Bilabialinis trimitas (⟨ʙ⟩): apibrėžimas, kilmė ir vartojimas

Sužinokite apie bilabialinį trimitą ⟨ʙ⟩: apibrėžimą, kilmę, tarptautinę fonetiką ir vartojimą kalbose — retas garsas su įdomiomis fonologinėmis ypatybėmis.

Autorius: Leandro Alegsa

Bilabialinis trimitas yra sąskambis — retas fonetinės inventorizacijos elementas, kurį sudaro abiejų lūpų vibracija, kai pro jas prateka oro srautas. Jis dažniausiai yra voiced (balso stygų virpesiai dalyvauja) ir reikalauja gana stipraus aerodinaminio impulso, todėl natūraliai pasitaiko retai.

Artikuliacija

Bilabialinis trimitas susidaro tada, kai virpa abi lūpos—panašiai kaip imituojant garsą „brr“ ar metalinį trimitą lūpomis. Dėl reikiamo oro slėgio ir lūpų elastingumo šis garsas paprastai kyla tik tam tikrose fonetinėse aplinkose (pvz., po nosinių ar prieš apvaliuosius balsius) ir gali būti tiek voiced, tiek voiceless variantuose.

Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir žymėjimas

Tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje šis garsas pateikiamas kaip ⟨ʙ⟩. X-SAMPA simbolis yra B\. Kartais fonektoriadoje aptinkami ir diakritiniai variantai (pvz., voiceless ⟨ʙ̥⟩).

Pasitaikymas ir istorinė kilmė

Daugelyje kalbų, kuriose fiksuotas bilabialinis trimitas, jis pasirodo ne kaip savarankiškas fonemas, o kaip ribotas allofonas arba kaip dalis kompleksinių klasterių. Dažna forma yra prenazalizuotos sekos, kuriose lydimas trimitas seka po nosinės, pvz. ⟨mbʙ⟩ — toks žymėjimas atspindi prenazalizuotą užspaudimą, po kurio seka lūpų vibracija ([mbʙ]). Istoriškai tokius garsus dažnai aiškina kaip išsivystymą iš prenazalizuoto plosyvo arba stopo prieš palyginti aukštą galinį balsį (pvz., [mbu]), nes užapvalintas ar galinis balsis padidina oro srauto ir lūpų apkrovos sąlygas, palankias trimitui atsirasti.

Bilabialinis trimitas pasitaiko keliuose nutautiniuose regionuose: Pietų Amerikos indėnų kalbose (kai kurios šnekamosios kalbos ir pavienės šeimos), taip pat pas kaip allofoną ar retesnį realizacijos tipą kai kuriose Kaukazo kalbose. Pvz., yra aprašymų, kad pirahã kalboje ir keliuose čapakuran grupės pavyzdžiuose (Wari' ir Oro Win) registruojami bilabialinio trimitavimo elementai, o kai kuriose kalbose jis pasireiškia tik prieš apvaliuosius balsius, tokius kaip [o] ar [y].

Specifiniai variantai ir gretutiniai garsai

Be gryno voiced trimitinio segmento, literatūroje aptinkamas ir bevardis alveolinis dvibalsis trioletas ar trimitinė afrikata, žymima pvz. [t̪͡ʙ̥] (kartais užrašoma kaip "tᵖ"). Šis tipas yra itin retas, bet užfiksuotas kai kuriose kalbose (pvz., pirahã ir kai kurios čapakuranų kalbos). Taip pat pranešama, kad kai kuriuose abchazų ir ubų tipų leidiniuose labializuoto alveolinio plosyvo /tʷ/ alofonas kartais realizuojasi kaip trimitas, nors dažniau jis realizuojamas kaip dvigubai artikuliuotas stopas [t͡p].

Fonologinės ir akustinės savybės

Fonologiškai bilabialinis trimitas dažniausiai yra marginalus elementas — daugelyje kalbų jis nėra fonemiškai kontrastinis ir labiau priklauso nuo fonetinės aplinkos (pvz., prieš ar po tam tikrų balsių ar nosinių). Akustiškai trimitą galima atpažinti pagal periodinę amplitudės modulaciją, kurią sukelia lūpų vibracija — tai duoda žemų dažnių harmonikų, pastebimų spektre kaip ritminis bangavimas. Voiceless variantai ([ʙ̥]) praranda balso stygų virpesius ir skambesys tampa labiau triukšmingas, artimesnis afrikatai ar frikatyvai.

Kodėl šis garsas yra retas?

Bilabialinio trimitavimo susidarymas reikalauja specifinių anatominės ir aerodinaminės kombinacijos: reikiamo oro slėgio, lūpų elastingumo ir dažnai papildomų fonetinių sąlygų (pvz., sekančio apvalaus balso arba prenazalizacijos). Dėl to daugelyje kalbų toks garsas nėra lengvai įterpiamas į artikuliacinę sistemą ir lieka reti arba pasitaiko tik kaip allofonas.

Apibendrinant, bilabialinis trimitas ⟨ʙ⟩ yra fonetiškai įdomus, tačiau tipologiškai retas garsas: jis dažniau pasirodo kaip ribotas allofonas arba sudėtinės sekos dalis, o ne kaip plačiai paplitusi fonema.



Funkcijos

Bilabialinio trimito ypatybės:

  • Jo elgesys yra trileris. Tai reiškia, kad šį garsą išgauname nukreipdami orą virš artikuliatoriaus taip, kad jis vibruotų. Daugeliu atvejų jis aptinkamas tik kaip prenazalizuoto stopo trilinis išleidimas.
  • Gaminame ją dvibalėje sistemoje. Tai reiškia, kad šį garsą skleidžiame abiem lūpomis.
  • Jo fonacija yra balsinė. Tai reiškia, kad artikuliacijos metu balso stygos vibruoja.
  • Tai žodinis sąskambis. Tai reiškia, kad oras gali išeiti tik per burną.
  • Šį garsą išgauname ne per liežuvį tekančiu oru. Taigi centrinė-šoninė dichotomija netinka.
  • Oro srovės mechanizmas yra pulmoninis. Tai reiškia, kad šį garsą išgauname stumdami orą tik plaučiais ir diafragma, kaip ir daugumos garsų atveju.



Klausimai ir atsakymai

K: Kokį garsą reiškia balsinis dvibalsis trimitas?


A: Balsingas dvibalsis trilis yra sąskambis.

K: Kokia raidė tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje žymi šį garsą?


A: Tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje šį garsą žyminti raidė yra ⟨ʙ⟩.

K: Koks yra šio garso X-SAMPA simbolis?


A: Šio garso X-SAMPA simbolis yra B\.

K: Kaip istoriškai susiformavo prenasalinis dvibalsis stop su trilygiu išleidimu?


A: Prenazalizuotas dvibalsis stopas su trioletu istoriškai išsivystė iš prenazalizuoto stopo prieš santykinai aukštą galinį balsį, pavyzdžiui, [mbu].

K: Kokioje aplinkoje šie garsai dažniausiai pasitaiko?


Atsakymas: Šie garsai paprastai vis dar būna tik po [u] einančio [u] aplinkoje.

K: Ar yra kitų garsų, susijusių su dvibalsiu dvibalsiu trioletu?


Atsakymas: Taip, jis pasitaiko tik kaip prenazalinės dvibalsės stotelės su trilygiu išleidimu, [mbʙ], dalis.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3