuvos į renginį vyko paminėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių; žudynių vieta yra maždaug už 19 km į vakarus nuo Smolensko. Lėktuvas mėgino nusileisti Smolensko šiauriniame oro uoste (buvusioje karinėje aviacijos bazėje) tvyrant stipriam rūkui — matomumas buvo smarkiai sumažėjęs, apie 500 metrų arba mažiau pagal įvairius pranešimus.
Avarijos eiga
Priartėdami prie tako, įgula nusileido žemiau leistino aukščio ir kontaktą su reljefu prarado dėl prasto matomumo bei klaidinančių informacijos elementų. Lėktuvas trenkėsi į medžius, apsivertė aukštyn ratais, subyrėjo ir galiausiai sustojo maždaug 200 metrų nuo kilimo ir tūpimo tako miškingoje vietovėje. Po avarijos visi lėktuve buvę žmonės žuvo, ant žemės nukentėjusių nebuvo.
Tyrimai ir išvados
Po katastrofos buvo atlikta keletas tyrimų — tiek Rusijos tarptautinis tyrimas (MAK), tiek Lenkijos tyrimo komisijos atliko išvadas. Tyrimai identifikavo kelis bendrus veiksnius, prisidėjusius prie avarijos:
- Prastas matomumas: stiprus rūkas ir sumažėjusi matomybė.
- Įgulos sprendimai: nusileidimo tęsinys nepaisant to, kad oro sąlygos nebeatitiko saugaus leidimosi reikalavimų, bei nusileidimas žemiau saugaus aukščio.
- Komunikacija ir oro uosto kontrolė: tyrimuose pažymėta, kad informacija, kurią lėktuvo įgula gavo iš Smolensko oro eismo kontrolės, ne visada atitiko faktines sąlygas ar reikalavimus, o tai galėjo klaidinti įgulą.
- Organizaciniai ir psichologiniai veiksniai: politinis spaudimas, svarbių asmenų buvimas delegacijoje ir noro pasiekti renginį įtaka sprendimams.
Skirtingos institucijos pateikė ne visada identiškas interpretacijas ir prioritetus — dalis išvadų pabrėžė įgulos veiksmus ir žmogiškąsias klaidas, kiti tyrimai taip pat atkreipė dėmesį į oro uosto veiklą ir informacijos pateikimą. Po ilgesnių tyrimų ir teisminių procesų avarija liko politinių diskusijų objektas, pasigirdavo įvairių interpretacijų ir konspiracijos teorijų.
Pasekmės
Katastrofa sukėlė stiprų politinį ir visuomeninį šoką Lenkijoje ir už jos ribų. Buvo surengtos valstybės laidotuvės, žuvusieji palaidoti su valstybės pagerbimu — tarp jų ir Lechas Kačynskis, kuris buvo pagerbtas valstybiniu laidotuvių ritualu. Laikinai prezidento pareigas ėję pareigūnai organizavo rinkimus, kuriuose vėliau buvo išrinktas naujas valstybės vadovas.
Krizė taip pat paveikė Lenkijos ir Rusijos santykius — avarija sukėlė tiek bendrą užuojautą, tiek ilgesnius politinius ginčus dėl tyrimų skaidrumo ir atsakomybės. Smolensko tragedija iki šiol išlieka svarbi ir jautri tema Lenkijos viešajame gyvenime, o įvykio apmąstymai kartais pasikartoja per valstybinės atminties renginius ir politines diskusijas.
Priešingai nei pradžioje sklindusios spekuliacijos, oficialūs tyrimai niekada nepateikė vienareikšmiškos, visuotinai priimtos versijos be prieštaravimų — todėl incidentas ir jo priežastys lieka aptarinėjami bei analizuojami toliau.
Avarijos liekanos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas nutiko per 2010 m. Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo Tu-154 katastrofą?
A: Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas "Tupolev Tu-154M" sudužo Smolensko mieste, Rusijoje, ir žuvo visi 96 lėktuve buvę žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija ir kiti aukšti pareigūnai.
Klausimas: Koks buvo skrydžio tikslas?
A: Keleiviai skrido iš Varšuvos į renginį, skirtą Katynės žudynių 70-osioms metinėms paminėti.
K: Kur įvyko katastrofa?
Atsakymas: Katastrofa įvyko Smolensko mieste, Rusijoje, maždaug už 19 km į vakarus nuo miesto.
K: Kaip įvyko avarija?
A: Pilotai bandė leistis Smolensko šiauriniame oro uoste tvyrant tirštam rūkui, o skrydžių vadovas jiems davė painius nurodymus. Lėktuvas, artėdamas prie kilimo ir tūpimo tako, buvo per žemas ir galiausiai atsitrenkė į medžius bei sudužo.
Klausimas: Koks buvo matomumas bandant nusileisti?
Atsakymas: Dėl tiršto rūko matomumas sumažėjo iki maždaug 500 metrų arba 1600 pėdų.
K: Kokiu atstumu nuo kilimo ir tūpimo tako lėktuvas sustojo?
A.: Orlaivis sustojo už 200 metrų arba 660 pėdų nuo kilimo ir tūpimo tako, miškingoje vietovėje.
K: Kas buvo kitos lėktuve buvusios aukos, be Lenkijos prezidento?
Atsakymas: Tarp kitų aukų buvo buvęs Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, 18 Lenkijos parlamento narių ir Katynės žudynių aukų giminaičiai.
Ieškoti