Adolfas fon Henseltas (1814–1889) – vokiečių pianistas ir kompozitorius
Adolfas fon Henseltas – vokiečių pianistas ir kompozitorius, caro dvaro mokytojas Rusijoje, garsėjęs Šopeno interpretacijomis ir įsimintinomis sentimentaliosiomis miniatiūromis.
Adolfas fon Henseltas (gimė 1814 m. gegužės 9 d. Švabache, Bavarijoje, mirė 1889 m. spalio 10 d. Vormbrunne (dabar Cieplice), Silezijoje) - vokiečių pianistas ir kompozitorius. Veimare fortepijono pamokas jam vedė Hummelis. Jaunystėje Henseltas grojo koncertuose visoje Vokietijoje; vėliau išvyko į Rusiją, kur jam labai sekėsi, ir ten apsigyveno. Jis tapo caro dvaro pianistu ir mokė caro vaikus groti fortepijonu. Per gyvenimą Henseltas derino aktyvią pedagoginę veiklą, koncertinę karjerą ir kompoziciją.
Atlikėjo meistriškumas
Henseltas buvo žinomas kaip išskirtinis lyrinės ir poetiškos fortepijono mokyklos atstovas. Jis garsėjo gražiu Šopeno muzikos atlikimu. Ypač vertintas buvo jo gebėjimas suformuoti ilgą, sklandų frazavimą — jis puikiai mokėjo groti plačiai išdėstytus arpeggio ir net nenaudodamas pedalo sugebėdavo juos atlikti labai sklandžiai (legato). Ši technika, kartu su jautria dinamika ir spalvingu tembro valdymu, darė jo interpretacijas labai patrauklias XIX a. publikai.
Kompozicinė veikla ir stilius
Kaip kompozitorius Henseltas šiandien labiausiai prisimenamas dėl kelių trumpų, dažnai sentimentalių kūrinių, pavyzdžiui, "Pavasario daina" (Frühlingslied) ir "Jei būčiau paukštis" (Si oiseau j'étais). Tačiau jo kūryba apima ne tik salonines miniatiūras: jis parašė etidų, romansų, nocturnų ir kitų fortepijoninių drobinių, kuriuose dera lyrika, turtinga harmonija ir kartais subtili chromatinė spalva. Daug Henselto kūrinių buvo skirti tiek koncerto scenoje, tiek pedagogikai — kai kurios etidų serijos toliau naudojamos kaip technikos ir frazavimo pratybos.
Įtaka ir palikimas
Henselto muzika atspindi vėlyvojo klasicizmo ir ankstyvojo romantizmo mišinį: melodinė išraiška, švelnios harmonijos ir pianistiškai išradingas raštas. Nors XX a. jo vardas šiek tiek išblėso galutinio kanono fone, kai kurie kūriniai išliko populiarūs saloniniu ir koncertiniu repertuaru, o Henselto paveldas tebėra vertinamas pedagogų ir pianistų, kurie ieško išraiškingumo ir legato technikos pavyzdžių. Modernūs atlikėjai ir įrašų leidėjai kartais atgaivina jo kūrinius, pristatydami juos platesnei klausytojų auditorijai.
Pasirinkti kūriniai ir užrašai
- Pavasario daina (Frühlingslied)
- Jei būčiau paukštis (Si oiseau j'étais)
- daug etidų ir fortepijoninių miniatiūrų, skirtų tiek sceniškumui, tiek mokymuisi
Pastaba: Henselto kūryba ir atlikimo tradicija geriausiai atsiskleidžia per jo fortepijonines miniatiūras ir etudes — jos rodo ne tik techninę meistrystę, bet ir subtilų muzikinį skonį, dėl kurio jis buvo vertinamas tiek savo laikais, tiek vėlesnėse interpretacijose.
F. von Henselto statula jo gimtajame Švabacho mieste
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Adolfas von Henseltas?
A: Adolfas fon Henseltas buvo vokiečių pianistas ir kompozitorius, gimęs 1814 m. gegužės 9 d. Švabache, Bavarijoje, ir miręs 1889 m. spalio 10 d. Vormbrūne (dabar Cieplice), Silezijoje.
K: Kas Henseltui davė fortepijono pamokas?
A: Jaunystėje Henseltą fortepijono mokė Hummelis Veimare.
K: Kur Henseltas apsigyveno po to, kai grojo koncertuose visoje Vokietijoje?
A: Henseltas apsigyveno Rusijoje, kur jam labai sekėsi.
K: Kokias pareigas Henseltas ėjo caro dvare?
A: Henseltas buvo caro dvaro pianistas ir mokė caro vaikus groti fortepijonu.
K: Kuo pasižymėjo Henselto grojimo stilius grojant Šopeno muziką?
A: Henselto grojimo stilius garsėjo gebėjimu groti plačiai išdėstytus arpeggius, kurie skambėjo sklandžiai (legato).
K.: Kuo Henseltas šiandien labiausiai prisimenamas kaip kompozitorius?
A: Henseltą dažniausiai prisimename dėl kelių jo trumpų kūrinių, kurie dažnai būna gana sentimentalūs, pavyzdžiui, Frühlingslied (Pavasario daina) ir Si oiseau j'étais (Jei būčiau paukštis).
K: Ką apskritai galima pasakyti apie Henselto muziką?
A: Apskritai Henselto muzika garsėja sentimentalumu ir emocionalumu.
Ieškoti