Aukščiausiosios beisbolo lygos (MLB) "500 home run klubas" – tai neoficialus terminas, apibūdinantis tuos batsiuvius, kurie per savo profesionalią karjerą reguliariajame sezone pataikė 500 arba daugiau home runų (namų rungčių). Svarbu pabrėžti, kad kalbama tik apie reguliariojo sezono statistiką; atkrintamosiose rungtynėse į šią statistiką įtraukti smūgiai nelaikomi.

Trumpa istorija ir rekordai

Pirmasis 500 klubui priklausęs žaidėjas buvo Babe'as Ruthas, kuris 1929 m. tapo pirmuoju žaidėju, įmušusiu 500 namų rungčių, ir karjerą baigė su 714 home runų. Šis rezultatas ilgai buvo rekordas — nuo Rutho pasitraukimo iki 1974 m., kai rekordą pagerino Hankas Aaronas. Aaronas karjerą baigė su 755 home runais. Dabartinis visų laikų rezultatas buvo pasiektas 2007 m., kai Barry Bondsas tapo visų laikų lyderiu su 762 home runais.

Albertas Pujolsas 2014 m. balandžio 22 d. pasiekė 500-ąją karjeros namų rungtį; iki tol jis buvo paskutinis žaidėjas, įėjęs į 500 klubą. (Duomenys ir paminėti pasiekimai aprašyti iki 2014 m.)

Nariai, demografinė informacija ir įdomūs faktai

Iš 26 žaidėjų, kurie tuo metu priklausė klubui, 14 buvo dešiniarankiai, 10 – kairiarankiai, o 2 – perjungiamieji žaidėjai (mušė iš abiejų pusių). San Francisko "Giants" (anksčiau Niujorko frančizė) yra vienintelė komanda, kurios keturi žaidėjai, žaidę už ją, pasiekė 500 home runų (Melas Ottas, Willie Maysas, Willie McCovey ir Barry Bondsas).

Keturi 500 homerunų klubo nariai taip pat priklauso 3000 pataikymų klubui: Hankas Aaronas, Willie Maysas, Eddie Murray ir Rafaelis Palmeiro. Įdomus statistinis faktas: vienam žaidėjui – Gary Sheffieldui – 500-oji karjeros namų rungtis sutapo su pirmąja jo namų rungtimi atstovaujant Niujorko "Mets" komandai (tai išskirtinis atvejis, kai 500-oji tuo pačiu yra ir pirmoji žaidėjo su frančize).

Amžiaus rekordai: Alexas Rodriguezas buvo vienas jauniausių žaidėjų, pasiekusių 500 home runų (32 metai ir 8 dienos), o Tedas Williamsas buvo vienas vyriausių, pasiekęs 500 būdamas 41 metų ir 291 dienos amžiaus.

Įtaka Beisbolo šlovės muziejaus (Hall of Fame) rinkimams ir kontoversijos

Bendruomenėje ilgą laiką buvo manoma, kad patekti į 500 home run klubą yra beveik garantija įtraukti į Beisbolo šlovės muziejų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis kriterijus tapo mažiau aklavietiškas, ypač po „steroidų eros“ ir susijusių diskusijų apie dopingo naudojimą. Keletas 500+ žaidėjų nebuvo išrinkti į Šlovės muziejų, tarp jų yra žymūs vardai, susiję su įtariamais arba patvirtintais rezultatus gerinančiais preparatais: Barry Bondsas, Sammy Sosa, Mark McGwire'as ir Rafaelis Palmeiro (pastarasis taip pat patyrė atmetimą rinkimuose ir neteko vietos biuletenyje, kai 2014 m. nesurinko pakankamai balsų, kad liktų sąraše).

Hall of Fame balsavimo tvarka reikalauja, kad žaidėjas būtų pasitraukęs iš profesionalaus beisbolo penkeriems metams, arba jeigu žaidėjas mirė, tam tikri taisyklės punktai gali keistis (pvz., būna terminuotos išimtys). Dėl šių taisyklių ir etikos vertinimo kriterijų rinkėjai dažnai vertina ne tik statistinius pasiekimus, bet ir žaidėjo reputaciją bei sąžiningumą žaidimo atžvilgiu.

Ką reiškia patekti į 500 home run klubą

  • Tai vienas iš prestižinių asmeninių pasiekimų beisbole, rodantis ilgalaikę sprogstamąją jėgą (power) ir nuoseklumą.
  • 500 home runų pasiekimas dažnai reiškia, kad žaidėjas turėjo ilgą ir produktyvią karjerą, išlaikant aukštą pataikymo ir sprogstamosios jėgos lygį per daugelį sezonų.
  • Vis dėlto pats skaičius nebėra vienareikšmė garantija garbės ar pripažinimo — įtaką turi ir kontekstas (era, lygos aplinka, galimos dopingo įtarimų istorijos).

Išvados

500 home run klubas lieka vienas iš svarbiausių ir simboliškiausių pasiekimų beisbolo istorijoje: jis fiksuoja žaidėjo gebėjimą nuolatos kurti rezultatyvius smūgius per visą karjerą. Tačiau pastarieji įvykiai ir diskusijos apie etišką žaidimą ir dopingo naudojimą pakeitė visuomenės ir rinkėjų požiūrį — statistiniai pasiekimai vertinami kartu su žaidėjo reputacija ir kontekstu, kuriame jie buvo pasiekti.