Kisanas Baburao Hazare, žinomas kaip Anna Hazare (gimė 1937 m. birželio 15 d.) – Indijos visuomenės veikėjas. Jis išgarsėjo kaip Ralegaon Siddhi kaimo atgaivintojas – modelio pavyzdys, kuriame buvo įdiegti vandens išteklių tvarkymo, dirvožemio atstatymo ir bendruomeninio valdymo sprendimai. Ralegaon Siddhi yra mažas kaimas Ahmednagar rajone Maharashtrėje, kuris dėl Hazare iniciatyvų tapo žinomas visoje šalyje. Po tarnybos Indijos kariuomenėje Hazare grįžo į savo gimtinę ir skyrėsi kaimo plėtrai, aplinkos apsaugai, švietimui bei skurdo mažinimui. Už savo veiklą jis buvo apdovanotas trečiąja pagal rangą Indijos valstybės premija – Padma Bhushan.

Ralegaon Siddhi: kaimo transformacija

Ralegaon Siddhi pavyzdys dažnai minima kaip vienas sėkmingiausių bendruomenės valdymo ir aplinkos atkūrimo atvejų Indijoje. Hazardė skatinami sprendimai apėmė:

  • vandens kaupimo ir užtvankų (watershed) projektus, siekiant išsaugoti dirvožemio drėgmę ir padidinti derlingumą;
  • miškų atkūrimą ir erozijos mažinimą per sodinimus ir žemės tvarkymo darbus;
  • bendruomenines priemones – grūdų bankus, bendrus darbus ir vietos taisyklių laikymąsi;
  • socialinę discipliną, pavyzdžiui, alkoholio draudimus ar sankcijas už aplinkos teršimą, kurios sulaukė tiek pritarimo, tiek kritikos.

Toks modelis padėjo pagerinti vietos gyventojų pajamas, mažinti migraciją ir stiprinti bendruomenės savivaldą, tačiau vienu metu Hazare valdymo stilius buvo kritikuojamas kaip per griežtas ar autoritarinis.

Antikorupcinis aktyvizmas ir 2011 m. protestai

Anna Hazare tapo labiau žinomas visoje Indijoje po 2011 m. antikorupcinio judėjimo, kuriame jis vaidino matomą vaidmenį. 2011 m. balandį jis pradėjo neterminuotą bado streiką, kad priverstų Indijos vyriausybę atkreipti dėmesį į plačiai paplitusią korupciją ir priimti griežtesnes priemones kovai su ja. Jo vardas ir protestai sulaukė plataus visuomenės palaikymo – ypač miestuose – ir išprovokavo intensyvų viešą diskursą apie skaidrumą ir atsakomybę valstybinėse institucijose.

2011 m. rugpjūtį Hazare vėl pradėjo bado streiką, reikalaujant priimti stipresnį ombudsmeno (Lokpal) įstatymą, kuris, jo teigimu, būtų nepriklausoma institucija, galinti tirti valdininkų korupcijos atvejus. Šis judėjimas sukėlė plačią pilietinę paramą ir spaudimą politikams. Dėl viešo spaudimo bei derybų vyriausybė ir parlamentas ėmėsi veiksmų, o Hazare nutraukė badavimą, kai dalis jo reikalavimų sulaukė politinio pritarimo.

Kritika ir ginčai

Nors Hazare pelnė daug pagarbos kaip kovotojas su korupcija ir kaimo atgaivintojas, jam taip pat teko susidurti su kritika:

  • kai kurie komentatoriai ir akademikai kritikavo jo valdymo stilių kaip per daug centralizuotą ir autoritarinį – tiek Ralegaon Siddhi bendruomenėje, tiek platesnėje viešoje veikloje;
  • Hazare išsakytos griežtos nuostatos dėl moralės, šeimos planavimo priemonių ir ypač priverstinės vazektomijos, skirtos kontroliuoti gyventojų skaičių, sukėlė prieštaringą reakciją ir sukėlė abejonių dėl žmogaus teisių bei asmeninės laisvės pažeidimų;
  • kai kurie kritikavo jo santykius su politinėmis jėgomis arba puolė teigti, kad judėjimas kartais buvo išnaudojamas politiniams tikslams – šios diskusijos iš dalies atspindi sudėtingą santykį tarp pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir politikos Indijoje.

Paveldas

Anna Hazare liko reikšminga figūra Indijos visuomenės gyvenime: jis įkvėpė plačią diskusiją apie korupcijos mažinimą, pilietinį aktyvumą ir vietos bendruomenių vaidmenį plėtroje. Jo pasiekimai Ralegaon Siddhi ir viešieji protestai parodė, kad paprasti, atkaklūs veiksmai gali paskatinti platesnius politinius pokyčius. Tačiau jo palikimas yra mišrus – kartu su pripažinimu dėl praktinių pasiekimų jis išlieka ir kritikos objektas už kai kuriuos taikytus metodus bei požiūrius.