Ryszardas Kaczorowskis (gimė 1919 m. lapkričio 26 d. Balstogėje - mirė 2010 m. balandžio 10 d. Smolenske, netoli Katynės miško) buvo lenkų politinis ir visuomenės veikėjas, žymus išeivijos veikėjas ir paskutinis Lenkijos prezidentas tremties vyriausybėje. Ši vyriausybė buvo suformuota Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir tarptautiniu mastu iš dalies pripažinta iki 1945 m.; ją sudariusieji siekė išsaugoti prieškario Lenkijos valstybinę teisę ir institucijų tęstinumą.
Ankstyvieji metai ir karas
Kaczorowskis aktyviai dalyvavo Lenkijos skautų judėjime (harcerstwo). 1939–1940 m. jis organizavo antisovietinius veiksmus ir už tai buvo suimtas bei nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista dešimties metų sunkiųjų darbų kalėjimu. 1941 m., po sutarties tarp sovietų ir Lenkijos laikinųjų pareigūnų (Sikorskio–Majskio susitarimo), jis buvo paleistas. Vėliau įstojo į Anderso armiją ir dalyvavo kovose Italijoje, įskaitant garsųjį Monte Cassino mūšį.
Išeivija ir visuomeninė veikla
Po karo, atsinaujinus komunistinei valdžiai Lenkijoje, Kaczorowskis liko išeivijoje ir apsigyveno Jungtinėje Karalystėje. Daug metų dirbo ekonomisto darbu, aktyviai dalyvavo išeivijos organizacijų veikloje ir steigė politinę bei kultūrinę veiklą, skirtą išsaugoti nepriklausomos Lenkijos tradicijas. Ypač daug dėmesio skyrė skautų judėjimui užsienyje – vadovavo išeivijos lenkų skautams ir rūpinosi jaunimo auklėjimu.
Politinė veikla tremtyje
Kaczorowskis užėmė pareigas tremties vyriausybėje; vienu metu jis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Jis tapo prezidento Kazimiero Šabato įpėdiniu (paveldėtoju). Po staigios K. Šabato mirties 1989 m. liepos 19 d. Ryszardas Kaczorowskis perėmė prezidento pareigas ir ėjo jas iki 1990 m.
Prezidentavimas tremtyje ir insignijų perdavimas
Per savo kadenciją tremties vyriausybėje Kaczorowskis siekė užtikrinti konstitucinę tęstinumą ir simbolinį ryšį su prieškario Lenkija. 1990 m., po laisvų rinkimų Lenkijoje ir išrinkus Lechą Valensą (Lechą Wałęsą) šalies prezidentu, Kaczorowskis oficialiai perdavė prieškario Lenkijos ženklus ir kitus prezidento insygnijus naujai išrinktam vadovui. Šiuo aktu tremties vyriausybė baigė savo istorinę misiją ir pripažino naująją Trečiąją Lenkijos Respubliką; perdavimo ceremonija simbolizavo valstybės institucijų tęstinumą ir sugrįžimą į nepriklausomą politinį gyvenimą.
Vėlesnis gyvenimas ir atminimas
Nors Kaczorowskis formaliai nedalyvavo aktyvioje partinėje politikoje, jis liko aktyvus visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Po prezidentavimo dažnai lankėsi Lenkijoje ir dalyvavo atminimo, istorijos bei išeivijos renginiuose. Nuolat gyveno Londone) ir išliko svarbiu ryšiu tarp išeivijos bendruomenių ir Respublikos institucijų.
Žūtis ir laidotuvės
Ryszardas Kaczorowskis žuvo 2010 m. balandžio 10 d. Rusijoje, kai prezidentinis lėktuvas sudužo netoli Smolensko, kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyńskiu ir kitais aukščiausiais pareigūnais. Jo kūnas buvo pargabentas į Lenkiją, viešai pagerbtas — išstatytas Varšuvos Belvederio rūmuose — ir vėliau pašarvotas bei palaidotas Varšuvoje. Jo kripta įrengta Nacionalinėje Dievo Apvaizdos šventovėje Varšuvoje, kur jis pagerbiamas kaip svarbi tarpukario ir išeivijos politikos bei tautinio pasipriešinimo simbolinė figūra.
Ryszardas Kaczorowskis paliko reikšmingą palikimą: kaip išeivijos lyderis jis padėjo išsaugoti istorinį ir konstitucinį Lenkijos tęstinumą, o jo veikla prisidėjo prie taikaus valstybės institucijų sugrįžimo į demokratinę Lenkiją.
