Anna Hazare — Ralegaon Siddhi įkūrėjas ir Indijos antikorupcinis aktyvistas
Anna Hazare — Ralegaon Siddhi įkūrėjas ir Indijos antikorupcinis aktyvistas: žygiai prieš korupciją, bado streikai, socialinės reformos ir polarizuojanti lyderystė.
Kisanas Baburao Hazare, žinomas kaip Anna Hazare (gimė 1937 m. birželio 15 d.) – Indijos visuomenės veikėjas. Jis išgarsėjo kaip Ralegaon Siddhi kaimo atgaivintojas – modelio pavyzdys, kuriame buvo įdiegti vandens išteklių tvarkymo, dirvožemio atstatymo ir bendruomeninio valdymo sprendimai. Ralegaon Siddhi yra mažas kaimas Ahmednagar rajone Maharashtrėje, kuris dėl Hazare iniciatyvų tapo žinomas visoje šalyje. Po tarnybos Indijos kariuomenėje Hazare grįžo į savo gimtinę ir skyrėsi kaimo plėtrai, aplinkos apsaugai, švietimui bei skurdo mažinimui. Už savo veiklą jis buvo apdovanotas trečiąja pagal rangą Indijos valstybės premija – Padma Bhushan.
Ralegaon Siddhi: kaimo transformacija
Ralegaon Siddhi pavyzdys dažnai minima kaip vienas sėkmingiausių bendruomenės valdymo ir aplinkos atkūrimo atvejų Indijoje. Hazardė skatinami sprendimai apėmė:
- vandens kaupimo ir užtvankų (watershed) projektus, siekiant išsaugoti dirvožemio drėgmę ir padidinti derlingumą;
- miškų atkūrimą ir erozijos mažinimą per sodinimus ir žemės tvarkymo darbus;
- bendruomenines priemones – grūdų bankus, bendrus darbus ir vietos taisyklių laikymąsi;
- socialinę discipliną, pavyzdžiui, alkoholio draudimus ar sankcijas už aplinkos teršimą, kurios sulaukė tiek pritarimo, tiek kritikos.
Toks modelis padėjo pagerinti vietos gyventojų pajamas, mažinti migraciją ir stiprinti bendruomenės savivaldą, tačiau vienu metu Hazare valdymo stilius buvo kritikuojamas kaip per griežtas ar autoritarinis.
Antikorupcinis aktyvizmas ir 2011 m. protestai
Anna Hazare tapo labiau žinomas visoje Indijoje po 2011 m. antikorupcinio judėjimo, kuriame jis vaidino matomą vaidmenį. 2011 m. balandį jis pradėjo neterminuotą bado streiką, kad priverstų Indijos vyriausybę atkreipti dėmesį į plačiai paplitusią korupciją ir priimti griežtesnes priemones kovai su ja. Jo vardas ir protestai sulaukė plataus visuomenės palaikymo – ypač miestuose – ir išprovokavo intensyvų viešą diskursą apie skaidrumą ir atsakomybę valstybinėse institucijose.
2011 m. rugpjūtį Hazare vėl pradėjo bado streiką, reikalaujant priimti stipresnį ombudsmeno (Lokpal) įstatymą, kuris, jo teigimu, būtų nepriklausoma institucija, galinti tirti valdininkų korupcijos atvejus. Šis judėjimas sukėlė plačią pilietinę paramą ir spaudimą politikams. Dėl viešo spaudimo bei derybų vyriausybė ir parlamentas ėmėsi veiksmų, o Hazare nutraukė badavimą, kai dalis jo reikalavimų sulaukė politinio pritarimo.
Kritika ir ginčai
Nors Hazare pelnė daug pagarbos kaip kovotojas su korupcija ir kaimo atgaivintojas, jam taip pat teko susidurti su kritika:
- kai kurie komentatoriai ir akademikai kritikavo jo valdymo stilių kaip per daug centralizuotą ir autoritarinį – tiek Ralegaon Siddhi bendruomenėje, tiek platesnėje viešoje veikloje;
- Hazare išsakytos griežtos nuostatos dėl moralės, šeimos planavimo priemonių ir ypač priverstinės vazektomijos, skirtos kontroliuoti gyventojų skaičių, sukėlė prieštaringą reakciją ir sukėlė abejonių dėl žmogaus teisių bei asmeninės laisvės pažeidimų;
- kai kurie kritikavo jo santykius su politinėmis jėgomis arba puolė teigti, kad judėjimas kartais buvo išnaudojamas politiniams tikslams – šios diskusijos iš dalies atspindi sudėtingą santykį tarp pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir politikos Indijoje.
Paveldas
Anna Hazare liko reikšminga figūra Indijos visuomenės gyvenime: jis įkvėpė plačią diskusiją apie korupcijos mažinimą, pilietinį aktyvumą ir vietos bendruomenių vaidmenį plėtroje. Jo pasiekimai Ralegaon Siddhi ir viešieji protestai parodė, kad paprasti, atkaklūs veiksmai gali paskatinti platesnius politinius pokyčius. Tačiau jo palikimas yra mišrus – kartu su pripažinimu dėl praktinių pasiekimų jis išlieka ir kritikos objektas už kai kuriuos taikytus metodus bei požiūrius.
Vaikystė ir ankstyvasis gyvenimas
Jis gimė kaip kisan baburao hazare ralegon siddhi kaime netoli ahmednagaro kaip vyriausias baburao hazare ir laxmi bai sūnus. jo tėvas buvo nekvalifikuotas darbininkas ir šeima sunkiai sudurdavo galą su galu. Anna hazare prisiėmė atsakomybę už jo išsilavinimą ir nuvežė jį į mumbajų, kur jis buvo priimtas į vietinę mokyklą. tačiau dėl finansinių sunkumų giminaičiai turėjo nutraukti berniuko mokymą, kai jis mokėsi septintoje klasėje. Anna Hazare pragyveno iš prekybos gėlėmis geležinkelio stotyse.
Karjera
- 1960 m. jis įstojo į Indijos kariuomenę. Jis buvo apmokytas Aurangabade ir iš pradžių dirbo armijos sunkvežimio vairuotoju.
- Per 1965 m. Indų ir Pakistano karą jis buvo pasiųstas į pasienį Khem Karano sektoriuje, kur per stebuklą išgyveno priešo puolimą. Šis įvykis jį sukrėtė ir kurį laiką jis net svarstė galimybę nusižudyti.
- Tačiau karo metu patirti išgyvenimai, kai jis tapo vieninteliu išlikusiu gyvu, privertė jį susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Jis pradėjo skaityti didžiųjų protų, tokių kaip Svamis Vivekananda, Mahatma Gandis ir Vinoba Bhavė, darbus, kurie padėjo jam suprasti, kad gyvenime turėtų daryti kažką prasmingo.
- Tarnaudamas kariuomenėje jis buvo komandiruotas į įvairias vietas, pavyzdžiui, Pandžabą, Sikimą, Butaną, Mizoramą, Maharaštrą ir Džamu. Iš kariuomenės jis buvo garbingai paleistas 1975 m., ištarnavęs 15 metų. Grįžęs į gimtąjį Ralegan Siddhi kaimą, su siaubu pamatė, kad jį kamuoja didžiulis skurdas, vandens problemos, alkoholizmas ir beviltiškumas. Jis buvo pasiryžęs ką nors daryti. Jis subūrė keletą bendraminčių jaunuolių ir suorganizavo "Tarun Mandal", arba Jaunimo asociaciją, kuri stengėsi atstatyti kaimą. Didžiausia vyrų problema buvo alkoholizmas, todėl "Mandal" padėjo uždaryti daugiau kaip trisdešimt alkoholio varyklų. Sėkmingai kontroliuodami alkoholizmą, jaunuoliai taip pat nusprendė uždrausti prekiauti kitomis svaiginančiomis ir pavojingomis medžiagomis, tokiomis kaip tabakas ir cigaretės, kuriomis dabar čia nebeprekiaujama. [1]
Pagrindinis darbas
Jis buvo vienintelis žmogus, prisidėjęs prie to, kad ralegan siddhi kaimas iš skurdžios, beviltiškos vietos, kurioje gyveno daug alkoholikų ir narkomanų, virto "pavyzdiniu kaimu", pagrįstu darniu vystymusi. jis atliko pagrindinį vaidmenį įtikinant Indijos vyriausybę priimti 2013 m. Lokpalo ir Lokajukto įstatymą. Anna hazare daugelį metų vykdė kampaniją, dažnai neribotai pasninkaudamas, siekdamas priversti vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų sukurtas stiprus kovos su korupcija įstatymas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Anna Hazare?
A: Anna Hazare - Indijos socialinė aktyvistė, žinoma dėl to, kad Indijoje sukūrė Ralegaon Siddhi kaimą ir suvaidino svarbų vaidmenį 2011 m. Indijos antikorupciniame judėjime.
Klausimas: Ką padarė Anna Hazare, kad paspaustų Indijos vyriausybę priimti jo reikalavimus dėl korupcijos?
A: 2011 m. balandžio mėn. Anna Hazare pradėjo neterminuotą bado streiką, kad priverstų Indijos vyriausybę priimti jo reikalavimus dėl korupcijos.
K: Ar Indijos vyriausybė priėmė Annos Hazare reikalavimus dėl korupcijos per pirmąjį bado streiką?
Atsakymas: Taip, vėliau Indijos vyriausybė pritarė Annos Hazare reikalavimams, ir jis nutraukė badavimą.
K: Ko Anna Hazare reikalavo per antrąjį bado streiką 2011 m. rugpjūtį?
A: Per antrąjį bado streiką 2011 m. rugpjūtį Anna Hazare norėjo, kad vyriausybė priimtų ombudsmeno įstatymą.
K: Ar Indijos parlamentas pritarė Annos Hazare reikalavimams, kuriuos jis pateikė per antrąjį bado streiką?
A: Taip, Indijos parlamentas pritarė Annos Hazare reikalavimams, ir jis baigė badavimą.
K: Kokį apdovanojimą Indijoje laimėjo Anna Hazare?
A: Anna Hazare gavo trečiąjį aukščiausią Indijos apdovanojimą - Padma Bhushan.
K: Ar Anna Hazare sulaukė kritikos dėl kokių nors savo pažiūrų?
A: Taip, Anna Hazare buvo kritikuojamas dėl daugelio dalykų, pavyzdžiui, dėl savo griežtų pažiūrų į teisingumą ir priverstinės vazektomijos, kuria siekiama kontroliuoti gyventojų skaičių.
Ieškoti