Andrés Segovia Torres, 1-asis markizas Salobreña (1893 m. vasario 21 d. – 1987 m. birželio 2 d.) – ispanų klasinės gitaros virtuozas, kilęs iš Linareso (Jaenas, Andalūzija, Ispanija). Iki pat karjeros pabaigos jis visuomet buvo žinomas tiesiog kaip Andrés Segovia.

Biografija ir karjeros apžvalga

Segovia laikomas vienu svarbiausių XX a. klasikinės gitaros atgaivintojų ir popularizatorių. Nuo jaunumės jis siekė pakelti gitarą į koncertinės scenos lygmenį ir įtvirtinti ją kaip rimtą meninį instrumentą. Jo tarptautinė karjera prasidėjo koncertais Europoje ir Amerikoje, vėliau jis nuolat rengė gastroles, įrašė daugybę plokštelių ir vedė meistriškumo kursus, kuriais formavo naujas gitaristų kartas.

Repertuaras, užsakymai ir transkripcijos

Segovija aktyviai plėtė gitaros repertuarą. Jis tiek užsakė naujus kūrinius, tiek pats transkribavo mažai žinomus arba visiškai kitokiems instrumentams parašytus kūrinius, paversdamas juos gitaros repertuaro dalimi. Jam dedikavo arba jo iniciatyva kūrė partitūras tokie kompozitoriai kaip Federico Moreno Torroba, Manuel Ponce, Heitor Villa‑Lobos ir kiti. Segovija ypač vertino brazilų muzikanto Villa-Loboso kūrybą: XX a. trečiajame dešimtmetyje jie susipažino, ir Segovija užsakė Villa‑Lobosui gitaros studijų ciklą. Kompozitorius atsakė dvylikos kūrinių rinkiniu, kurių kiekviename panaudojo mažą elementą ar figūrą iš brazilų chorões gatvės muzikos tradicijos.

Vienas iš Segovijos didžiausių indėlių – Johanneso Sebastiano Bacho kūrinių transkripcijos gitarai, taip pat aranžuotės iš klasikinės, barokinės ir romantinės literatūros, kurios tapo standartine programos dalimi daugeliui gitaristų.

Mokymas ir įtaka

Segovija rengė apmokymus ir meistriškumo kursus visame pasaulyje – Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV. Per dešimtmečius jo pamokas ir kursus lankė daug žymių gitaristų, o jo estetinės ir techninės idėjos formavo modernios klasikinės gitaros interpretacijos pagrindus. Dėl jo veiklos gitaros menas įgijo platesnį priėmimą koncertų salėse ir akademinėje aplinkoje.

Technika ir skambesys

Segovija pasižymėjo išraiškingu atlikimu: plačia tonų palete, kruopščiu frazavimu ir aiškiai skiriamu stiliaus kontūru. Jis daug dėmesio skyrė dešinės rankos technikai, tonui ir dinamikai; naudojant nagus ir pirštų minkštumo kontrastus Segovija siekė įvairiausio skambesio gamybos. Jo požiūris į instrumento išraišką tapo pavyzdžiu daugeliui pasekėjų.

Įrašai, filmai ir dokumentika

Segovija paliko gausų garso įrašų palikimą. Viena paskutinių jo RCA LP plokštelių (ARL1-1602) "Reveries" buvo įrašyta Madride 1977 m. birželį. Apie jo gyvenimą ir kūrybą sukurta kelios kino ir televizijos juostos; dalis šios medžiagos leidžiama DVD rinkiniuose, pavyzdžiui, "Andrés Segovia - in Portrait". 1984 m. JAV nacionalinis visuomeninis radijas (National Public Radio) transliavo trylikos dalių ciklą "Segovia!", kuris buvo įrašytas Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Apdovanojimai ir palikimas

Segovija sulaukė daugybės garbės ženklų iš muzikų, institucijų ir valstybių už nuopelnus muzikai. Jam taip pat buvo suteiktas markizo titulas (Marqués de Salobreña). Jo vardas ir atlikimo tradicija išlieka gyvi per gausybę jo transkripcijų, įrašų ir pjesių, parašytų arba skirtų jam. Daug žymių šiandienos gitaristų nurodo Segoviją kaip vieną iš kertinių įtakų savo meninei formacijai.

Baigiamoji pastaba

Andrés Segovija ne tik išplėtė gitaros literatūrą, bet ir pakeitė požiūrį į gitarą kaip koncertinį instrumentą. Jo pedagoginė ir atlikėjo veikla padėjo gitarai užimti tvirtą vietą klasikinės muzikos scenoje XX a. ir paliko tvirtą paveldą ateities kartoms.